Naujausios
Aukštasis mokslas — vėl ant svarstyklių
Vyriausybė pritarė naujam aukštojo mokslo reformos variantui, kurį dar turėtų patvirtinti Seimas. Aukštosios mokyklos aptarinėja naująją „revoliucinę“, anot premjero Andriaus Kubiliaus, reformą ir kalba apie painiavą, kurios netruks.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
„Studijų krepšelis“ ir kitos naujovės
Paskelbta, jog atsiras „studijų krepšelis“, kuris eis paskui studentą. Šis krepšelis sumažins valstybės finansuojamų vietų skaičių, nebeliks valstybės iš dalies finansuojamų vietų. Krepšelio galės tikėtis ir iki 10 procentų gerai besimokančiųjų, kurie moka už studijas.
KONKURENCIJA: Naujoji aukštojo mokslo reforma žada stiprinti konkurencinę kovą ir tarp universitetų, ir pačių studentų.
Valstybės finansuojamų vietų skaičius mažinamas dėl to, kad valstybė 100 procentų dengs vieno asmens studijų kainą, o ne 47 procentais, kaip yra dabar.
Krepšelis „padalintas“ į šešis skyrelius — pagal mokslo sritis ir kaštus, nes studijos kainuoja skirtingai.
Dabartiniams studentams šios naujovės nereikia baimintis, nes „studijų krepšelio“ principas bus įgyvendintas per ketverius metus, pradedant nuo šiųmetinių abiturientų. Jeigu jie gerai išlaikys abitūros egzaminus, galės tikėtis “studijų krepšelio“.
Studijų kainą galės nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Raminama, kad konkurencija neleis aukštosioms mokykloms labai iškelti įmokų už studijas.
Reformos projekte teigiama, jog „studijų krepšelis“ skiriamas visam studijų laikotarpiui. Akademinei bendruomenei ne visai suprantama, ką tai reiškia. Daug kas mano, kad ir gana prastas studentas galės naudotis to krepšelio gėrybėmis visą laiką, jeigu jau jį gavo.
„Šiaulių kraštas“ paprašė Šiaulių aukštųjų mokyklų atstovų pakomentuoti būsimąją aukštojo mokslo reformą.
Nežinia, kas krepšelyje bus
Natalija ŠEDŽIUVIENĖ, Šiaulių kolegijos direktorė:
— Permainų seniai reikėjo. Bet dabartinė reformos dėlionė kol kas kelia nemažai painiavos.
Lankėmės pas ministrą Gintarą Steponavičių, klausėme, iš ko susidės „studijų krepšelis“, ar bus į jį “įdėtos“ stipendijos, aplinkos ir infrastruktūros išlaidos, lėšos dėstytojų kvalifikacijai kelti ir taip toliau. Ministras atsakyti negalėjo.
Kol kas situacija sunkiai prognozuojama. Yra tam tikrų pavojų, ar gavusių „studijų krepšelį“ abiturientų žinios iš tikrųjų atspindės jų gebėjimus, ar bus baigusiems darbo vietų.
Reikia keisti visą sistemą
Tomas URNIEŽIUS, Šiaulių universiteto (ŠU) Studentų atstovybės prezidentas:
— Mano požiūris gana skeptiškas. Tą principą sugalvojo tie patys žmonės, kurie sugalvojo „moksleivio krepšelį“, kuris, vargu, ar pasiteisina.
Mūsų nuomone, motyvacija būtų stipresnė, jeigu būtų įgyvendintas principas: profesinė mokykla — kolegija — universitetas, kaip yra Vokietijoje ir kitur.
Ar netaps aukštasis mokslas prieinamas tik išrinktiesiems, jeigu bus neaiški ar sujaukta paskolų sistema?
Būtinas aukštųjų mokyklų auditas, kad valstybė, užsakydama studentų poreikį, žinotų, ko galima tikėtis iš tos ar kitos aukštosios mokyklos. Gali atsitikti taip, kad aukštosios mokyklos, siekdamos turėti kuo daugiau pinigų, vietoj šimto studentų į grupę priims 300, nors tam ir neturės galimybių.
Iškreipiama aukštojo mokslo situacija
Alfredas LANKAUSKAS, ŠU Gamtos mokslų fakulteto dekanas:
— Visą laiką gyvename reformų sąlygomis. Manau, dabartinės Vyriausybės požiūris iš esmės iškreips aukštojo mokslo situaciją, nes viskas grindžiama prestižu, kad koks šalies universitetas sublizgėtų pasaulyje.
„Studijų krepšelio“ pririšimas prie abiturientų Klaipėdos ir Šiaulių universitetus pavers antraeiliais. Didžiausias krepšelio lėšas nusigriebs vadinamieji geriausieji universitetai. Aišku, visi kvies “tik ateik, tik studijuok“, ir studijų kokybė gali kristi, o universitetai atsidurs nelygioje situacijoje.
Jono TAMULIO nuotr.
