
Naujausios
Šilkas pražydo rugpjūčio žiedais
Šiauliečių dizainerės Ramutės Stakėnienės bei dainų autoriaus ir atlikėjo Virgio Stakėno namuose karaliauja augalai. R. Stakėnienės kuriama šilko tapybos kolekcija „Augustus“ autorę įkvėpė nauju žvilgsniu pažvelgti į Lietuvos pievas ir darželius. R. Stakėnienės kūryba spalį bus eksponuojama JAV, Omahoje, kur vyks JAV lietuvių bendruomenių XXI tarybos suvažiavimas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pasiruošimas
Jaukiuose Stakėnų namuose įrengta ne tik V. Stakėno muzikos, R. Stakėnienės mados ir dizaino, bet ir fotografijos studija. Dizainerė fotoaparatu pati įamžina savo kūrybą. Aistra fotografijai užsidegė prieš beveik dvejus metus.
Fotostudijoje ir kūrybos dirbtuvėse ant šilko lengvais potėpiais grakščiai vejasi pelėžirniai, javų varpos, rugiagėlių mėlis. Kolekcija „Augustus“ dar kuriama.
Kūrybinį procesą akylai stebi V. Stakėnas, tarsi metraštininkas nuotraukomis ir filmuota medžiaga fiksuojantis kolekcijos gimimą.
Rūpesčių ruošiantis kolekcijos pristatymui JAV netrūksta. Iki išnaktų vyksta susirašinėjimas su Omahoje (Nebraskos valstija) gyvenančia Stakėnų dukra Agne. Interaktyviai derinama būsimos parodos ekspozicija.
Dailės muziejuje dirbanti Agnė talkina ne tik nufotografuodama erdves, kur bus rodoma kolekcija, bet ir rūpinasi, kaip kūryba bus pateikta: kur kris šviesa, kaip kolekcija atrodys dieną, kaip vakare. Viskas turi idealiai suskambėti.
V. Stakėnas ekrane rodo nuotraukas. Vienoje iš jų žentas imituoja molbertą, kitoje dukra fotografuoja manekenus parduotuvėje ir muziejuje. Namų darbai iki spalio mėnesio bus atlikti kruopščiai – iki mažiausių smulkmenų.
Paroda bus momentinė, veiks tik renginio metu. Laukia iššūkis: vieną dieną šilko tapyba bus rodoma vienoje pastato erdvėje, o per naktį reikės ekspoziciją pateikti kitoje.
Sužavėjo pelėžirnis
Šiemet JAV lietuvių bendruomenės XXI Tarybos suvažiavimas Omahoje vyks spalio 6–8 dienomis. Apie šį renginį R. Stakėnienė žinojo jau pavasarį, bet tuo metu apie dalyvavimą nebuvo kalbos.
R. Stakėnienės kūryba kartą jau buvo pristatyta JAV – prieš ketverius metus Omahoje, UNO universitete, vyko Stakėnų šeimos autorinis vakaras.
„Kartais svajonės pildosi“, – šypsosi dizainerė. Pirminis jos sumanymas buvo parodą pristatyti Omahos botanikos sode. Pasidomėjus tokia galimybe, suvažiavimo organizatoriai pasiūlė didesnę erdvę – kūrybą ant šilko pristatyti suvažiavimo metu.
R. Stakėnienei teko pamiršti atostogas ir atsiduoti kūrybai. Sukurti kolekciją per porą mėnesių – rimtas iššūkis. Buvo kiek neramu. Įtikino dukra, drąsindama: „Mama, tu turi padaryti!“ Skatino ir vyras.
Dizainerė kūrybą JAV pristatys pavadinimu „Mania floribus servico“ ("Floromanija šilke"). Tai – dvi kolekcijos, susietos augalų tema.
R. Stakėnienė ankstesniąją tapytų rūbų kolekciją „Floreant cactasease!..“ pratęsė aksesuarais – šalikėliais. Ant šilko skleidžiasi išraiškingi kaktusų žiedai, simboliškai sujungiantys Lietuvą su užatlante. Tad vienas iš darbinių kolekcijos pavadinimų buvo „Nuo Meksikos dykumos iki Lietuvos pievų“.
JAV lietuvių bendruomenės suvažiavimui organizatoriai pageidavo lietuviškų augalų temos.
„Galvojau, Dieve mano, nusibodę man tie lietuviški augalai... Rugiai, rugiagėlės, ramunės atrodė tokie aiškūs! Vaikystėje vasaromis tėvai atiduodavo seneliams, aš rugiuose gulėdavau, su rugiagėlėmis kalbėdavau, į dangų žiūrėdavau. Bet kai dabar pradėjau kurti, pamačiau, kaip gražiai atrodo rugių varpos, ryškiai mėlynos rugiagėlės!“ – žavisi dizainerė.
Kaimynų darže R. Stakėnienės akis užkliuvo už pelėžirnių. Augalas sužavėjo plastika, romantiškumu, charakteringumu, forma. Nusiskynusi stengėsi augalą kuo geriau pažinti, piešė iš natūros. Gilino žinias apie pelėžirnius: sužinojo, jog viena iš pelėžirnių rūšių auga Baltijos pajūryje, kopose. Smėliu kopiantį pelėžirnį ir perkėlė ant šilko.
Kolekcijoje daugiausiai sukurta diptikų, trys iš jų – pelėžirnių. Rugiagėlių motyvas taip įtraukė, kad sukūrė triptiką.
R. Stakėnienės kuriami aksesuarai – šalikėliai – turi kompoziciją, todėl gali būti naudojami ir interjere: kaip širmos, kabinami ant lango, įrėminti tampa paveikslais.
Dizainerė jau dabar yra tikra: žiedais ir vėliau puoš šilką, o lietuviškų augalų kolekcija būtinai turės tęsinį. Nes pelėžirnių ir rugiagėlių žavesys nebepaleidžia: „Augalai – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis.“
Dizainerė nepamiršta ir idėjos, kad vėliau darbus JAV pavyks eksponuoti ir Omahos botanikos sode.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ramutę Stakėnienę sužavėjo pelėžirnio gracija, formos, charakteris.
Dizainerė Ramutė Stakėnienė ne tik kuria naują kolekciją, bet ir pati ją įamžina namuose įkurtoje fotostudijoje.
„Mania floribus servico“ apjungia dvi kolekcijas: „Floreant cactaceae!..“ ir „Augustus“.
Ramutės Stakėnienės kolekcijoje „Augustus“ skleidžiasi Lietuvos pievų žiedai.
Spręs aktualius klausimus
JAV lietuvių bendruomenė priklauso Pasaulio lietuvių bendruomenei (PLB), kuri jungia lietuvius, gyvenančius 42 užsienio šalyse. Organizacinį branduolį sudaro 52 apylinkės, veikiančios 27 valstijose ir sostinėje Vašingtone.
Raminta Urbonavičius, Omahos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė, „Kryžkelės“ apygardos (ją sudaro Nebraskos, Kanzaso, Teksaso, Kolorado, Ajovos, Pietų ir Šiaurės Dakotos, Luizianos valstijos) vadovė, pernai pasiūlė XXI Tarybos suvažiavimą surengti Omahoje.
„Svarbiausias bus švietimo klausimas, nes prieinamiausias būdas ateities kartoms išlaikyti kalbą ir kultūrą yra mokyklos. Reikalinga vietinių mokyklėlių, mainų su Lietuvos švietimo įstaigomis bendradarbiavimo, žinių pasikeitimo patirtis“, – teigia R. Urbonavičius.
Vienas iš aktualiausių klausimų suvažiavime bus ir kultūrinė veikla tarp išeivijos lietuvių, meno darbų, atlikėjų mainai su Lietuva, naujų projektų paieška.
Opus klausimas išlieka senstančių bendruomenių ir parapijų išlaikymas, uždaromos bažnyčios.
„Emigrantų skaičius už Atlanto nedidėja. Per toli! Nesugrįši panorėjus, reikia paplanuoti. O ir įsidarbinimo sąlygos nėra palankios. Bandome išlaikyti bendruomenes tuo, ką turime, ir kaip mokame.“
Viena iš suvažiavimo organizatorių džiaugiasi, kad dalyviams renginio metu bus pristatyta R. Stakėnienės darbų paroda: „Su didžiausiu pasididžiavimu galiu pasakyti, kad mes būsime pirmieji, kurie pamatysime parodą, pristatomą pačios menininkės. Su nekantrumu laukiame spalvomis, meile, originalumu atgimusiu šilkų.“
R. Urbonavičius į JAV išvyko prieš 25 metus. Abu su vyru – kauniečiai, šeimą sukūrė jau gyvendami JAV. Užaugino du sūnus: 25-erių Martyną ir 19-os Luką.
„Iškart supratome, kad norėdami išlaikyti kalbą, tradicijas turime būti pilnaverčiai lietuviai. Vyras sako: koks medis be šaknų. Mes – lietuviai čia, dabar ir visada“, – teigia R. Urbonavičius. Nuo pirmų metų šeima įsijungė į vietinę lietuvių bendruomenę. R. Urbonavičius vadovavo „Aušros“ šokių grupei. Vyras buvo išrinktas į Lietuvių tarybą ir Pasaulio lietuvių bendruomenę.