Archyvas atviras lankytojams

Archyvas atviras lankytojams

Archyvas atviras lankytojams

Penktadienį Šiaulių apskrities archyvo darbuotojai, minėdami Tarptautinę archyvų dieną, lankytojus kvietė pamatyti saugyklas, saugomus dokumentus, sužinoti, kaip dirba archyvarai. Šiaulių apskrities archyve veikia viena iš dviejų Lietuvoje įrengtų elektroninių dokumentų saugyklų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Archyvas pildosi

„Archyvas yra atviras kiekvieną dieną, specialių leidimų patekti į jį nereikia. Kiekvienas užėjęs gali parašyti prašymą ir skaityti dokumentus kaip bibliotekoje“, – sako Šiaulių apskrities archyvo direktorius Romas Jautakis.

Pasak direktoriaus, archyve saugoma 370 tūkstančių dokumentų. Seniausi dokumentai, žemės savininkų sąrašai, siekia 1923 metus. Gausiausi archyve – pokario dokumentai.

Archyve saugomi ir dvidešimt šešių asmenų fondai, Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių skyriaus dokumentai.

Praėjusiais metais archyvas pasipildė panaikintos Šiaulių apskrities viršininko administracijos dokumentais, šiemet atkeliavo prieš keletą metų statusą pakeitusių rajonų policijos komisariatų dokumentai.

Iš Kelmės archyvas priėmė dar nuo tarybinių laikų užsilikusius Vykdomojo komiteto dokumentus.

Archyve pradėti saugoti ir 2230 Šiaulių miesto savivaldybės planšetų (60x60 cm) – aliumininiai lakštai su požeminių komunikacijų grafine medžiaga.

Kitąmet, planuojama, archyvą pasieks „Sodros“ dokumentai, nes rajonuose vyko padalinių reorganizacija.

Griežti reikalavimai

Nuo praėjusių metų liepos Šiaulių apskrities archyve pradėjo funkcionuoti elektroninių dokumentų saugykla. Nuo šių metų liepos 1 dienos apskaitos dokumentai bus derinami per elektroninio archyvo informacijos sistemą.

Elektroninių dokumentų saugyklos yra tik Vilniuje ir Šiauliuose, jas įrengti kainavo 12 milijonų litų, projektą finansavo ES.

Saugyklai buvo keliami itin griežti reikalavimai. Nors archyve veikia gesinimo, vėdinimo, kondicionavimo sistema, elektroninių dokumentų saugyklai buvo įrengta atskira sistema.

„Slaptai“ tapo neslapta

Praėjusiais metais Šiaulių apskrities archyvas turėjo 21 skaitytoją. Daugiausia saugomais dokumentais domisi diplominius darbus rašantys studentai, dėstytojai.

„Mūsų dokumentai dar nesulaukė savo laiko. Jie taps ypač įdomūs po šimtmečio“, – mano direktoriaus pavaduotojas Virginijus Nekrašas.

V. Nekrašas atverčia iš tremtinių konfiskuoto turto aktus. Dokumentai pildyti ir ant rūkomojo popieriaus, cheminiu pieštuku. Vieni aktai surašyti itin kruopščiai, iki paskutinės adatos, kituose rašoma, jog 60 hektarų turėjusio ūkininko turtas – „sulūžęs stalas, sulūžusi kėdė, kiauras stogas“.

Kai kuriuos dokumentus žymi žymos „slaptai“. Dokumentuose – grįžusių tremtinių užklausos dėl gyvenamosios vietos, tremties priežasčių. 1957 metų dokumentai pasirašyti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotojo K. Preikšo.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SAUGYKLA: Šiaulių apskrities archyvo direktorius Romas Jautakis rodo elektroninių dokumentų saugyklą. Tokios saugyklos veikia tik Vilniuje ir Šiauliuose.

SLAPTUMAS: Archyve galima paskaityti dokumentų su žyma „slaptai“.

DOKUMENTAI: Šiaulių apskrities archyvo direktoriaus pavaduotojas Virginijus Nekrašas rodo įdomesnius, retesnius saugomus dokumentus.

AKTAS: Valstybis aktas kolektyviniams ūkiams amžinai naudotis žeme nebuvo amžinas.