Šimtasis gimtadienis pasiekiamas ne kiekvienam

Šimtasis gimtadienis pasiekiamas ne kiekvienam

Šimtasis gimtadienis pasiekiamas ne kiekvienam

101 metų vasarą sulaukusi Šiauliuose gyvenanti Teklė Laurinavičienė dar pati nusileidžia žemyn iš penkto aukšto. Ilgaamžė tebeturi ir gyvą vienmetę pusseserę. Statistikos departamento duomenys rodo, kad lietuvių vidutinio gyvenimo trukmė ilgėja, mirtingumas — mažėja. O gydytojas geriatras pataria: norėdami ilgiau gyventi, turime mylėti save.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Gyventi padeda tikėjimas

Teklė Laurinavičienė pasitinka pasiramsčiuodama lazdele. Močiutė turi puikią atmintį, šviesias akis, tik sunkiau girdi.

„Visaip buvo, — paklausta, kaip prabėgo toks ilgas gyvenimas, atsako močiutė. — Visokių dienų, visokių valandų“.

Sudėtingą gyvenimo istoriją T. Laurinavičienė gali pasakoti iki smulkmenų. Tarsi viskas būtų buvę vakar, pasakoja gyvąją istoriją. Kalba aukštaitiška tarme, nes visą gyvenimą gyveno Tauragnuose. Į Šiaulius, prie savų, atvažiavo prieš septynerius metus. Bet artimieji bent kartą per mėnesį stengiasi nuvežti į gimtąsias vietas.

„Kol nesiženyjau — tokias bėdas, apsiženyjau — antras bėdas“, — porina senolė.

Vyras Antano pirmąją šeimą buvo sukūręs Rusijoje, jo vaikus senolė globojo kaip savus. Savo vaikų nesusilaukė, bet moters gerumo užteko kelioms kartoms, pas save glaudė ir giminaičių vaikus. Prisimindama, kad jos niekas neatjautė sunkiomis minutėmis, stengėsi atjausti kitus.

Močiutė giliai tiki Dievu. „Dievas yra, jei ne Dievas, ir mes negyventume. Meldžiuosi už visą pasaulį, aukojuosi Dievui. Rožančių penkiolika kartų per dieną kalbu“. Ir Dievo galybę įrodo jo duotais priesakais, kurių laikosi visą gyvenimą: alkaną papenėk, trokštantį pagirdyk, pakeleivingą žmogų į namus priimk.

Mirties močiutė nebijo: „Galiu ir šiandien mirt. Gyvenime visą amžių laukiau mirties, nes sunku buvo. O dabar būtų nesunku, jei neskaudėtų. Bet vaikelius varginu, anie vargsta su manimi“.

Močiutės giminėje buvo ir daugiau ilgaamžių: jos močiutė mirė 103-ejų metų, dar gyva bendravardė ir bendraamžė pusseserė. O kalbėdama apie sveikatą, močiutė pirmiausia vardija žolelių antpilus, arbatas, kompresus, kurie stiprina kūną.

Gyvename ilgiau, bet nuo ES atsiliekame

Statistikos departamento duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja. Mirusiųjų skaičius per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,1 tūkstančio.

Pernai vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 66,3, moterų — 77,6 metų. Palyginti su 2007 metais, vyrų rodiklis pailgėjo 1,4, moterų — 0,4 metų. Bet Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje (ES) ir yra net 10 metų trumpesnė už ES vidurkį.

Praėjusiais metais, palyginti su 2007— aisiais, skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo vieneriais metais ir buvo 11,3 metų, tačiau išliko didžiausias ES.

Šiaulių apskrityje vidutinė gyvenimo trukmė praėjusiais metais buvo 71,89 metų. Vyrų — 66,45, moterų — 77,22 metų. 2007-aisiais ši trukmė buvo trumpesnė: atitinkamai 70,53, 64,71 ir 76,52 metų.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų.

Vėžys piktėja

Vis daugiau žmonių miršta nuo piktybinių navikų — pernai jie sudarė beveik penktadalį mirusiųjų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, prostatos ir skrandžio piktybinių navikų, moterų — nuo krūties, skrandžio, kiaušidžių ir gimdos kaklelio piktybinių navikų.

Šiaulių apskrities ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacinės poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė sako, kad apskritis pagal onkologinių ligų rodiklius neišsiskiria iš kitų Lietuvos miestų.

Augančią sergamumo piktybiniais navikais statistiką, vedėjos teigimu, lemia senstanti visuomenė ir gerėjanti diagnostika.

„Vis dėlto tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Kad liga jaunėtų, nėra nustatyta. Apie 50 procentų ji yra išgydoma — priklausomai nuo stadijos, naviko lokalizacijos“, — sako gydytoja.

Kiek ligą įtakoja gyvenimo būdas, paveldimumas, gydytojos teigimu, nėra įrodyta. Kai kurios vėžio formos yra paveldimos, bet jų mažai, kad būtų galima teigti, jog liga paveldima. Labiau — paveldimas polinkis sirgti onkologine liga.

Mažiau mirčių nuo alkoholio ir keliuose

Pagal statistiką, šalyje mažėja mirtingumas dėl alkoholio vartojimo. Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas tokias tendencijas pastebi jau dvejus metus. Ženkliai mažėja alkoholinių psichozių.

Gydytojo manymu, mažėjimą greičiausiai lemia prevencinės priemonės: prekybos ribojimas ir nelegalaus alkoholio kontrolė.

E. Mikaliūnas sako, kad dažniausiai alkoholizmas kamuoja darbingo amžiaus žmones.

Pasak gydytojo, pastaruoju metu mažėja ir savižudybių: „Kai blogėja gyvenimas, žmonės susiima. Karo metu depresijų ir savižudybių labai sumažėja. O gyvenimui pagerėjus, žmonės atsipalaiduoja“.

Šiaulių apskrities VPK atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė informavo, kad pastaruosius trejus metus Šiaulių apskrityje mažėja įskaitinių avarijų ir jose žuvusių bei sužalotų žmonių. Per 2007 metus avarijų užfiksuota 705, pernai — 493. Praėjusiais metais per pirmuosius 9 mėnesius įvyko 359 avarijos, per tą patį laiką šiemet — 304.

Per devynis mėnesius pernai sužalota 447 žmonės, žuvo 33, šiemet — 346 ir 26. Sušvelnėjusio karo keliuose priežastys — prevencija ir išaugusios baudos.

citata: Šiaulių apskrityje vidutinė gyvenimo trukmė praėjusiais metais buvo 71,89 metų.

STIPRYBĖ: 101-erių Teklė Laurinavičienė išsaugojo šviesų protą, pasiramsčiuodama lazda sugeba nusileisti žemyn iš penkto aukšto.

TIKĖJIMAS: Teklė Laurinavičienė visą gyvenimą tiki Dievu ir gyvena pagal jo įsakymus.

 

PASVEIKINIMAS: Išskirtinio dėmesio iš valdžios atstovų ilgamečiai sulaukia, kai sukanka 100 ar daugiau metų.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KOMENTARAS

MAŽĖJIMAS: Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas pastebi, kad ženkliai mažėja alkoholinių psichozių.

 

Svarbiausia — mylėti save

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas, vienintelis Šiaurės Lietuvoje geriatras — specialistas, tiriantis senatvės ligas ir jų priežastis:

— Mūsų pareiga — nesugadinti to, ką per genus atidavė tėvai. Mūsų gyvenimas, palyginti su ankstesniais laikais, yra energingesnis, veržlesnis, už tai mes mokame savo sveikata.

Gyvenimo trukmės teorijų gausa įrodo, kad priežastys nėra aiškios. Bet aš manau, kad didžiausią įtaką turi psichologinė žmogaus nuostata. Jei žmogus jaučiasi reikalingas, naudingas visuomenei, jo amžius ilgėja.

Manoma, kad žmogus turi į pensiją išeiti ne staiga, o mažinant darbo krūvį. Žmogus turi turėti tikslus. Kaimo vaizdas — sunkiai eina senutė susirietusi, bet juda, nes reikia karvutę pašerti. Ji neturi laiko sirgti, nors sveikata yra bloga.

Žmogus nėra mašina, kuri turėtų pakeičiamas dalis. Reikalingas, pabrėžiu, nedidelis fizinis krūvis. Maistas turi būti paprastas ir negausus. Saikas, saikas ir dar kartą saikas.

Lietuvoje gyvenimo trukmę prailgino ir sumažintas avarijų skaičius — dažna jaunų vyrų mirties priežastis. Bet ilgaamžiškumu toli gražu nepirmaujame pasaulyje. Ilgaamžiškumas priklauso nuo visuomenės sąmonės — neiššvaistyti savo sveikatos.

Neseniai atrasti genai, kurie atsakingi už savęs susinaikinimą. Tai rodo, kad kiekviename organizme yra speciali genų struktūra, kuri neleidžia organizmui būti nemirtingam. Mes gal bijome mirties ir įsivaizduojame, kad galime pasiekti nemirtingumą. Bet mirtis yra perėjimo procesas, tobulėjimas, keitimasis.

Vieną dieną teorijos pateikiamos kaip panacėja, o jau kitą — paneigiamos. Ląstelėje yra užprogramuota mirtis. Energija baigiasi. Tikiu, kad mokslininkai, kurie ieškojo jaunystės eliksyro, gyveno ilgai, nes jie turėjo tikslą. Bet tie, kurie tą tikslą taikė, — abejoju.

Svarbiausia — žmogus turi mylėti save.

išnaša: „Jei žmogus jaučiasi reikalingas, naudingas visuomenei, jo amžius ilgėja.“