Naujausios
APKLAUSA
Ar jaučiamės turtingesni šalia politikų — milijonierių?
Šios kadencijos Seime — net 35 milijonieriai. Prieš dešimtmetį tokių buvo 13, 2004 metais — 28. Labai turtingų žmonių skaičius visuose valdžios ešelonuose auga kaip ant mielių.
Tačiau lygiai taip pat auga ir bedarbių, kurių jau gerokai per 300 tūkstančių, emigrantų gretos. Milžiniškos lėšos išleidžiamos pašalpoms ir socialinėms išmokoms.
Žmonių klausėme, ką jie mano apie valdžioje sėdinčius milijonierius, ar nuo to piliečiai jaučiasi turtingesni, saugesni, geriau atstovaujami?
Vytas, „Busturo“ vairuotojas:
— Aš vis savęs klausiu ir kitų klausinėju, iš kur jie išdygo tik per 20 metų? Atsakymo nerandu. Nesąžiningu keliu jie atsirado. Bet kas mums nuo to? Kur darbo vietos? Milijonieriais dauguma tapo viską "prichvatizuodami" — ne privatizuodami. O dauguma žmonių vargsta, mokėdami milžiniškus mokesčius.
Bet ką mes pakeisime? Juk prieš traukinį su šakėmis nepulsi.
Zita, buvusi kranininkė:
— Girdėjau apie tuos Seimo milijonierius. Niekas nieko mūsų valstybėje nežiūri, o dauguma vos galą su galu suduria, vargiai maistui užtenka. Nedidelis būrelis lobsta.
Bet jeigu verksime — iš tų ašarų irgi nieko gero. Geriau šypsotis, vitaminų, kurių nebeįperkame, pasigamina. Va, ir oras neblogas.
Erika, specialioji pedagogė — logopedė:
— Aš nuo Seimo milijonierių skaičiaus turtingesnė tikrai netapau. Esu bedarbė, gaunu 315 litų pašalpos ir iš to turiu pragyventi. Politikai tapo labai turtingi per gerus ryšius, per pažintis. O visiems kitiems žmonėms nuo to tik blogiau.
Skaičiai apie bedarbius, pašalpas man kraupūs.
Eglė ir Tadas, anglų filologijos studentai:
Eglė: „Kaip jie galėjo tapti milijonieriais? Gal prisivogė, bet mums nuo to ne geriau“.
Tadas: „Korupcija. Jie pirmiausia rūpinasi savimi“.
Eglė: „Mano tėvai jau gyvena užsienyje. Mūsų specialybės perspektyvios, jeigu nieko nerasime čia, išvažiuosime“.
Irena ŠLIUŽELIENĖ, Šiaulių dailės mokyklos direktorė:
— Nemanau, kad turtingieji kam nors labai padėtų. Žmonės prieš rinkimus dažnai sako — rinkime turtingą, jam nieko nebereikia, visko pakanka. Jeigu jis mokėjo susikurti gerovę sau, tai gal mokės ir kitiems. Bet taip neatsitinka. Idealistai, altruistai į valdžią neina — juos ten bemat sudorotų. Jie ir nuo statinių garsių kalbų nesako. O žmonės po rinkimų vis tikisi ir tikisi teisybės.
Kalbino Petras BALČIŪNAS,
fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
