Šilkas pražydo rugpjūčio žiedais

Šilkas pražydo rugpjūčio žiedais

Šil­kas pra­žy­do rugp­jū­čio žie­dais

Šiau­lie­čių di­zai­ne­rės Ra­mu­tės Sta­kė­nie­nės bei dai­nų au­to­riaus ir at­li­kė­jo Vir­gio Sta­kė­no na­muo­se ka­ra­liau­ja au­ga­lai. R. Sta­kė­nie­nės ku­ria­ma šil­ko ta­py­bos ko­lek­ci­ja „Au­gus­tus“ au­to­rę įkvė­pė nau­ju žvilgs­niu pa­žvelg­ti į Lie­tu­vos pie­vas ir dar­že­lius. R. Sta­kė­nie­nės kū­ry­ba spa­lį bus eks­po­nuo­ja­ma JAV, Oma­ho­je, kur vyks JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nių XXI ta­ry­bos su­va­žia­vi­mas.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pa­si­ruo­ši­mas

Jau­kiuo­se Sta­kė­nų na­muo­se įreng­ta ne tik V. Sta­kė­no mu­zi­kos, R. Sta­kė­nie­nės ma­dos ir di­zai­no, bet ir fo­tog­ra­fi­jos stu­di­ja. Di­zai­ne­rė fo­toa­pa­ra­tu pa­ti įam­ži­na sa­vo kū­ry­bą. Aist­ra fo­tog­ra­fi­jai už­si­de­gė prieš be­veik dve­jus me­tus.

Fo­tos­tu­di­jo­je ir kū­ry­bos dirb­tu­vė­se ant šil­ko leng­vais po­tė­piais grakš­čiai ve­ja­si pe­lė­žir­niai, ja­vų var­pos, ru­gia­gė­lių mė­lis. Ko­lek­ci­ja „Au­gus­tus“ dar ku­ria­ma.

Kū­ry­bi­nį pro­ce­są aky­lai ste­bi V. Sta­kė­nas, tar­si met­raš­ti­nin­kas nuo­trau­ko­mis ir fil­muo­ta me­džia­ga fik­suo­jan­tis ko­lek­ci­jos gi­mi­mą.

Rū­pes­čių ruo­šian­tis ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mui JAV ne­trūks­ta. Iki iš­nak­tų vyks­ta su­si­ra­ši­nė­ji­mas su Oma­ho­je (Neb­ras­kos vals­ti­ja) gy­ve­nan­čia Sta­kė­nų duk­ra Ag­ne. In­te­rak­ty­viai de­ri­na­ma bū­si­mos pa­ro­dos eks­po­zi­ci­ja.

Dai­lės mu­zie­ju­je dir­ban­ti Ag­nė tal­ki­na ne tik nu­fo­tog­ra­fuo­da­ma erd­ves, kur bus ro­do­ma ko­lek­ci­ja, bet ir rū­pi­na­si, kaip kū­ry­ba bus pa­teik­ta: kur kris švie­sa, kaip ko­lek­ci­ja at­ro­dys die­ną, kaip va­ka­re. Vis­kas tu­ri idea­liai su­skam­bė­ti.

V. Sta­kė­nas ek­ra­ne ro­do nuo­trau­kas. Vie­no­je iš jų žen­tas imi­tuo­ja mol­ber­tą, ki­to­je duk­ra fo­tog­ra­fuo­ja ma­ne­ke­nus par­duo­tu­vė­je ir mu­zie­ju­je. Na­mų dar­bai iki spa­lio mė­ne­sio bus at­lik­ti kruopš­čiai – iki ma­žiau­sių smulk­me­nų.

Pa­ro­da bus mo­men­ti­nė, veiks tik ren­gi­nio me­tu. Lau­kia iš­šū­kis: vie­ną die­ną šil­ko ta­py­ba bus ro­do­ma vie­no­je pa­sta­to erd­vė­je, o per nak­tį rei­kės eks­po­zi­ci­ją pa­teik­ti ki­to­je.

Su­ža­vė­jo pe­lė­žir­nis

Šie­met JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nės XXI Ta­ry­bos su­va­žia­vi­mas Oma­ho­je vyks spa­lio 6–8 die­no­mis. Apie šį ren­gi­nį R. Sta­kė­nie­nė ži­no­jo jau pa­va­sa­rį, bet tuo me­tu apie da­ly­va­vi­mą ne­bu­vo kal­bos.

R. Sta­kė­nie­nės kū­ry­ba kar­tą jau bu­vo pri­sta­ty­ta JAV – prieš ket­ve­rius me­tus Oma­ho­je, UNO uni­ver­si­te­te, vy­ko Sta­kė­nų šei­mos au­to­ri­nis va­ka­ras.

„Kar­tais sva­jo­nės pil­do­si“, – šyp­so­si di­zai­ne­rė. Pir­mi­nis jos su­ma­ny­mas bu­vo pa­ro­dą pri­sta­ty­ti Oma­hos bo­ta­ni­kos so­de. Pa­si­do­mė­jus to­kia ga­li­my­be, su­va­žia­vi­mo or­ga­ni­za­to­riai pa­siū­lė di­des­nę erd­vę – kū­ry­bą ant šil­ko pri­sta­ty­ti su­va­žia­vi­mo me­tu.

R. Sta­kė­nie­nei te­ko pa­mirš­ti ato­sto­gas ir at­si­duo­ti kū­ry­bai. Su­kur­ti ko­lek­ci­ją per po­rą mė­ne­sių – rim­tas iš­šū­kis. Bu­vo kiek ne­ra­mu. Įti­ki­no duk­ra, drą­sin­da­ma: „Ma­ma, tu tu­ri pa­da­ry­ti!“ Ska­ti­no ir vy­ras.

Di­zai­ne­rė kū­ry­bą JAV pri­sta­tys pa­va­di­ni­mu „Ma­nia flo­ri­bus ser­vi­co“ ("Flo­ro­ma­ni­ja šil­ke"). Tai – dvi ko­lek­ci­jos, su­sie­tos au­ga­lų te­ma.

R. Sta­kė­nie­nė anks­tes­nią­ją ta­py­tų rū­bų ko­lek­ci­ją „Flo­reant cac­ta­sea­se!..“ pra­tę­sė ak­se­sua­rais – ša­li­kė­liais. Ant šil­ko sklei­džia­si iš­raiš­kin­gi kak­tu­sų žie­dai, sim­bo­liš­kai su­jun­gian­tys Lie­tu­vą su užat­lan­te. Tad vie­nas iš dar­bi­nių ko­lek­ci­jos pa­va­di­ni­mų bu­vo „Nuo Mek­si­kos dy­ku­mos iki Lie­tu­vos pie­vų“.

JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nės su­va­žia­vi­mui or­ga­ni­za­to­riai pa­gei­da­vo lie­tu­viš­kų au­ga­lų te­mos.

„Gal­vo­jau, Die­ve ma­no, nu­si­bo­dę man tie lie­tu­viš­ki au­ga­lai... Ru­giai, ru­gia­gė­lės, ra­mu­nės at­ro­dė to­kie aiš­kūs! Vai­kys­tė­je va­sa­ro­mis tė­vai ati­duo­da­vo se­ne­liams, aš ru­giuo­se gu­lė­da­vau, su ru­gia­gė­lė­mis kal­bė­da­vau, į dan­gų žiū­rė­da­vau. Bet kai da­bar pra­dė­jau kur­ti, pa­ma­čiau, kaip gra­žiai at­ro­do ru­gių var­pos, ryš­kiai mė­ly­nos ru­gia­gė­lės!“ – ža­vi­si di­zai­ne­rė.

Kai­my­nų dar­že R. Sta­kė­nie­nės akis už­kliu­vo už pe­lė­žir­nių. Au­ga­las su­ža­vė­jo plas­ti­ka, ro­man­tiš­ku­mu, cha­rak­te­rin­gu­mu, for­ma. Nu­sis­ky­nu­si sten­gė­si au­ga­lą kuo ge­riau pa­žin­ti, pie­šė iš na­tū­ros. Gi­li­no ži­nias apie pe­lė­žir­nius: su­ži­no­jo, jog vie­na iš pe­lė­žir­nių rū­šių au­ga Bal­ti­jos pa­jū­ry­je, ko­po­se. Smė­liu ko­pian­tį pe­lė­žir­nį ir per­kė­lė ant šil­ko.

Ko­lek­ci­jo­je dau­giau­siai su­kur­ta dip­ti­kų, trys iš jų – pe­lė­žir­nių. Ru­gia­gė­lių mo­ty­vas taip įtrau­kė, kad su­kū­rė trip­ti­ką.

R. Sta­kė­nie­nės ku­ria­mi ak­se­sua­rai – ša­li­kė­liai – tu­ri kom­po­zi­ci­ją, to­dėl ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir in­ter­je­re: kaip šir­mos, ka­bi­na­mi ant lan­go, įrė­min­ti tam­pa pa­veiks­lais.

Di­zai­ne­rė jau da­bar yra tik­ra: žie­dais ir vė­liau puoš šil­ką, o lie­tu­viš­kų au­ga­lų ko­lek­ci­ja bū­ti­nai tu­rės tę­si­nį. Nes pe­lė­žir­nių ir ru­gia­gė­lių ža­ve­sys ne­be­pa­lei­džia: „Au­ga­lai – neiš­sen­kan­tis įkvė­pi­mo šal­ti­nis.“

Di­zai­ne­rė ne­pa­mirš­ta ir idė­jos, kad vė­liau dar­bus JAV pa­vyks eks­po­nuo­ti ir Oma­hos bo­ta­ni­kos so­de.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ra­mu­tę Sta­kė­nie­nę su­ža­vė­jo pe­lė­žir­nio gra­ci­ja, for­mos, cha­rak­te­ris.

Di­zai­ne­rė Ra­mu­tė Sta­kė­nie­nė ne tik ku­ria nau­ją ko­lek­ci­ją, bet ir pa­ti ją įam­ži­na na­muo­se įkur­to­je fo­tos­tu­di­jo­je.

„Ma­nia flo­ri­bus ser­vi­co“ ap­jun­gia dvi ko­lek­ci­jas: „Flo­reant cac­ta­ceae!..“ ir „Au­gus­tus“.

Ra­mu­tės Sta­kė­nie­nės ko­lek­ci­jo­je „Au­gus­tus“ sklei­džia­si Lie­tu­vos pie­vų žie­dai.

Spręs ak­tua­lius klau­si­mus

JAV lie­tu­vių bend­ruo­me­nė pri­klau­so Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nei (PLB), ku­ri jun­gia lie­tu­vius, gy­ve­nan­čius 42 už­sie­nio ša­ly­se. Or­ga­ni­za­ci­nį bran­duo­lį su­da­ro 52 apy­lin­kės, vei­kian­čios 27 vals­ti­jo­se ir sos­ti­nė­je Va­šing­to­ne.

Ra­min­ta Ur­bo­na­vi­čius, Oma­hos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės vi­ce­pir­mi­nin­kė, „Kryž­ke­lės“ apy­gar­dos (ją su­da­ro Neb­ras­kos, Kan­za­so, Tek­sa­so, Ko­lo­ra­do, Ajo­vos, Pie­tų ir Šiau­rės Da­ko­tos, Lui­zia­nos vals­ti­jos) va­do­vė, per­nai pa­siū­lė XXI Ta­ry­bos su­va­žia­vi­mą su­reng­ti Oma­ho­je.

„Svar­biau­sias bus švie­ti­mo klau­si­mas, nes priei­na­miau­sias bū­das atei­ties kar­toms iš­lai­ky­ti kal­bą ir kul­tū­rą yra mo­kyk­los. Rei­ka­lin­ga vie­ti­nių mo­kyk­lė­lių, mai­nų su Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­go­mis bend­ra­dar­bia­vi­mo, ži­nių pa­si­kei­ti­mo pa­tir­tis“, – tei­gia R. Ur­bo­na­vi­čius.

Vie­nas iš ak­tua­liau­sių klau­si­mų su­va­žia­vi­me bus ir kul­tū­ri­nė veik­la tarp išei­vi­jos lie­tu­vių, me­no dar­bų, at­li­kė­jų mai­nai su Lie­tu­va, nau­jų pro­jek­tų paieš­ka.

Opus klau­si­mas iš­lie­ka sens­tan­čių bend­ruo­me­nių ir pa­ra­pi­jų iš­lai­ky­mas, už­da­ro­mos baž­ny­čios.

„Emig­ran­tų skai­čius už At­lan­to ne­di­dė­ja. Per to­li! Ne­sug­rį­ši pa­no­rė­jus, rei­kia pa­pla­nuo­ti. O ir įsi­dar­bi­ni­mo są­ly­gos nė­ra pa­lan­kios. Ban­do­me iš­lai­ky­ti bend­ruo­me­nes tuo, ką tu­ri­me, ir kaip mo­ka­me.“

Vie­na iš su­va­žia­vi­mo or­ga­ni­za­to­rių džiau­gia­si, kad da­ly­viams ren­gi­nio me­tu bus pri­sta­ty­ta R. Sta­kė­nie­nės dar­bų pa­ro­da: „Su di­džiau­siu pa­si­di­džia­vi­mu ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mes bū­si­me pir­mie­ji, ku­rie pa­ma­ty­si­me pa­ro­dą, pri­sta­to­mą pa­čios me­ni­nin­kės. Su ne­kant­ru­mu lau­kia­me spal­vo­mis, mei­le, ori­gi­na­lu­mu at­gi­mu­siu šil­kų.“

R. Ur­bo­na­vi­čius į JAV iš­vy­ko prieš 25 me­tus. Abu su vy­ru – kau­nie­čiai, šei­mą su­kū­rė jau gy­ven­da­mi JAV. Užau­gi­no du sū­nus: 25-erių Mar­ty­ną ir 19-os Lu­ką.

„Iš­kart su­pra­to­me, kad no­rė­da­mi iš­lai­ky­ti kal­bą, tra­di­ci­jas tu­ri­me bū­ti pil­na­ver­čiai lie­tu­viai. Vy­ras sa­ko: koks me­dis be šak­nų. Mes – lie­tu­viai čia, da­bar ir vi­sa­da“, – tei­gia R. Ur­bo­na­vi­čius. Nuo pir­mų me­tų šei­ma įsi­jun­gė į vie­ti­nę lie­tu­vių bend­ruo­me­nę. R. Ur­bo­na­vi­čius va­do­va­vo „Auš­ros“ šo­kių gru­pei. Vy­ras bu­vo iš­rink­tas į Lie­tu­vių ta­ry­bą ir Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nę.