Naujausios
Planuotos investicijos išaugo dvigubai
Lėktuvų remonto ir aptarnavimo angaro statybos projekto pradžia buvo dar 2017 metais, kai tuometinė įmonė „Termicom“ laimėjo Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto skelbtą nuomos konkursą ir išsinuomojo beveik 4 hektarus žemės. Įmonė planavo čia 10 milijonų eurų investicijas, tačiau tuo pačiu prašė Savivaldybę investuoti į oro uosto infrastruktūrą.
Savivaldybė įsipareigojo savo 26 hektarų sklype įrengti E kategorijos orlaiviams parkuoti tinkamą dangą ir dvi orlaivių parkavimo aikšteles, orlaivių riedėjimo takus, takų ir aikštelių apšvietimą, sumontuoti 2 gaisrinius hidrantus, kurie būtų tinkami E kategorijos orlaiviams gesinti ir parengti investuotojų sklypą statyboms.
Šiems darbams buvo numatyta skirti 5 milijonus biudžeto pinigų ir investicijas daryti paraleliai su investuotoju.
Bėgant metams paaiškėjo, kad Savivaldybei savo pažadams įvykdyti prireikė dvigubai daugiau pinigų, o verslo investicijos siekė per 20 milijonų eurų.
Projektinė įmonė „Termicom“ su keliais darbuotojais ir minimaliu įstatiniu kapitalu nekėlė didelio pasitikėjimo Savivaldybėje, tačiau ledus pralaužė faktas, kad investuotojas gavo 1,5 milijono eurų Europos Sąjungos paramos įrangai įsigyti. Prieš kelis metus įmonė pakeitė pavadinimą ir tapo „Aviatic MRO“.
Savivaldybė savo investicijas baigė šiek tiek anksčiau.
Planuose – du tūkstančiai darbo vietų
Per šventinį atidarymą pakalbintas „Aviatic MRO“ vienintelis akcininkas ir galutinis naudos gavėjas Dmitrijus Čeliadinas pasakojo, kad angaro statybos užtruko net penkerius metus, nes jas buvo pristabdžiusi kovido pandemija, geopolitiniai įvykiai kaimyninėse šalyse.
Nors pats projektas nekito, tačiau daugelis gamintojų, kurių sprendiniai buvo numatyti angare, per kovidą negalėjo pateikti gaminių arba užsidarė. Metalo gaminiai buvo numatyti iš Ukrainos, tačiau prasidėjus karui teko ieškoti kitų techninių sprendimų.
„Didžiausios abejonės buvo mums patiems, ar mes pastatysim. Kovidas įnešė savo neigiamą indelį. Tada prasidėjo karas Ukrainoje ir buvo išvis neaišku, kas čia bus su aviacija, kas bus su projektu“, – kalbėjo įmonės savininkas.
Jis pabrėžė, kad įgyvendintas pirmas projekto etapas. Naujasis statinys šiandien yra didžiausias lėktuvų aptarnavimo angaras Baltijos šalyse, kurio statyba kainavo apie 25 milijonus eurų. Tačiau šalia ketinama statyti dvigubai didesnį angarą ir tam numatytos dar didesnės investicijos. Jau gauti reikalingi leidimai, išnuomotas sklypas ir antrojo angaro statybai.
D. Čeliadinas kalbėjo, kad įmonė turi pasirašiusi sutartis su partneriais ir yra užsitikrinusi klientūrą 5 metams. Verslininkas neneigė, kad vienas iš pasirinkimą angarą statyti Šiauliuose lėmusių veiksnių buvo ir ilgiausias Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas.
„Štai stovi Airbus A340 didžiausiame išpildyme. Vilniaus oro uoste pilnai pakrautas toks lėktuvas ne visuomet galėtų nusileisti“, – komentavo investuotojas.
Įmonės planuose – iki 2024 metų pavasario įdarbinti apie 400 darbuotojų ir palaipsniui auginti personalą iki 2 tūkstančių. Ar ras kvalifikuotų specialistų?
„Ši problema egzistuoja pasauliniu lygiu. Šiandien yra didžiulė paklausa tokių specialistų. Mes jau turime per 100 kvalifikuotų žmonių, prie kurių gali jungtis ir mažesnės kvalifikacijos darbuotojai“, – aiškino D. Čeliadinas.
Šiaulių meras Artūras Visockas savo sveikinimo kalboje taip pat pabrėžė būsimą aviacijos specialistų poreikį.
„Mums reikės mieste pakeisti visą profesinį lavinimą. Na, gal ne visą, dalį. Reikės moksleivių, kurie norės dirbti prie lėktuvų ir aš tikiuosi, kad Šiauliuose tokių žmonių bus daug, todėl jie liks mieste“, – po juostos perkirpimo kalbėjo meras.
Naujuoju angaru džiaugėsi ir SĮ Šiaulių oro uostas direktorė Aurelija Kuezada. Ji laukia prasidedant oro uoste didesnio judėjimo. Pradės leistis daugiau lėktuvų, kuriems reikės antžeminio aptarnavimo, kuro, o tai leis oro uostui užsidirbti. „Aviatic MRO“ jau nuo 2018 metų oro uostui moka žemės nuomos mokestį.
Remontui gali priimti bet kokio dydžio orlaivius
Skelbiama, kad jau šių metų pabaigoje angaras bus pasirengęs visiškai aptarnauti bet kokio tipo ir dydžio komercinį orlaivį ir suteikti visas remonto bei orlaivių priežiūros paslaugas.
„Aviatic MRO“ angaras užima 17 tūkstančių kvadratinių metrų plotą ir vienu metu techniniam aptarnavimui gali priimti 4 siauro fiuzelažo arba 1 plataus ir 2 siauro fiuzelažo orlaivius, tarp jų ir ilgiausią keleivinį orlaivį pasaulyje „Boeing B747-8“.
Anot D. Čeliadino, įmonės tikslas – tapti vienu stipriausių Europoje orlaivių techninės priežiūros centru, kuriame avialinijos ir kitos orlaivių parką valdančios aviacijos įmonės galėtų vienoje vietoje gauti visas technines ir remonto paslaugas – nuo detalių ir variklių keitimo iki orlaivių perdažymo ar keleivinio orlaivio konversijos į krovininį.
Angaro statybai pasirinkta strategiškai patogi vieta – Tarptautinis Šiaulių oro uostas, greitai pasiekiamas iš bet kurio svarbiausio Europos oro uosto ir gali priimti bet kokio dydžio orlaivį. Oro uosto infrastruktūra leidžia vienu metu parkuoti 28 siauro fiuzelažo („Airbus A320“ ar „Boeing B737 NG“) orlaivius arba 13 plataus fiuzelažo komercinių lėktuvų. Dalis parkavimo vietų įrengta priešais naująjį remonto angarą.
Atsigavus pasaulinei aviacijos rinkai, poreikis orlaivių priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto (MRO) paslaugoms itin išaugo. Didžiausioms avialinijoms susiduriant su atsarginių detalių trūkumu, stringant naujų orlaivių gamybai ir tiekimui, naujo orlaivių techninės priežiūros centro atidarymas Lietuvoje gali tapti reikšmingu postūmiu ir visai Lietuvos aviacijai. Nors „Aviatic MRO“ Europos MRO paslaugų rinkoje yra dar jaunas žaidėjas, suburti aukštos kvalifikacijos specialistai ir aukštos kokybės paslaugos jau pelnė partnerių ir klientų pasitikėjimą tiek tarp Lietuvos, tiek tarp pasaulinio lygio avialinijų ir orlaivių nuomos bendrovių. Pirmieji klientai savo orlaivius techniniam aptarnavimui atskraidinti į angarą planuoja dar iki šių metų pabaigos.
