Naujausios
Lapkritį šiluma bus pigesnė daugiau nei penktadaliu
AB „Šiaulių energija“ finansų ir ekonomikos direktorė, laikinai vykdanti generalinio direktoriaus funkcijas Audronė Čepulienė spaudos konferencijoje teigė, kad 2023–2024 metų šildymo sezonas gali būti 10–15 procentų pigesnis nei praėjusiais metais, atsižvelgiant į kuro faktines kainas bei nuo oro temperatūros priklausančio šilumos poreikio.
Vadovė aiškino, kad įmonė šildymo sezonui, kuris prasidėjo panašiai, kaip ir pernai – spalio 12 dieną, yra visiškai pasiruošusi. Ilgalaikių sandorių dėka biokuru apsirūpinta visam šaltajam sezonui. Jis kainavo po 25 eurus už megavatvalandę.
Gamtines dujas bendrovė perka biržoje. Šiuo metu jos kainuoja 40–50 eurų už megavatvalandę, tačiau biržoje kainos gali ir kisti.
Esant poreikiui įmonė galėtų naudoti ir kito technologinio kuro – mazuto – rezervą, kurio miestui užtektų 15 dienų.
Šilumai gaminti „Šiaulių energija“ naudoja 75 procentus biokuro ir tik 25 procentus dujų.
A. Čepulienė pasidžiaugė, kad šįmet kuras kainavo gerokai pigiau nei pernai.
Direktorė palygino, kad lapkričio mėnesio šilumos kaina Šiauliuose yra 22,5 procento mažesnė nei praėjusių metų lapkritį. Kaina siekia 6,6 cento už kilovatvalandę (be 9 procentų PVM). Palyginti didžiuosius šalies miestus, Kaune ir Klaipėdoje šiluma nežymiai pigesnė, o Vilniuje ir Panevėžyje – brangesnė.
Pasirūpino elektros tiekimo atsarga
A. Čepulienė pažymėjo, kad šildymo sezonui pasiruošta ir dėl to, jog atlikti stiprio bandymai, visi privalomieji bandymai tinklams, bendrovė visiems savo šilumos gamybos šaltiniams yra įsigijusi rezervinius generatorius, kurie, esant elektros tiekimo trikdžiams, užtikrintų šilumos gamybos tęstinumą.
Pietinėje katilinėje iki metų pabaigos bus įrengtas dar vienas generatorius, kuris sudarys atsargą tuo atveju, jei nedirbtų bendrovės termofikacinės elektrinės turbogeneratorius.
Vadovė sakė, kad elektros tiekėjų grąžinama permoka už elektros energiją didelės įtakos šilumos kainai Šiauliuose neturės, nes įmonė naudoja pačios gaminamą elektros energiją, o perka tik nežymią dalį, kurią naudoja keliose nutolusiose nedidelėse katilinėse.
Centralizuota šiluma – konkurencinga
A. Čepulienė akcentavo, kad sąskaitos už šildymą priklauso ir nuo šilumos suvartojimo. Nors rinkoje atsiranda įvairių šilumos gamybos technologijų, vadovė pastebėjo, kad pagrindinis bendrovės gaminamos šilumos vartotojas – daugiabučiai namai, kurie realaus pasirinkimo kaip šildytis neturi. Tačiau šilumos poreikį mažina daugiabučių namų renovacija ir besikeičiantys vartotojų įpročiai – žmonės ėmė taupyti šilumą.
„Pavasarį buvo kalbų, kad kai kurie privatūs ar juridiniai asmenys planuoja atsisakyti dujinio šildymo ir žada jungtis prie centralizuoto. Taigi, centralizuotas šildymas yra pakankamai konkurencingas“, – tikino direktorė.
Investiciniai projektai gula į šilumos kainą
Bendrovė kasmet rekonstruoja šilumos tiekimo vamzdynų dalį. Pirmiausia keičiami tinklai tose vietose, kuriose Šiaulių savivaldybė planuoja vykdyti infrastruktūros projektus, kad ateityje nereikėtų ardyti naujų dangų.
Šįmet „Šiaulių energija“ taip pat įgyvendina kelis projektus. Šiuo metu vykdomas tinklų atnaujinimo projektas Žemaitės, J. Basanavičiaus ir Aušros alėjos gatvių kvartale. Planuojama, kad 970 tūkstančių vertės vamzdynų rekonstrukcija bus baigta iki šių metų gruodžio. Jei oro sąlygos leis, aplinka bus sutvarkyta iki gruodžio mėnesio pabaigos.
Šis projektas bus svarbus įgyvendinus kitus planus – sujungti Stumbro ir Papilės katilines su Pietinės katilinės sistema.
„Pietinėje katilinėje didžiąja dalimi naudojame biokurą. Kitų katilinių mažose sistemose turime dujas. Sujungus Stumbro ir Papilės katilines su Pietine katiline, padidėtų biokuro panaudojimas, būtų labiau panaudojama elektros energijos gamybos teikiama nauda“, – aiškino A. Čepulienė.
Šiauliečiai pastebi vykstančius darbus, ribojančius automobilių eismą Žemaitės gatvėje. Čia atkarpoje nuo Aušros alėjos iki Purienų gatvės taip pat keičiamas vamzdynas, kuris bus sujungtas su anksčiau minėto kvartalo atnaujintu vamzdynu. Tai sujungs Pietinės katilinės sistemą su Stumbro ir Papilės katilinėmis. Darbus planuojama baigti iki 2024–2025 metų šildymo sezono pradžios. Šio projekto vertė – 1,3 milijono eurų.
Nuo Stumbro katilinės Spindulio, Purienų gatvėmis šilumos vamzdynas jau pakeistas, liko paviršiniai teritorijos sutvarkymo darbai. Anot A. Čepulienės, šis projektas yra labai reikalingas dar ir dėl to, kad Stumbro katilinės kvartale atsiranda naujas stambus šilumos vartotojas – karinis miestelis.
Be to, šilumos gamybai padidėjusi biokuro dalis „darys teigiamą poveikį šilumos kainos mažėjimui“.
Bendrovė įgyvendina dar vieną stambų 13,6 milijono eurų vertės projektą. Jau gavo statybos leidimą iki 20 megavatų galios biokuro katilinei įrengti Pietinės katilinės sistemoje. Bus įrengtas 15 megavatų vandens šildymo katilas, filtras, ekonomaizeris, absorbcinis šilumos siurblys, kiti įrenginiai. Tai gali padidinti biokuro sunaudojimą šioje katilinėje net iki 97 procentų. Naujoji katilinė turėtų pradėti veikti nuo kitų metų šildymo sezono pradžios.
Direktorė komentavo, kad vamzdynų rekonstrukcija rudenį prasidėjo todėl, jog rangovas numatė, kad jam tinkamas metas pradėti darbus. Rangovas žada, kad pagal sutartį įsipareigojimai bus įgyvendinti laiku.
Žemaitės gatvėje darbai jau atliekami iš anksto, nors rangovas dar turi laiko iki kito šildymo sezono pradžios.
„Džiaugiamės, kad rangovas žiūri atsakingai. Bet kokiu atveju šiauliečiams tą laikiną nepatogumą teks iškęsti. Stebim rangovo darbą, jis saugo esamą infrastruktūrą – pėsčiųjų ir dviračių taką, naudoja jį dalimis. Gal greičiau tie darbai bus baigti“, – vylėsi vadovė.
Bendrovės investiciniai projektai yra atliekami pačios bendrovės lėšomis, sukauptomis iš pelno ir turto nusidėvėjimo. Europos Sąjungos finansavimas šiuo metu tokiems projektams neskiriamas. Juos įgyvendinant savomis lėšomis, investicinių projektų vertė yra įskaičiuojama į šilumos kainą.
