Apie milijoninę baudą, valstybinių įmonių reikalus bei verslo ir politikų slaptybes

Apie milijoninę baudą, valstybinių įmonių reikalus bei verslo ir politikų slaptybes

Apie mi­li­jo­ni­nę bau­dą, vals­ty­bi­nių įmo­nių rei­ka­lus bei vers­lo ir po­li­ti­kų slap­ty­bes

Fe­lik­sas GRUNS­KIS

Žur­na­lis­tas

Mi­li­jo­ni­nė bau­da

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vals­ty­bi­nei įmo­nei „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ už kon­ku­ren­ci­jos pa­žei­di­mą sky­rė be­veik 28 mi­li­jo­nų eu­rų bau­dą. Bau­da skir­ta už tai, kad mū­sų ge­le­žin­ke­li­nin­kai prieš de­vy­ne­rius me­tus išar­dė ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų ge­le­žin­ke­lio at­ša­ką tarp Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos. Šiuo ge­le­žin­ke­liu Len­ki­jos įmo­nė „Or­len Lie­tu­va“ vež­da­vo sa­vo pro­duk­ci­ją į Lat­vi­ją. Išar­džius bė­gius, naf­tos per­dir­bė­jai sa­vo kro­vi­nius tu­rė­jo vež­ti il­ges­niu marš­ru­tu.

Mū­sų ge­le­žin­ke­li­nin­kai aiš­ki­no, kad ta ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų ge­le­žin­ke­lio at­kar­pa bu­vo ne­sau­gi kro­vi­niams vež­ti. To­dėl bė­giai išar­dy­ti. Pla­nuo­ta at­ša­ką re­konst­ruo­ti. Ta­čiau ne­ti­kė­tai už­klu­po kri­zė. Ir nie­kas nau­jų bė­gių ne­pak­lo­jo. Kri­zė praė­jo, bet dar­bai ne­pa­ju­dė­jo. Da­bar Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne tik bau­dą sky­rė, bet nu­ro­dė tą ge­le­žin­ke­lio da­lį at­sta­ty­ti. Ga­vom per gal­vą. Da­bar ne tik bau­dą su­plo­sim, bet nau­jus bė­gius pa­klo­sim? Pa­na­šu, kad šis rei­ka­las dar dau­giau kai­nuos. Kai­my­nai ke­ti­na pra­šy­ti at­ly­gin­ti nuo­sto­lius, ku­riuos jie pa­ty­rė per de­vy­ne­rius me­tus, vež­da­mi kro­vi­nius ap­lin­ki­niais ke­liais. Dėl tų išar­dy­tų bė­gių su­si­py­ko­me su len­kais ir lat­viais. Po to­kių mū­sų veiks­mų vė­liau ste­bi­mės, kad ne­si­se­ka su­si­tar­ti dėl ki­tų bend­rų in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų.

Ne­sup­ra­si, ko­dėl mes taip el­gia­mės: dėl gud­ru­mo ar dėl kvai­lu­mo? Gal dėl abie­jų da­ly­kų? Ma­nė­me esan­tys la­bai su­ma­nūs. Iš tos išar­dy­tos ge­le­žin­ke­lio at­kar­pos už­dir­bo­me pa­pil­do­mų pi­ni­gų. Tik ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas – ap­gai­lė­ti­nas. To­dėl da­bar at­ro­do, kad bu­vo pa­sielg­ta kvai­lai. O gal kai kam nuo to­kių ei­bių bu­vo ge­rai? Juk da­bar, pa­si­kei­tus „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vy­bei, paaiš­kė­jo, kad įmo­nė bu­vo tar­si vals­ty­bė vals­ty­bė­je. Jos bu­vę va­dai ge­rai gy­ve­no – var­go ne­ma­tė. Ne tik jie. Iš už­dirb­tų pi­ni­gų skirs­tė įvai­rią pa­ra­mą. Slap­tai. To­dėl vi­si ty­lė­jo ir nie­ko ne­ma­tė? Gal.

Ta­čiau išar­dy­tus bė­gius per de­vy­ne­rius me­tus tu­rė­jo ma­ty­ti ne vie­nas aukš­tas žmo­gus. 2008 me­tais, kai bu­vo priim­tas spren­di­mas išar­dy­ti bė­gius, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ru dir­bo Al­gir­das But­ke­vi­čius. Išar­dė. Atė­jo ki­ta val­džia. Vy­riau­sy­bei sto­jo va­do­vau­ti And­rius Ku­bi­lius. Nusp­ren­dė bė­gių neats­ta­ty­ti. Taip ir pa­li­ko. Kei­tė­si val­džios, o bė­gių ne­pak­lo­jo. Da­bar vie­ni į ki­tus pirš­tais ro­do. Kaip vi­sa­da, kal­tų nė­ra? Di­džiau­siais kal­ti­nin­kais vėl liks vals­ty­bės žmo­nės. So­li­da­riai iš mo­kes­čių ir bau­dą su­mo­kė­si­me, ir bė­gius pa­klo­si­me, ir ža­lą kai­my­nams at­ly­gin­si­me. Juk kol kas tik pa­kal­ba­me, kad už vals­ty­bei pa­da­ry­tą ža­lą sa­vo tur­tu tu­rė­tų at­ly­gin­ti tie, ku­rie tą ža­lą pa­da­rė. O tų ža­lų, pa­da­ry­tų vals­ty­bei ir jos žmo­nėms, ma­to­me vis dau­giau.

Nuo­sa­va vals­ty­bi­nė įmo­nė?

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ro­kas Ma­siu­lis pra­ne­šė, kad vals­ty­bės val­do­mo­je įmo­nė­je „Au­to­ma­gist­ra­lė“ bu­vo at­lik­tas au­di­tas. Pa­sak mi­nist­ro, paaiš­kė­jo su­kre­čian­čių da­ly­kų. Mat ši vals­ty­bės įmo­nė dau­ge­lį me­tų bu­vo tie­siog pa­vers­ta pri­va­čia įmo­ne. Pa­sak po­no Ma­siu­lio, vals­ty­bi­nė įmo­nė ten­ki­no bu­vu­sių va­do­vų reik­mes ir už­gai­das. To­dėl įmo­nei pa­da­ry­ta dau­giau nei 200 tūks­tan­čių eu­rų ža­la. Au­di­to iš­va­das mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na teik­ti Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bai, be to, kreip­sis į tei­sė­sau­gą dėl nuo­sto­lių išieš­ko­ji­mo ci­vi­li­ne tvar­ka. Pas­kelb­ta, kad „Au­to­ma­gist­ra­lės“ va­do­vy­bė pir­ko pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius, kū­rė fik­ty­vias pa­rei­gas, kai kas už val­diš­kus pi­ni­gus ato­sto­ga­vo. Skel­bia­ma, kad bus pa­tik­rin­ta ir dau­giau mi­nis­te­ri­jai pa­val­džių vals­ty­bi­nių įmo­nių. To­kie žie­de­liai. Ma­no­ma, kad ne tik po šios mi­nis­te­ri­jos spar­nu ap­stu ne­ge­ro­vių. Net ta 28 mi­li­jo­nų eu­rų Eu­ro­pos ko­mi­si­jos skir­ta bau­da nė­ra pa­ti di­džiau­sia vals­ty­bės bė­da. Jei­gu yra žie­de­liai, tu­ri bū­ti ir šak­ne­lės?

Iš­tirs – neiš­tirs?

Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Ba­kas Sei­me no­ri su­da­ry­ti ko­mi­si­ją, ku­ri tir­tų vers­lo įta­ką po­li­ti­kams. Ta­čiau po­nas Ba­kas dėl ko­mi­si­jos su­da­ry­mo pa­lai­ky­mo su­lau­kė tik "vals­tie­čių" frak­ci­jo­je. Ki­ti po­li­ti­kai ne­sku­ba pri­tar­ti to­kios ko­mi­si­jos su­da­ry­mui. Jei­gu bū­tų pa­tvir­tin­ta ko­mi­si­ja, ji do­mė­tų­si su „Ro­sa­tom“ su­si­ju­sia po­li­ti­kų veik­la, ne­skaid­rio­mis vers­lo įta­ko­mis po­li­ti­niams spren­di­mams bei stra­te­gi­nių įmo­nių val­dy­mu. Kam to rei­kia? „Ne bė­da, kad vers­las da­ly­vau­ja po­li­ti­ko­je, bet liūd­niau­sia, kad tie po­li­ti­kai ku­ria­mi tam, kad vė­liau ap­tar­nau­tų tas pa­čias vers­lo įmo­nes. Jei taip bus ir to­liau, jei mes ne­su­dė­sim sau­gik­lių, neatsk­lei­sim tos kul­tū­ros ir tra­di­ci­jos, kal­bė­ti apie kaž­ko­kias in­ves­ti­ci­jas, pro­ver­žius, so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą, mig­ra­ci­jos su­val­dy­mą nė­ra jo­kių pro­švais­čių“, – vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je aiš­ki­no Vy­tau­tas Ba­kas.

Jo ma­ny­mu, dėl ko­rup­ci­jos, ne­po­tiz­mo Lie­tu­va kas­met ne­ten­ka 5 kraš­to ap­sau­gos biu­dže­tų. Tai nė­ra, kaip kaž­kas mėgs­ta pa­sa­ky­ti, ky­šiai gy­dy­to­jams ar ke­lių po­li­ci­nin­kams. Rei­kia priim­ti ryž­tin­gus spren­di­mus. At­ver­ti tik­ro­vę. Vi­sa in­for­ma­ci­ja yra. Da­lį jos rei­kė­tų iš­slap­tin­ti. Ypa­tin­gai iš­slap­tin­ti in­for­ma­ci­ją, ku­ri da­bar su­kė­lė la­bai daug emo­ci­jų – „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ dėl 28 mi­li­jo­nų eu­rų bau­dos. Po­no Ba­ko įsi­ti­ki­ni­mu, kai ku­rios in­ves­ti­ci­jos, ku­rios bu­vo nie­ki­nės ir su­kū­rė Lie­tu­vai di­de­lių pro­ble­mų, bu­vo di­des­nės ne­gu 28 mi­li­jo­nai eu­rų. To­kios to­ke­lės.

Iš­va­dos

To­dėl taip ir gy­ve­na­me? Jei­gu bū­tų ki­taip, ki­taip ir gy­ven­tu­me?