Naujausios
Ieškojo pagalbos
Šiaulietis R. P. susirūpinęs mums pasakojo, kad jo kaimynas Jonas B. sunkiai serga. Jis neslėpė – Jonas mėgo išgerti. Anksčiau pas jį lankydavosi pažįstami, su kuriais susėsdavo prie butelio. Po tokių išgertuvių mirė jo sugyventinė.
Jonas liko vienas ir pastaruoju metu sunkiai sirgo, greičiausiai sunkia kepenų liga. Nebeliko nei draugais vadintų sugėrovų, nei kitų artimų žmonių, kas juo pasirūpintų. Sunkiai sirgęs vyras neturėjo jokių pajamų, o jo gyvenamasis būstas skendėjo skolose.
R. P. sakė ieškojęs kaimyno dukters, tačiau sužinojo, kad ji nenori rūpintis tėvu, su kuriuo nebendravo. Kiek seniau užėjęs pas kaimyną R. P. pastebėjo, kad šis nebesiorientuoja nei erdvėje, nei laike. Iškvietė greitąją, žmogų paguldė į psichiatrijos ligoninę.
Balandžio gale pavalgyti Jonui atnešantis R. P. pastebėjo, kad jis silpsta. Vieną dieną kaimynas durų nebeatidarė. Per užrakintas duris į R.P. klausimus vyras atsakė, kad jam reikia pagalbos.
R. P. iškvietė policiją, greitąją. Specialiųjų tarnybų atstovai išlaužė duris ir rado Joną gulintį lovoje iš skausmo suspaustais kumščiais, dejuojantį ir drebantį. Išvežė jį į ligoninę. Kaimynai tikėjosi, kad jau dabar kažkas šiuo žmogumi pasirūpins.
Tačiau gegužės 8 dieną Jonas ir vėl pasirodė savo namuose. Anot R. P. kaimynas gyvybingas pabuvo vos vieną dieną. Toliau silpo. Pats savimi pasirūpinti nebegalėjo, sulyso, pagelto. Norėjo tik miegoti, nebevalgė.
Pamatęs nusilpusį Joną, kaimynas praėjusią savaitę ir vėl iškvietė greitąją pagalbą. Žmogų išvežė į ligoninę.
R. P. sakė kiek anksčiau skambinęs ir į Šiaulių miesto savivaldybę. Vyras pasakojo iš pradžių sulaukęs paaiškinimo, kad dabar karantinas ir jie nieko negalės padėti. Vėliau paaiškino, kad jo šeimos gydytoja neturi įrašų apie Jono ligas, todėl jo guldyti į slaugos įstaigą negali.
„Aš du mėnesius skambinau. Nieko. Ai, čia karantinas, pasakė. Va tokia ta Lietuvėlė. Gaila buvo žmogaus, nešdavau jam maisto pavalgyti. Visi paliko niekam nereikalingą žmogų“, – gailėjo R. P.
Jis piktinosi, kad 58 metų sunkiai sergančiu vyru nebėra kam pasirūpinti, kad tarnybos, kurios tai turėtų padaryti, dangstosi karantinu. Esą jei ne kaimynai, tai šį žmogų jau seniai būtų atradę mirusį.
„Prieš pirmąjį išvežimą į ligoninę atėjo savanoriai, atnešė jam makaronų, dar kažko. Viskas tebestovi, nes žmogus nebepajėgė pasitaisyti valgyti“, – pasakojo R. P.
Pagalba užtruko dėl karantino?
Pasiteiravome Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriuje, kodėl nebuvo pasirūpinta sunkiai sergančiu žmogumi. Antradienį skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Vasiliauskienė informavo, kad Jonas B. pirmadienį ligoninėje mirė.
Ji pasakojo, kad Miesto koordinavimo skyrius balandžio 10 dieną gavo R. P. skambutį apie sunkiai sergantį kaimyną, kuriuo nėra kam pasirūpinti.
Po kaimyno skambučio situaciją aiškinosi. Klausė poliklinikos medikų informacijos, aiškinosi, kokioje žmogus ligoninėje guli. Anot specialistės, „kaip tyčia tas karantinas“, o dar Velykos, taip viskas ir nusitęsė. Gegužės 6 dieną ji iš kaimyno sužinojo, kad Jonas išvežtas į ligoninę.
Tik po mūsų atsiųstų klausimų specialistė sužinojo, kad Jonas buvo grįžęs iš ligoninės. Ji stebėjosi, kodėl kaimynai skyriui apie tai nepranešė.
D. Vasiliauskienė komentavo, kad Jonas neturėjo neįgalumo, todėl apgyvendinti jo priežiūros įstaigoje negalėjo. Skyrius galėjo jam skirti pagalbą namuose, kai į kliento namus atėjęs darbuotojai nuperka maisto produktų, vaistų, pagamina pavalgyti, sutvarko namus, išskalbia drabužius ir panašiai. Specialistė patvirtino, kad Užimtumo tarnyboje registruotas Jonas B. jokių pajamų negavo.
Savivaldybės darbuotoja stebėjosi, kad apie žmogų, kuriam reikalinga socialinė pagalba, skyriaus neinformavo Respublikinės Šiaulių ligoninės socialiniai darbuotojai, nors paprastai tokią informaciją gauna iš visų gydymo įstaigų.
Medikams jautėsi nereikalingas
Situaciją pakomentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Rita Ruškytė: „Pacientas Jonas B. buvo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriuje. Būklė jo buvo sunki, bet gydymo nereikėjo. Buvo reikalinga slauga, nuolatinė priežiūra, nes pats savimi pasirūpinti nepajėgė. Socialinė darbuotoja parengė dokumentus vežti į Kuršėnų slaugos ligoninę. Atsiradus laisvai vietai, pacientas turėjo būti vežamas į Kuršėnus. Bet jis pasišalino iš ligoninės. Pacientas pasiskambino draugams ir jų pagalba išvyko namo. Apie pasišalinimą buvo informuota policija. Pareigūnai buvo nuvykę į paciento namus, kur jį ir rado“.
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė informavo, kad policijos pareigūnams aplankius Joną B., jis atsisakė grįžti į ligoninę. Vyras paaiškino, kad medikams jis yra nereikalingas. Esą, kai sustiprės, pats pas juos nueis.
