Naujausios
E. Bružienė pažymėjo, kad nors bendra situacija mieste gerėja, tačiau kai kuriose gatvėse vis dar išdygsta žolių, šakų, pernykščių gėlių krūvos.
„Susitvarkau kiemą ir išmetu šiukšles prie gatvės. Kodėl žmonės galvoja, kad toks būdas yra tinkamas? Juk miestas – tai mūsų visų kiemas“, – stebėjosi skyriaus vedėja, pabrėždama, kad toks atliekų išmetimas yra Šiaulių unikalus požymis, kitose savivaldybėse ši problema žymiai mažesnė.
E. Bružienė priminė, kad individualių valdų savininkai žaliąsias atliekas turi krauti į žaliųjų atliekų konteinerį arba komposto dėžę. Žaliosios atliekos išvežamos kas antrą savaitę nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos.
Daugiabučių namų gyventojai gali iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro nemokamai gauti didelius maišus žaliosioms atliekoms. Pripildžius juos būtina pastatyti prie atliekų surinkimo konteinerių, o ne kitose kiemo vietose. Tik taip bus užtikrintas jų išvežimas.
Kartais į Savivaldybę kreipiasi žmonės, kurie klausia, kur dėti didelį kiekį nugenėtų šakų. Dedant į konteinerį, jas reikia susmulkinti, tai yra papildomas darbas.
Skyriaus vedėja aiškino, kad didelius kiekius žaliųjų atliekų gyventojai gali išvežti į vos už 8 kilometrų nuo miesto esančią žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę Šiaulių rajone, Bertužių kaime, Šiaulių g. 24. Žmonės tai gali padaryti išsinuomoję priekabą, susikooperavę su kaimynais arba kreipęsi į atliekas tvarkančias įmones, kurios teikia tokias paslaugas už atskirą mokestį.
Savivaldybės atstovai sulaukia priekaištų, kad žmonės moka rinkliavą, tačiau turi dar papildomai mokėti už didesnio kiekio žaliųjų atliekų išvežimą. Vedėja paaiškino, kad rinkliava padengia legalius atliekų surinkimo būdus – konteineriais, maišais. Individualus atliekų tvarkymas į rinkliavą neįeina.
Nelegalių sąvartynų tvarkymas finansuojamas iš miesto biudžeto, už tai sumoka visi dirbantys miesto gyventojai.
E. Bružienė pasakojo, kad pamačius atliekų krūvas, sukrautas gatvėje prie gyvenamųjų namų, buvo nuspręsta mėnesį jų neišvežti. Tie patys šiukšlintojai ėmė skųstis dėl atliekų neišvežimo, nes gyventi tarp atliekų nėra gražu. Vedėjai yra tekę pakalbinti tokius šiukšlintojus. Iš pradžių žmonės tikina, kad nežino, ką su jomis daryti, tačiau greitai paaiškėja, kad gyventojai tiesiog neapsunkina savęs ir renkasi jiems paprasčiausią būdą. Tačiau E. Bružienė perspėjo, kad toks pasirinkimas gali užtraukti nemažą baudą – nuo 600 eurų, atsižvelgiant į atliekų kiekį ir pobūdį.
„Pigiau yra legaliai susitvarkyti“, – pabrėžė vadovė.
Ji sakė, kad negalėtų išskirti, kas daugiau šiukšlina – individualių ar privačių namų gyventojai. Problemų yra ir ten, ir ten. Tarp labiausiai problemiškų gatvių vedėja paminėjo Gegužių, Vilniaus gatvės atkarpą nuo Kuršėnkelio iki S. Daukanto gatvės, J. Basanavičiaus gatvės dalį.
E. Bružienė kvietė gyventojus netoleruoti kaimynų elgesio, kuomet prie gatvės sukraunamos atliekų krūvos, nufotografuoti ir pranešti Savivaldybei.
Šiais metais nebevyksta organizuotos „Darom“ talkos, kviečiama žmones rūpintis aplinka kasdien. Tačiau įmonėms ar organizacijoms sumanius organizuoti talką miesto teritorijose, prašoma pranešti apie tai Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriui ir suderinti atliekų išvežimą. Jos turi būti sukrautos privažiuojamose, patogiose surinkti vietose.
