Angelai sugrįžo į gimnaziją

An­ge­lai su­grį­žo į gim­na­zi­ją

Va­kar Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je dro­ži­nė­tų an­ge­lų pa­ro­dą „Esan­tys ša­lia“ pri­sta­tė bu­vęs ja­no­nie­tis, tau­to­dai­li­nin­kas, An­ge­lo mu­zie­jaus Šiau­liuo­se įkū­rė­jas Ry­tis Mil­kin­tas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Į gim­na­zi­ją su­grį­žu­sį R. Mil­kin­tą svei­ki­no di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis, mo­ky­to­jai.

Pri­si­min­ta, kaip Ry­tis tech­no­lo­gi­jos pa­mo­ko­se dro­ži­nė­jo erd­vi­nes skulp­tū­rė­les ir to­bu­lė­jo ne die­no­mis, bet va­lan­do­mis.

„Svei­ki­nu, Ry­ti, – į bu­vu­sį gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nį krei­pė­si R. Bud­rai­tis. – Man la­bai pa­ti­ko, kad ta­vo an­ge­lai vei­kian­tys, ne­sta­tiš­ki, vi­si skir­tin­gi, su­žmo­gin­ti, o kar­tu pa­ky­lė­ti.“

R. Mil­kin­tas J. Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je mo­kė­si ket­ve­rius me­tus, šią moks­lo įstai­gą va­di­na sa­vo gy­ve­ni­mo Al­ma Ma­ter.

Bū­tent gim­na­zi­jo­je 2011 me­tais pra­si­dė­jo jo pa­ro­dų ke­lias. Tą­kart Ry­tis eks­po­na­vo ke­le­tą an­ge­lų ir se­nuo­sius daik­tus iš sa­vo ko­lek­ci­jos.

Ši pa­ro­da – jau 23-oji au­to­ri­nė R. Mil­kin­to pa­ro­da. Kū­ri­niai nuo­lat ke­liau­ja. Tau­to­dai­li­nin­ko nuo­mo­ne, kiek­vie­no kū­rė­jo pa­grin­di­nis tiks­las – kad dar­bai bū­tų ma­to­mi ir jais ga­lė­tų džiaug­tis žmo­nės.

Pa­ro­do­je „Esan­tys ša­lia“ eks­po­nuo­ja­mi nau­jau­si dar­bai, tik du an­ge­lai – iš anks­ty­vų­jų kū­ry­bos me­tų.

An­ge­lus R. Mil­kin­tas ku­ria pen­ke­rius pa­sta­ruo­sius me­tus.

„Ma­no an­ge­lai ki­to­kie, kiek­vie­nas kaž­ką vei­kia, yra ša­lia žmo­gaus. Ma­ne at­pa­žįs­ta iš an­ge­lų spar­nų sau­lės mo­ty­vo – nie­kas to Lie­tu­vo­je ne­da­ro. Iš ki­tų kū­rė­jų šiek tiek iš­ski­ria po­lich­ro­mi­ja, da­žy­mas, spal­vi­nės ga­mos“, – apie sa­vo kū­ry­bos iš­skir­ti­nu­mą sa­kė R. Mil­kin­tas.

An­ge­las ant ark­liu­ko ("An­ge­lo vai­kys­tė") su­fle­ruo­ja, kad an­ge­las, kaip žmo­gus, ir­gi au­ga ir ga­li tu­rė­ti vai­kys­tę. Sė­din­tis ant se­no lan­go an­ge­las ("Pa­sau­lis lan­ge") pa­sa­ko­ja, kad lan­gas mus ir pa­sau­lį da­li­ja į dvi sfe­ras, per lan­gą mes ma­to­me pa­sau­lį.

Sė­din­tis ant se­nos spy­nos an­ge­las su rak­tu ("Žvilgs­nis į praei­tį") at­ra­ki­na mū­sų gy­ve­ni­mus į se­no­lių iš­min­tį, į gy­ve­ni­mo pra­smes.

An­ge­las, sė­din­tis paukš­čiui ant uo­de­gos ("Odė ma­mai") įkvėp­tas poe­tų, ra­šy­to­jų ku­ria­mų odžių – ko­dėl skulp­to­rius ne­ga­lė­tų su­kur­ti odės?

Prieš be­veik ket­ve­rius me­tus R. Mil­kin­tas Šiau­liuo­se ati­da­rė An­ge­lo mu­zie­jų, ja­me eks­po­nuo­ja­mi ir jo kur­ti an­ge­lai.

R. Mil­kin­to an­ge­lų ko­lek­ci­ja pra­si­dė­jo nuo vai­kys­tė­je se­ne­lio do­va­no­to po­rce­lia­ni­nio an­ge­lo. Šiuo me­tu mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją su­da­ro per 500 an­ge­lų iš mo­lio, stik­lo, po­rce­lia­no, me­ta­lo, ak­mens, me­džio, šiau­dų, vy­te­lių. Eks­po­zi­ci­jo­je yra ir se­nų­jų meist­rų dar­bų.

R. Mil­kin­tas sa­ko, kad ko­lek­ci­ja yra gry­ni­na­ma, men­kes­nės ver­tės eks­po­na­tai, ro­dy­ti pra­džio­je, ke­liau­ja į fon­dą – pir­me­ny­bė tei­kia­ma me­no kū­ri­niams. Šie­met ko­lek­ci­ją pa­pil­dė ta­py­bos dar­bais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Tau­to­dai­li­nin­kas Ry­tis Mil­kin­tas pa­ro­dą „Esan­tys ša­lia“ pri­sta­tė sa­vo bu­vu­sio­je mo­kyk­lo­je – Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je.

An­ge­lo vai­kys­tė, 2017.

Kai ty­liai že­mė po žvaigž­dy­nais mie­ga, 2018.

Gy­ve­ni­mo tėk­mė­je, 2017.

Pa­sau­lis lan­ge, 2017.