Naujausios
Kūrybinės organizacijos prašė išsaugoti unikalią mozaiką
Dar 2021 metais Šiaulių miesto savivaldybė buvo nusprendusi nurašyti ir demontuoti Vytauto Vanago mozaiką „Šiauliai“, esančią ant vadinamojo Skaičiavimo centro pastato sienos, kuri yra puikiai matoma važiuojant Tilžės gatve. Motyvavo jos prasta būkle, byrančiais atitrūkusiais akmenukais, kurie kelia grėsmę pastato lankytojams. Pats pastatas priklauso Lietuvos turto bankui, o mozaika – Savivaldybei.
Prieš trejus metus jau buvo parengtas Tarybos sprendimas dėl mozaikos nurašymo ir demontavimo, tačiau nesulaukus posėdžio jis iš darbotvarkės dingo.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pirmadienį spaudos konferencijoje priminė, kad tuomet Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Šiaulių skyriaus ir Dailininkų sąjungos, kviečiančius išsaugoti unikalų meno kūrinį.
Apie juos tada rašė ir „Šiaulių kraštas“.
„Šiaulių miestas turėtų didžiuotis tokiais praeities artefaktais, kurių unikalumą sąlygoja ne tik autoriaus kūrybiškumas ir profesionalumas, bet ir itin didelė kūrinio įgyvendinimo kaina, todėl mažai tikėtina, kad artimiausiu metu atsiras daugiau panašios vertės mozaikų“, – „Šiaulių krašte“ buvo cituojama Dailininkų sąjungos pirmininkė pirmininkė profesorės Eglės Gandos Bogdanienės.
Dar griežčiau pasisakė Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius, kultūros, architektūros, istorijos ar meno vertybių naikinimą prilygindamas tautos genocidui. Šiaulių architektų profesinė organizacija prašė Savivaldybės rekonstruoti mozaiką arba perkelti ją ant kito paruošto pastato fasado.
Nors buvo sudaryta komisija, kuri rekomendavo rengti Tarybos sprendimą dėl mozaikos nurašymo ir demontavimo, Savivaldybė po griežtų profesinių organizacijų pasisakymų atsitraukė.
Tuo metu Savivaldybės administracijai vadovavęs Eduardas Bivainis aiškino, kad linkstama prie mozaikos išsaugojimo, tik jos rekonstrukcija – jau kitas klausimas.
Per trejus metus nieko nedarant „situacija nepagerėjo“
O rekonstrukcijos klausimas buvo sėkmingai „pamirštas“. Miesto valdžia apsiribojo pasirūpinti stogeliu ir tinklu, kurie turėjo sulaikyti byrančias mozaikos dalis.
„Kaip matome, situacija nepagerėjo“, – spaudos konferencijoje konstatavo A. Bartulis, nepaaiškindamas, kaip ji galėjo pagerėti, nieko nedarant.
Kantriai išlaukus trejus metus, buvo pasamdytas ekspertas, kuris, atlikęs išsamią ekspertizę, įvertinęs defektus, pateikė griežtas išvadas: statinio stovis nepatenkinamas, turi avarinės būklės požymių, neatitinka statybos reglamento reikalavimų. Anot eksperto, kuris spaudos konferencijoje neįvardytas, būtina nedelsiant apriboti aptarnaujančio personalo ir trečiųjų asmenų patekimą į pavojingą zoną, išmontuoti mozaiką ir visus ją prie sienos tvirtinančius elementus, kaip keliančius grėsmę žmonių saugumui. Apsauginio tinklo sistema yra nepakankama kylančiai grėsmei sumažinti.
Administracijos vadovas pranešė, kad su Turto banko atstovais aptarė, kaip saugiai žmonėms patekti į pastatą.
Savivaldybės administracija rengiasi organizuoti atranką mozaikos demontavimo darbams pirkti. Gruodį kreipsis į miesto Tarybą su prašymu leisti nurašyti mozaiką „Šiauliai“ ir ją demontuoti.
A. Bartulis pasidžiaugė, kad apsilankius Architektų sąjungos Šiaulių skyriuje, susitikus su organizacijos valdybos nariais, buvo aptarta mozaikos situacija ir rasta „suartinta pozicija“.
Administracijos direktorius patvirtino, kad mieste yra ir daugiau meninių akcentų, kurių būklė reikalauja dėmesio. Pirmiausia jis įvardijo Šiaulių herbą ant kavinės „Morganas“ sienos pėsčiųjų bulvare. Pareiškęs, kad reikia ieškoti sprendimų, A. Bartulis nepaaiškino, ar ir šįkart bus ieškoma sprendimų, kaip demontuoti meno kūrinį.
Vietoje mozaikos nori kito meno kūrinio
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir LAS Šiaulių skyriaus pirmininkas Dalius Puzinas. Jis atkreipė dėmesį, kad mozaika „Šiauliai“ yra išskirtinis kūrinys ne tik Šiauliuose, bet ir visos Lietuvos mastu.
„Mums liūdna, kad taip atsitinka, bet negalime nereaguoti į ekspertų išvadas. Jos yra pakankamai bauginančios. Gaila prarasto laiko nuo 2021 metų, bet nežinia, ar tada būtų pavykę išgelbėti kūrinį. Bet dabar nieko nebepakeisi“, – susitaikė su situacija D. Puzinas.
Jis organizacijos vardu kvietė direktorių dėti daugiau pastangų išsaugoti minėto pastato sieną meniniam akcentui. Gal būtų galima rasti susitarimą su Turto banku, kad siena būtų rezervuota kažkokiam sprendimui, dekorui, monumentaliai tapybai. Galbūt reikėtų konkurso, gal atsirastų menininkas, kuris galėtų atstatyti tai, kas yra, neapkraunant pastato konstrukcijų.
Skyriaus vadovas mano, kad mieste neturėtų mažėti vertingų pano. Jis teigiamai vertino atsirandančius naujus grafičių piešinius ant pastatų sienų.
Istorinius meno kūrinius keis grafičiai?
Administracijos direktorius A. Bartulis spaudos konferencijoje tikino, kad prisiėmė pareigą, aptarinėjant su Turto banku mozaikos demontavimą, aptarti ir galimybę šią didelę sieną panaudoti kitam meno kūriniui.
„Priminsiu, kad mozaiką sudaro 360 segmentų, o vieno iš jų svoris 80–160 kilogramų. Koks svoris ant sienos buvo? Galima kažką sukurti dabartinėmis technologijomis, neapkraunant sienos“, – svarstė vadovas.
Jis informavo, kad su architektų organizacija susitarė peržiūrėti veikiančią sutartį, kad būtų galima labiau suaktyvinti bendravimą, komunikaciją, keitimąsi informacija, nuomone. A. Bartulis sakė tarsis su bendruomenėmis, „kurioms norisi, kad mūsų miestas būtų gražus“.
