Naujausios
Kodėl nebuvome pasiruošę
„Tokio karo mums dar neteko išgyventi, – apibūdina situaciją Rasa Juknevičienė, kuri yra buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministre, o pagal profesiją yra gydytoja. – Mes, lietuviai, didelį sukrėtimą išgyvenome 1991 metų sausio 13-ąją, bet tai nebuvo viso pasaulio krizė.“
Kodėl pasaulis šiai krizei nebuvo pasiruošęs?
„Neįvertinome ekspertų nuomonių ir užmiršome, kad pandemijos žmoniją lydėjo visais laikais, – sako R. Juknevičienė. – Vien XX amžiuje ispaniškasis gripas nusinešė milijonus gyvybių – daugiau nei pirmasis pasaulinis karas. Su gripo virusu, kuris mutavo, įgijo naujas formas, kaip ir esam susitaikę, o čia naujas virusas, kuris kartosis ir ateityje.“
Įvardija ir kitą aplinkybę, kuri yra paskelbta JAV žvalgybos tarnybų analizėse. Kinija keletą mėnesių slėpė informaciją apie prasidėjusį naujo viruso protrūkį, net baudė savo gydytojus, kurie bandė apie tai pranešti, neinformavo Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO).
„JAV jau girdisi balsų, jog reikia atleisti PSO vadovą, nes pataikavo Kinijai, nesiėmė veiksmų. Neįvertinus grėsmės masto iš pat pradžių, atsitiko, kaip atsitiko, – sako Europos Parlamento narė. – Kai Europoje užkratas atėjo į Italiją, kuri tam buvo visiškai nepasiruošusi ir nukentėjo dėl sveikatos apsaugos sistemos trapumo, tik tada suvokta reali grėsmė. Europos Sąjunga kritikuojama, bet šį kartą palyginti greitai reagavo situaciją ir perėjo į visiškai kitą režimą. Europos Komisija koronavirusui įveikti ėmėsi veiksmų, kurie neturi precedento Europos Sąjungos istorijoje.“
„Kartu su koronavirusu pradėjo sklisti ir kitas virusas – dezinformacijos, neteisingų žinučių, propagandinio karo virusas, – akcentuoja R. Juknevičienė. – Europos Sąjunga Italijai yra padėjusi žymiai daugiau nei Rusija, atvykusi su keliais kariniais lėktuvais į NATO šalį ir atlikusi žvalgybinę misiją bei propagandinę akciją.“
Ji atkreipia dėmesį, jog ES šalys be savigyros padeda Italijai, Ispanijai, Prancūzijai. Šių šalių sergančiuosius koronavirusu priima į savo ligonines Liuksemburgas, Vokietija.
„Tai didžiausio solidarumo apraiška, – pabrėžia parlamentarė. – Tik apie tai buvo mažai sklaidos. Natūralu, nes visiems rūpėjo, kas vyksta jų pačių šalyse, ir bendra koronaviruso statistika. Nesu tikra, ar mes, lietuviai, ypač tie, kurie kritikuoja Europos Sąjungą, būtume tokie solidarūs ir priimtume kitų šalių sergančiuosius koronavirusu?“
Europos Parlamento narė pabrėžė, kad sudėjus pačios ES, Europos centrinio banko ir valstybių narių skirtas lėšas ekonominei krizei stabdyti, mažinti jos pasekmes bei jai įveikti, jos sudaro apie 2,8 trilijonų eurų vertės paketą. Tai išties didelė paramos suma.
„ES priėmė labai svarbių sprendimų, padėsiančių įveikti ekonominę krizę, – akcentuoja R. Juknevičienė. – Kita vertus, reikia suprasti, jog Europos Sąjungoje sveikatos apsauga yra šalių narių kompetencija. Europos Komisija neturi galių paveikti nacionalinių valstybių sveikatos apsaugos sistemos valdymo, kištis į jį, kontroliuoti. Tačiau pandemija parodė, jog ES turi turėti efektyvesnę krizių valdymo struktūrą. Tą pamoką reikia išmokti.“
O dėl sienų uždarymo, jos žodžiais, „labiausiai supyko tie, kurie vis šaukia prieš Europos Sąjungą".
„Iš tiesų, daug nesklandumų iš pradžių buvo, nes šalys sienas uždarinėjo labai staigiai, bet buvo paliktas ir veikia žaliasis koridorius kroviniams, prekėms vežti. Sienų uždarymas nereiškia, kad ES byra, – teigia ji. – Štai, Lietuvoje Velykoms bus uždaromi miestai, ar tai reikš, kad Lietuva byra? Kad jos kaip valstybės nėra? Ne. Tai tiesiog būtinas sanitarinis veiksmas, susijęs su pandemija, ji baigsis ir sienos vėl bus atvertos.“
Lietuvoje neišvengta klaidų
Lietuvoje situacijos valdymą R. Juknevičienė vertina patenkinamai. Tačiau įžvelgia padarytų esminių klaidų, dėl kurių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga seniai turėjo atsistatydinti.
„Lietuvoje užkratas išplito į sveikatos apsaugos įstaigas. Tai pasekmė klaidų, padarytų dar kovo pirmosiomis savaitėmis, kai nereaguota į medikų signalus, jog būtina medikų apsauga ir kuo platesnis testavimas dėl koronaviruso. Dvi savaites A. Veryga aiškino, kad testai neturi reikšmės – tai buvo melas, – piktinasi R. Juknevičienė. – Lietuva neturėjo reagentų tyrimams, taip ir reikėjo sakyti: neturim reagentų, todėl nedarom. Bet kam reikėjo meluoti? Negana to, tvirtinta, kad apsaugos reikia tik medikams, kurie susiduria su infekuotais pacientais. Bet gi nežinai, kur tokie ligoniai pateks? O pateko jie ir su pilvo skausmais į gastroenterologinius skyrius, ir pas šeimos gydytojus.“
„Tas virusas lyg Černobylio reaktoriaus sprogimas, – palygina ji. – Bet medikai buvo palikti pliki nuogi – be reikiamos apsaugos. Už tokį savo elgesį, kad iš pat pradžių neapsaugojo medikų ir ligonių, ministras A. Veryga asmeniškai turėtų prisiimti atsakomybę.“
Europarlamentarės padėjėjas, Šiaulių miesto tarybos narys Martynas Šiurkus, vertindamas Savivaldybės veiksmus, susijusius su pandemija, įžvelgia iniciatyvos stoką.
„Vykdome tik nurodymus iš viršaus, nesvarstome, ką patys galime daryti. Kiti miestai pirko apsaugos priemones, aprūpino jomis ligonines, ėmėsi kitokių proaktyvių veiksmų, o mes tik dabar Taryboje dėl pandemijos rezervavome per 100 tūkstančių eurų biudžeto lėšų,“ – sako jis.
M. Šiurkus pabrėžia, jog reikės įveikti ir ekonominę krizę. „Nuo gyventojų pajamų mokesčio priklauso miesto biudžetas, o verslas stoja, ypač nukentėjo smulkusis verslas, kuris jokios realios paramos dar nesulaukė, – sako politikas. – Mums reikia peržiūrėti miesto strateginius planus, verslo skatinimo prioritetus, ieškoti naujų finansavimo šaltinių, paramos fondų, kurių yra. Dabar laimės tie, kurie kažką kitaip darys – tai galioja ir savivaldai.“
Darbas ir gyvenimas karantino sąlygomis
Europos Parlamentas persitvarkė dirbti nuotoliniu būdu – vyksta ir plenariniai posėdžiai, ir balsavimas. Parlamentarai iš anksto gauna svarstomus klausimus, užsirašo pasisakymams. Gauna balsavimo biuletenius, kuriuos atsispausdina, pasirašo ir siunčia atgal.
Tuo metu Lietuvos Seimas neįveikia nuotolinio darbo. „Blogą pavyzdį rodo ir visišką situacijos nesuvokimą“, – teigia R. Juknevičienė.
Nuotoliniu būdu ji dirba iš Lietuvos.
„Gyvenu savo kaime prie Panevėžio–Kupiškio plento. Man lengviau nei kitiems, – patikina ji. – Čia yra didelis kiemas, daržas, gali išeiti ir į mišką. Globoju savo mamą, kurią labai reikia saugoti nuo viruso bėdų. Karantinas – ir minusai, ir pliusai. Kad esu namuose, labai džiaugiasi mano mama, laiminga ir mano katytė. Tik labai svarbūs mums, parlamentarams, susitikimai su žmonėmis yra nutrūkę.“
„Šv. Velykų proga visiems linkiu vilties, – linki R. Juknevičienė. – Manau, išeisime iš šios krizės geresni. Daug solidarumo pavyzdžių jau matome, žmonės padeda vieni kitiems. Ištvermės linkiu ir suprasti, kad gyvenimas negali būti tik gražus. Baisiausia yra netekti savo artimųjų. Didžioji savaitė, Kristaus kančios savaitė, sutampa su sunkiausia pandemijos savaite, prasidėjo mirtys ir jų daugės. Tvirtybės visiems reikės daug.“
Užs. Nr. 449048
