Naujausios
Karo Ukrainoje išbandymai
Šie metai miesto Tarybai nebuvo paprasti. Prasidėjęs karas Ukrainoje ir karo pabėgėlių srautas mieste reikalavo greitų sprendimų. Šiaulių arenoje buvo atidarytas Ukrainos karo pabėgėlių centras, kuriame su savanorių pagalba buvo dedama daug pastangų, kad iš karo niokojamos šalies atvykę žmonės galėtų susitvarkyti dokumentus, gautų paramą.
Tačiau kalbant apie finansinę paramą tiek karo pabėgėliams, tiek kariaujančiai Ukrainai, miesto vadovai vis suko uodegas. Po politinių diskusijų kovo pradžioje buvo nutraukta partnerystė su Baltarusijos miestu Baranovičiais ir Rusijos Kaliningradu.
Miesto meras A. Visockas tada aiškino, kad Taryba pasiuntė ženklą, jog tai yra protesto forma, bet tai „nėra nukreipta prieš rusus, kaip tokius, ir prieš baltarusius, kaip tokius“.
Nors opozicijos politikai siūlė Ukrainai skirti 50 tūkstančių eurų paramos, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis tikino, kad teisėto kelio, kaip tai padaryti, nėra. Anot jo, Savivaldybė pati yra paramos gavėja, o teikti paramą negali. Tada Ukrainai palaikyti buvo surengtas neeilinis posėdis skambiu pavadinimu „Laisvė visuomet triumfuos prieš tironiją“, kurios metu priimta jokių pasekmių neturėjusi politinė deklaracija.
Vis dėlto Šiaulių miesto politinė valdžia kažkaip praregėjo ir balandį skyrė miestui partneriui Ukrainoje Chmelnickiui humanitarinei pagalbai 100 tūkstančių eurų. Kiek vėliau šio miesto prašymu dovanojo jam nurašytą „Busturo“ autobusą.
Šių metų pabaigoje miesto Taryba balsavo, kad Chmelnickiui reikalingai humanitarinei pagalbai teikti būtų skirta dar 100 tūkstančių eurų. Ši parama jau pasiekė Chmelnickio miestą.
Visus įtikinusi, kad negali remti karo pabėgėlių iš Savivaldybės biudžeto, Administracija atidarė atskirą paramos sąskaitą, į kurią miesto gyventojus bei įmones aukoti kvietė ir meras. Didžioji dalis šių pinigų atiteko ukrainiečius savo būstuose apgyvendinusiems šiauliečiams.
Mokesčių brangimas ir skandalingi sprendimai
Šie metai kaip visoje šalyje, taip ir Šiauliuose pažymėti kainų augimu. Miesto Tarybos sprendimais pabrangintas vanduo, šiluma, mokestis už darželius lankančius vaikus, rinkliava už atliekų surinkimą.
Vienas labiausiai skandalingų miestiečių išrinktų politikų sprendimų – optimizuoti miesto švietimo įstaigų tinklą ir perskirstyti aptarnaujamas teritorijas. Taip buvo pasirašytas mirties nuosprendis ilgametei Suaugusiųjų mokyklai ir Normundo Valterio jaunimo mokyklai, o atskirais Suaugusiųjų mokymo ir Tardymo izoliatoriaus skyriais pasipildė „Saulėtekio“ gimnazija. Taryba tvirtino reorganizacijos sąlygas.
Perskirstant teritorijas, daugiausiai rezonanso sulaukė tai pačiai „Saulėtekio“ gimnazijai priskirta Rėkyvos gyvenvietė. Tiek Suaugusiųjų mokyklos bendruomenė, tiek Rėkyvos progimnazijos mokiniai prieš metus rinko parašus po peticija, dalyvavo pikete po Savivaldybės langais, niekas jų neišgirdo. Sprendimai priimti valdančiosios koalicijos narių buldozeriu. „Saulėtekio“ gimnazijoje dirba net keturi mero frakcijos politikai.
Nesėkminga Šiaulių arenos koncesija ir Žaliūkių kaimo prisijungimas
Taryba metų pradžioje nusprendė skelbti Šiaulių arenos 5 metų koncesijos konkursą, nes sutartis su dabartiniu koncesininku VšĮ „Pramogų sala“ turėjo baigtis gruodžio 12 dieną.
Konkursas taip ir neįvyko, nes įstrigo teismuose, atnešė didelių nuostolių. Kad netektų tiesiog uždaryti arenos, politikams teko priimti sprendimą pusmečiui pratęsti miestui nuostolingą koncesijos sutartį su dabartiniu koncesininku.
Dar vieną neeilinį sprendimą priėmė Šiaulių valdžia – dėl Šiaulių miesto savivaldybės pasipildymo Žaliūkių kaimu. Nuo kitų metų miesto savivaldybei priklausys Žaliūkių kaimas, vis dar esantis Šiaulių rajone. Ar šis kaimas taps miesto teritorija? Tarybos sprendimu, dar bus atliekama ten gyvenančių žmonių apklausa, aiškinantis, ar jie sutinka, kad kaimo teritorija taptų miesto.
Politinės permainos
Nors Šiaulių miesto taryba šią kadencija dirbo be politinių skandalų, pokyčių vis dėlto įvyko. Nors valdančioji dauguma, kurią sudarė mero komiteto „Dirbame miestui“ frakcija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, išsilaikė, situacija susiklostė keista. Į LVŽS įsijungus visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ nariams, neliko šios opozicinės frakcijos, tačiau trys jos nariai, įsijungę į „valstiečių“ frakciją, prie valdančiosios daugumos savo parašais taip ir neprisijungė.
Į frakciją „Dirbame miestui“ perėjo socialdemokratas Gintautas Sitnikas, tačiau mero frakciją paliko Zakiras Medžidovas.
Paskutiniai šių metų sprendimai
Paskutiniame šių metų Tarybos posėdyje politikai pagerbė savo pareigas paliekančius ilgamečius vadovus – kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorę Janiną Ališauskienę ir „Romuvos“ gimnazijos direktorių Vytautą Giedraitį.
Tarybos nariai nusprendė, kad nuo naujų metų visi vaikai iki 7 metų miesto autobusais galės važiuoti nemokamai. Iki šiol vienas suaugęs žmogus galėjo nemokėti tik už dviejų tokių vaikų kelionę. Be to, „Busturo“ autobusuose atsiranda vadinamieji kontrolės bilietai, kuriuos bus siūloma įsigyti keleiviams, pagautiems važiuojant be bilieto. Zuikiai galės išvengti baudos, pas vairuotoją įsigiję 8 eurų vertės kontrolės bilietą. Jiems nereikės lipti iš autobuso, galės juo važinėti dar 1 valandą.
Taryba vienbalsiai ir be diskusijų priėmė sprendimą nuo kitų metų skirti lėšų Lietuvoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių pastatams remontuoti.
Praplėstos Dainų progimnazijos ir Šiaulių universitetinės gimnazijos aptarnaujamos teritorijos. Jos papildytos Žaliūkių kaimo gatvėmis. Patikslintas ir papildytas specializuoto ugdymo krypties programas vykdančių mokyklų sąrašas – Simono Daukanto gimnazija į inžinerinio ugdymo krypties klases vykdys priėmimą iš visos Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos.
Taryba nusprendė atlikti Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijos aikštyno (Gardino g. 14) rekonstrukciją ir numatė tam 230 tūkstančių eurų. Dar 182,2 tūkstančio eurų skirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Nei meras yra šventasis, nei Taryba – šventoji
Paprašius Šiaulių miesto mero Artūro Visocko apibendrinti miesto Tarybos darbą, jis pabrėžė, kad visi politikų priimti sprendimai yra svarbūs. Meras išskyrė pastarąjį pusmetį stipriai ūgtelėjusią politinę kultūrą. Jo manymu, net posėdžiai vyksta kitaip.
Meras akcentavo, kad patys svarbiausi sprendimai yra priimami metų pradžioje, ir tai yra metų biudžeto ir trimečio strateginio plano patvirtinimas.
Kokie sprendimai keitė šiauliečių gyvenimą? Meras aiškino, kad tie, kurie buvo realizuoti. Neseniai atidarytas aplinkkelis ir Serbentų gatvė, kuri ateityje susijungs su Išradėjų gatve. Projektas – 5,3 milijono vertės, jis gerokai palengvins žmonėms susisiekimą. Susitvarkė automobilių stovėjimo aikštelės pietiniame rajone. Tai tikrai turėjo palengvinti situaciją.
A. Visockas džiaugėsi, kad pavyko išlaikyti bendrumą, nesusikūrė situacijų, kuriose miesto gyventojai skaidytųsi, priešintųsi.
Priminus piketus, peticijas dėl mokyklų tinklo, atsakė: „Nei aš šventasis, nei miesto Taryba yra šventoji, kuri išvengtų klausimų, kurie yra nepatogūs, sunkūs. Ne visuomet Tarybos sprendimas yra malonus, bet turi balsuoti taip, o ne kitaip. Tarkim, turi pakelti kainą, norint, kad toliau komunalinės atliekos būtų tinkamai tvarkomos. Be jokios abejonės, buvo sunkių sprendimų, juos reikėjo priimti ir jie priimti.“
Komentuodamas situaciją dėl „Saulėtekio“ gimnazijos, A. Visockas teigė, kad gimnazijų skaičius pietiniame rajone buvo paveldėtas. Reikėjo rinktis – arba uždaryti vieną ar dvi gimnazijas, arba jas išlaikyti. Jei jau nuspręsta išlaikyti visą gimnazijų tinklą, turi ieškoti sprendimų. Suaugusiųjų mokyklos prijungimu prie gimnazijos meras patenkintas, nes atsilaisvino pastatas ir esą paaiškėjo tikroji šios mokyklos situacija.
Nors daug Tarybos sprendimų yra priimama vienbalsiai, meras piktinosi, kad dažniausiai jų nepalaiko vienas socialdemokratas ir trys konservatoriai.
Dar šiai kadencijai likusiuose keliuose Tarybos posėdžiuose kitais metais dar teks priimti 2023 metų biudžetą ir 2023–2025 metų strateginį veiklos planą.
Meras džiūgavo, kad gyventojai aktyviai dalyvauja atstovaujamojo biudžeto formavime. Tai yra patys teikia idėjas, kur panaudoti apie 200 tūkstančių eurų. Meras mano, kad vienas iš šios valdžios pasiekimų – įtraukti žmones į konkrečių sprendimų paiešką, kai žmonės išreiškia savo poziciją.
„Noriu padėkoti. Ko čia tas žmogus turi lįsti, skaityti tuos dokumentus, vis tiek valdžia padarys taip, kaip nori. Nėra taip. Valdžia girdi, mato ir padaro pakankamai dažnai taip, kaip žmonės nori. Tik tas norėjimas turi atitikti viešąjį interesą“, – sakė A. Visockas.
Pačiam merui šių metų pabaiga nebuvo labai maloni. Viešai paskelbta informacija, kad jis tapo įtariamuoju Europos prokuratūros vadovaujamame tyrime dėl 1,7 milijono eurų viešojo pirkimo. Meras šią istoriją pavadino „vėjų vėjais“.
