Šiauliuose Lietuvos kariai įsikurs moderniame miestelyje: įbetonuotas laiškas ateities kartoms

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas (centre), krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška (kairėje) ir „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms.
Vakar Šiauliuose, Pakruojo gatvėje, įbetonuota simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms – iškilmingai pažymėta trečiojo Lietuvoje naujojo karinio miestelio statybų pradžia. Planuojama, kad statybos bus baigtos 2023–2024 metų sandūroje. Šiauliuose įsikurs vienas jauniausių Lietuvos kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas.

Žinia ir linkėjimas būsimoms kartoms

„Ateities kartoms norime palikti žinią, kad vieta, kurioje įsikuria kariai, yra svarbi kiekvienam miestui, svarbi valstybei, svarbi kiekvienam iš mūsų, svarbi kaip ir kiekvienas karys, mūsų ryžto ir nuolatinės kovos simbolis. Šio kovos ryžto tenetrūksta ir ateities kartoms“, – šiais žodžiais baigiasi laiškas laiko kapsulėje.

Laišką pasirašė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas ir projekto valdytojo UAB „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis (Krašto apsaugos ministerija sutartį pasirašė su šiai bendrovei priklausančiomis įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir UAB „Samogitia miestelis“).

Kapsulę ir naujas statybas pašventino Lietuvos kariuomenės ordinariato kapelionas pulkininkas leitenantas dr. Virginijus Veilentas.

Kapsulę į būsimo miestelio pamatą įleido Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono karys štabo seržantas Edmundas Girjotas, įbetonavo brigados generolas A. Radvilas, V. Semeška, R. Dargis.

Modernizacija ir kariška estetika

„Lietuvos kariuomenė turės tokias sąlygas, kokias ir turi turėti NATO kariuomenė“, – sakė viceministras V. Semeška.

Viceministras prisiminė ne vieną sunkų derybų raundą su verslu: keitėsi ekonominė, geopolitinė situacija, išaugo infliacija, trūkinėjo tiekimo grandinės. Sprendimą pavyko rasti.

„Statome ne tik Lietuvos kariuomenei miestelius, bet ir klojame pamatą Lietuvos valstybei – mūsų laisvei ir demokratijai. Niekas kitas valstybės neapgins geriau nei stipri ir profesionali mūsų kariuomenė“, – sakė V. Semeška.

Pasak Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado brigados generolo Artūro Radvilo, šis etapas žymi dar vieną kariuomenės modernizacijos žingsnį. Vadas tikisi, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, laikinai dislokuotas Radviliškyje Oro gynybos batalione, pradės naudotis šiuolaikiška infrastruktūra, kokios anksčiau tik galėjo pavydėti matydami užsienyje.

A. Radvilas tikisi, kad nauja infrastruktūra motyvuos jaunus karius pasirinkti kario tarnybą.

Šiaulių karinio miestelio projektą išsamiai pristatė Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento patarėjas pulkininkas leitenantas Aušrys Ivanovas.

Beveik 8 hektarų sklype bus pastatytos kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, remonto dirbtuvės, garažai, stoginės, sandėliai.

Nauja infrastruktūra gebės užtikrinti 660 karių apgyvendinimą (su galimybe šį pajėgumą praplėsti), 750 karių maitinimą (taip pat su galimybe praplėsti), štabo veiklą, pirmo lygio medicinos paramos teikimą, karių poilsį, karinį ir fizinį parengimą atvirame ir uždarame sporto komplekse, karinės technikos, materialinių vertybių tinkamą saugojimą, laikymą, remontą.

Projektas bus įgyvendintas per 2,5 metų laikotarpį. Pasirašytos sutartys apima ir 12,5 metų pastatų priežiūros, aptarnavimo laikotarpį (iki 2036 metų).

A. Ivanovas atkreipė dėmesį, kad atskiru Krašto apsaugos ministerijos projektu karinio miestelio teritorijoje 2024 metų antroje pusėje bus įgyvendinami ir kiti planai: karininkų ramovės pastato ir sandėlio.

Šiaulių karinio miestelio architektas Tauras Paulauskas pabrėžė istorinį aspektą: Šiaulių karinis miestelis kuriasi toje vietoje, kur tarpukariu jau buvo karinis dalinys. Iš to laiko išliko karininkų gyvenamieji namai, karininkų ramovė.

„Kiek žinau, po to čia buvo ir sovietinis dalinys. Džiaugiuosi, kad iš to laikotarpio neliko nieko, matome švarų, plyną lauką, kuriame atsiras visiškai nauji pastatai, – sakė architektas. – Teritorija pakankamai komplikuota, sudėtingas sklypas, bendromis pastangomis pavyko išdėstyti visus reikalingus vienetus, kurie užtikrintų savarankiško karinio dalinio šiuolaikinį funkcionavimą.“

Architektas sakė, kad miestelio estetika – santūri, lakoniška, kariška: betonas ir plienas, nėra nieko nereikalingo.

Statomi trys miesteliai

Krašto apsaugos ministerija Lietuvoje pradėjo statyti tris karinius miestelius, tai strateginis ministerijos projektas.

Pirmųjų dviejų naujų karinių miestelių statybos prasidėjo kiek anksčiau – simbolinės laiko kapsulės rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo įkastos Vilniaus rajone, Rokantiškėse, ir Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje.

Visų trijų naujų karinių miestelių statybų partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dvejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti. Šių miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje.

Kariniuose miesteliuose bus dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetai.

Tai – pirmas kartas, kai projektas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partneryste.

„Labai racionalu įtraukti į valstybės gyvenimą, kariuomenės stiprinimą būtent verslą: tai atlaisvina galimybes lėšas investuoti į strateginę ginkluotę, – sakė viceministras V. Semeška. – Jos perkame labai daug, kitą savaitę taip pat vykstu į Jungtines Amerikos Valstijas, derėsimės dėl naujų sistemų, raketinių sistemų, dėl HIMARS, dėl dronų, motorizuotos technikos.“

Pasak V. Semeškos, bendras visų trijų karinių miestelių biudžetas (su aptarnavimu) yra per 70 milijonų eurų.