Naujausios
Šiuolaikinė vergovė
„Pabuvom vergėmis“, — atėjusios į “Šiaulių krašto“ redakciją savo darbą apibūdino dvi 18-etės šiaulietės, dirbusios Palangoje, svečių namuose. Merginos teigė negavusios žadėto užmokesčio: tik sužinojusios tikrąjį įdarbinusios įmonės pavadinimą, atgavo dalį pinigų. Darbo inspektoriai įspėja: tokių atvejų — daugėja.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Darbo sutarties negavo
Merginos (vardai redakcijai žinomi — red. past.) sakė norinčios įspėti kitus lengvatikius neužkibti ant nesąžiningų darbdavių kabliuko.
Laikraštyje perskaičiusios skelbimą, jog Palangoje esantiems svečių namams reikalingos barmenės-padavėjos, šiaulietės kreipėsi nurodytu adresu — į Šiauliuose esančią bendrovę.
Jas pasitikusi moteris paaiškino, kad už dieną mokės 30 litų, 5 procentus nuo apyvartos, priklausys ir arbatpinigiai.
„Moteris pasiūlė parašyti prašymus, kad norime dirbti. Ant vieno paprasto lapo parašėme prašymą, o ant kito — kad esame atleidžiamos savo noru. Paaiškino, kad taip bus paprasčiau, ir mums nebereikės daugiau vaikščioti. Bet parašų mes nepadėjome“, — pasakoja merginos. Sutarties kopijų, nors ir prašė, jos negavo.
Jau kitą dieną šiaulietės išvyko dirbti į Palangą. Svečių namuose jas pasitikęs darbdavys, pasak merginų, ignoravo jų prašymus pasirašyti sutartį, liepė rengtis darbo drabužiais ir eiti dirbti.
Nors, merginų teigimu, buvo tartasi dėl pusės etato, jau pačią pirmąją dieną už dyką jos dirbo nuo 9 ryto iki 24 valandos vakaro. Nors abi merginos manė dirbsiančios padavėjomis, vienai teko būti indų plovėja, kitai — virėjos padėjėja.
Netesėti pažadai
Atidirbo merginos tris dienas — nuo 9 ryto iki vidurnakčio, o darbo sutarties kaip nematė, taip nematė. Galiausiai už tris dienas gavo po 100 litų ir pažadą likusią sumą atgauti Šiauliuose. Merginų teigimu, patvirtinimą, kad davė šią sumą, vyras užrašė ant paprasto languoto lapelio, o paklaustas, ar reikia parašyti vardą ir pavardę, atsakęs rašyti bet ką.
Pasak merginų, svečių namuose darbuotojų kaita buvo labai didelė, su šia problema susidūrė ne vienas darbuotojas. Pasikalbėjusios su bendradarbiais, sužinojo, jog kai kurie iš jų dirba svetima pavarde, o kišenėje nešiojasi užsirašytą reikiamą pavardę ir asmens kodą — kad nepamirštų, kas tokie esą.
Šiauliuose merginos tikina vietoj pinigų buvusios apdovanotos įžeidimais, grasinimais apšmeižti. Nenusileido — patraukė į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyrių. Čia sužinojo, jog joms pasakytu pavadinimu bendrovė neegzistuoja.
„Žioplėm pasinaudoja, sumoka centus, įžeidinėja. Pabuvome vergėmis“, — sako merginos.
Kitą dieną po apsilankymo redakcijoje merginos informavo atgavusios po 50 litų (vietoj žadėto 100) ir sužinojusios tikrąjį įdarbinusios įmonės pavadinimą. Bet toliau nebekovosiančios: „Užtenka, pasimokėme“.
APDAIRUMAS: Specialistai pataria prieš pasirašant įdėmiai skaityti darbo sutartis, kad vėliau netektų vergauti už dyką.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Pažeidimų ženkliai daugėja
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei Donatas Jakubėnas:
— Darbdaviai naudojasi tuo, kad darbuotojai nežino visų savo teisių, o darbuotojai dažniausiai kreipiasi jau po laiko, kai institucijos nebegali padėti: nėra įrodymų, darbdaviai pradeda patys slapstytis, keičia duomenis.
Jei merginos dalies pinigų negavo, gali kreiptis į mus, mes aiškinsimės, dėl kokių priežasčių nebuvo išmokėta. Reikia parašyti skundą. Apie pažeidimus galima pranešti ir anonimiškai.
Prieš pasirašant darbo sutartį, darbuotojas turi būti supažindintas su vidaus darbo taisyklėmis.
Labai svarbu aklai nepasirašinėti darbo sutarties. Šiandien sunkus laikmetis darbuotojams, bet jei jūs paklusite darbdaviui, jis naudosis ir kitais darbuotojais.
Pagrindinės sąlygos: darbo sutartyje turi būti įvardijamas darbo laikas ir užmokestis. Būna, darbdavys sako, kad už valandą mokės 10 litų, o darbo sutartyje įrašoma 4,85 lito. Jeigu darbuotojas dėl užmokesčio susitaria žodžiu ir gauna papildomus vadinamus „vokelius“, kas darbo sutartyje neaptariama, neatsiskaičius savo tiesą teks įrodinėti tik teisme.
Sutartyje turi būti apibrėžtos ir pareigos. Kad vadybininkui netektų būti ir vairuotoju, ir apskaitininku, ir valytoju.
Jei darbdavys siūlo iš karto rašyti atleidimo prašymą, būsimas darbuotojas gali atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Nebent jis sutinka žaisti darbdavio nustatytomis taisyklėmis. Tokiu atveju Darbo inspekcija įtakoti atleidimo procedūrų nebeturi galimybių. Belieka įrodinėti teisminiu keliu, kad asmuo buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl atleidimo pačią pirmą priėmimo dieną. Siūlyčiau nuo tokių darbdavių kuo toliau eiti, ir kuo plačiau apie juos pranešti. Bet ši problema egzistuoja, praktikoje tokių atvejų pastebėjome.
Mūsų kompetencija leidžia tikrinti darbo sutartis, darbo sutarčių registravimo žurnalą. Jei matome, kad yra darbuotojo parašas, nors jis ir sako, kad sutarties negavo, tai — darbo ginčo požymis, kurį reikia įrodinėti. Jei parašo nėra — pažeidimas, kuriam taikomos prevencinės priemonės.
Krizės metu tokių darbuotojų teisių pažeidimų žymiai daugėja, darbuotojai verčiami prievarta pasirašyti dėl mažesnio darbo užmokesčio, trumpesnių darbo valandų, nors realiai dirba kaip dirbę. Bet darbuotojai bijo kreiptis pagalbos. Reikia, kad visuomenė prarastų baimę.
