Šiauliuose daugiabučiai tampa nerūkymo zonomis

Redakcijos archyvo nuotr.

Seimui priėmus Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas nuo šių metų pradžios draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, jei rūkymui prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto koordinavimo skyriaus vedėja Rigita Tijūnaitienė sako, kad šia teise vis aktyviau ima naudotis ir šiauliečiai. Praėjusią savaitę Savivaldybė gavo keturis prašymus ir jau nuo vasario 12 dienos nerūkymo zonomis bus paskelbti Spindulio gatvės 3, Dainų gatvės 10A, Vilniaus gatvės 154 ir K. Korsako gatvės 57 daugiabučiai namai.

Šią savaitę bus parengti dokumentai dėl dar trijų daugiabučių.

„Bet koks daugiabučio namo gyventojas gali pareikšti prieštaravimą, kad jo name būtų rūkoma. Tai yra tam tikras prašymas, kad tas namas būtų paskelbtas nerūkymo zona“, – sakė vedėja.

Kreiptis gali namo gyventojas, kuris tame name yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Jei tame name jo gyvenamoji vieta yra nedeklaruota, tai jis turi padaryti per 6 mėnesius. Gyventojai pateikti prašymą dėl kito namo, kuriame negyvena, paskelbimo nerūkymo zona galimybės neturi. Pareikšti prieštaravimą gali ir butų nuomininkai, tačiau jie taip pat per pusmetį turi prisideklaruoti gyvenamąją vietą tame name.

Gavus bent vieno daugiabučio namo gyventojo prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paskelbia, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, rūkyti draudžiama. Apie tokį sprendimą Savivaldybės administracija per 2 darbo dienas praneša daugiabučio namo administratoriui, savininkų bendrijai ar kitam atsakingam asmeniui, kurie turi per tam tikrą laikotarpį, kol įsigalioja direktoriaus įsakymas, įrengti informacinius ženklus apie draudimą rūkyti.

Draudimo rūkyti nesilaikantiems asmenims gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 50 iki 90 eurų.

Įstatyme nurodoma, kad buto savininkas ar ir kitas bute rūkantis asmuo, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.

„Įsiveržti į privačią valdą didelių teisių neturime. Bet visi puikiai žinome, kad laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų, rūkyti tam nepritaikytose patalpose yra draudžiama. Suprantu, kad yra žmonių, kurie rūko prie virtuvių langų, gartraukių ar panašiai, tačiau jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kaimynų būstu. Kviesčiau bendrijose apgalvoti, aptarti, kur galėtų būti bendros rūkymo vietos“, – aiškino R. Tijūnaitienė.

Anot vedėjos, prievolės nustatyti rūkymo vietos nėra, tačiau kiti įstatymai numato, kad esant rūkančių žmonių, turi būti numatyta rūkymo vieta. Bendrijos turėtų tokias vietas rasti.

Savivaldybės atstovė akcentavo, kad žmonės, kurie nori pranešti apie nerūkymo reikalavimo nesilaikantį kaimyną, turės save identifikuoti ir pateikti įrodymus – nuotraukas ar panašiai. Pranešti anonimiškai galimybės nėra.

Taip pat yra draudžiama rūkyti dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas. Pataisos taip pat draudžia rūkyti lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu, išskyrus rūkymui skirtas vietas.