Naujausios
Tiltas tarp kartų
Penktadienio vakarą švęsti Šiaulių skautų tunto šimtmečio susirinko pilnutėlė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salė.
Šiaulių skautų istoriją išsamiai apžvelgė skautininkė Alberta Globienė. Pasak pranešėjos, lengva švęsti gimtadienį, kai tiksliai žinoma tunto gimimo data: 1924 metų kovo 15-oji.
Garsūs Šiaulių skautų tuntininkai – Kazimieras Palčiauskas, Mykolas Kalmantas, Kazimieras Ubeika. Sakoma, kad 1929 metais Šiaulių skautų organizacija buvo didžiausia Lietuvoje, Šiauliuose veikė net ir jūrų skautai. Šiaulių skautai itin mėgo stovyklauti, ypač Palangoje, garsėjo kaip puikūs laužavedžiai. Leido laikraštį „Skautų aidas“.
Tiltas tarp tunto skautų kartų Šiauliuose buvo Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė (1912–2017). A. Globienė pasidžiaugė, kad teko bendrauti su šviesaus atminimo skaute. Puikią atmintį turėjusi G. Venclauskaitė papasakojo daug istorijų apie skautavimą tarpukariu. Atkūrus skautų organizaciją Šiauliuose, G. Venclauskaitė tęsė veiklą – buvo globėja.
Buvęs Šiaulių skautų tunto tuntininkas (2008–2016), Aušros draugovės vadovas Sergėjus Staponkus pasidžiaugė, kad Šiaulių skautų tuntas yra vienintelis Lietuvoje, tęsiantis veiklą nuo įsikūrimo (neįskaičiuojant okupacinio laikotarpio).
S. Staponkus pristatė Šiaulių skautų tunto šimtmečio proga išleistą emblemą (ženkliuką). Emblema buvo sukurta minint tunto 85-metį. Lygiakraščio trikampio formos emblemoje pavaizduota akis, saulė ir šaulys. Simbolius siūlė ir meninį sprendimą įgyvendino S. Staponkus, dailininkė Aurelija Staponkienė, skautininkė Rasa Dumčiūtė.
Prisiminimais apie išsaugotas skautavimo tradicijas pasidalijo kunigas jėzuitas, misionierius, skautas A. Saulaitis SJ, kurio abu tėveliai buvo skautai: mama, skaučių vadovė, išvertė Baden-Powellio „Skautybė mergaitėms“, o tėtis – draugininkas, tuntininkas, Tautinės stovyklos viršininkas.
Skautišką tradiciją tęsė ir 1939 metais gimęs sūnus – išeivijoje studijų metais labai aktyviai skautavo, vienu metu ėjo net tris pareigas, nuo skautų draugovės draugininko iki tarybos nario. Organizavo sąskrydžius, stovyklas, parengė vadovėlį „Stovyklų vakarai“, prisidėjo prie skautiškos spaudos leidybos.
„Dar nebuvau gimęs, kai tuntas įsisteigė, tik žinau apie stilių, stovyklavimą“, – apie Šiaulių skautų tuntą sakė A. Saulaitis, nuo 1947 iki 1963 metų dalyvaudavęs stovyklose, kurioms vadovavo tėvas, tęsęs Nepriklausomos Lietuvos tradicijas.
Iš stovyklų A. Saulaičiui įstrigo kūrybiškumas, tarpusavio ryšys, susiklausymas, stovyklos nuotaika: visi gerbiami nuo mažiausio iki didžiausio, vienoda pagarba sesėms ir broliams – moterims ir vyrams.
„Rami nuotaika – vienas iš tų dalykų, kurį aš pastebiu kaip palikimą iš prieškarinių stovyklų“, – sakė A. Saulaitis.
Kunigas prisiminė ir gražią šiauliečių pradėtą, o vėliau tęstą tradiciją – įkuriant stovyklavietę pastatyti kryžių. Įsiminė misterijos – vaidinti vadinamieji gyvi paveikslai. Užsienyje skautai laikėsi naujos tradicijos – supildavo stovyklose simbolinį partizano kapą.
Didelį įspūdį A. Saulaičiui paliko skautaujant užsimezgusi bendrystė. Kai lietuvių bendruomenėms teko kurtis įvairiose užsienio šalyse, suvienyti stengėsi skautai.
Kad pasaulis būtų geresnis ir šviesesnis
Skautas, istorikas, Seimo narys dr. Valdas Rakutis akcentavo skautų dvasią.
„Kam reikalingi skautai? Kad pasaulis būtų geresnis. Tam, kad taip būtų, mes turime išsaugoti savo viduje šitą dvasią – tikėti vienas kitu, išmokti išspręsti problemas, – sakė V. Rakutis. – Kad pasaulis būtų šviesesnis, mes turime savo skautiška šviesa dalytis ir visiems garsiai sakyti, kad mes esame skautai – tai labai svarbu.“
V. Rakutis nuo skautų bičiulių grupės Šiaulių skautams įteikė padėką už tautiškumo, pilietiškumo, socialinio atsakingumo skatinimą, ugdant vaikus ir jaunimą, už aktyvų įsitraukimą į visuomenės veiklas ir siekį padaryti pasaulį geresnį.
Šiaulietis Romualdas Prascevičius, tuntininkas nuo 1989 iki 2003 metų, priminė skautų organizacijos atkūrimo Šiauliuose istoriją. Kai prasidėjo Sąjūdis, mokytojas R. Prascevičius pradėjo kurti skautų organizaciją. Likimo dovana – gyvenimas suvedė su G. Venclauskaite.
1989 metų gegužės 13 dieną Sukilėlių kalnelyje trylika skautų davė įžadus, mazgelį užrišo G. Venclauskaitė, kaklaraiščius – Artūras Višnevskis. Taip prasidėjo skautiška veikla Šiauliuose.
Pasveikinti bendraminčių buvo pakviesti ir kiti buvę tuntininkai: Albina Vaidinauskienė, Asta Jogminienė, S. Staponkus, Remigijus Pozniakovas ir nuo 2022 metų skautams vadovaujanti Ginta Palubinskienė.
Šiaulių skautų tuntą su šimtmečiu sveikino Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė, tarybos narys Kasparas Vaičelis, Žemaitijos skautų organizacijos Šiaulių šv. Jurgio draugovės atstovės, videoįrašą atsiuntė draugai plastai iš Ukrainos.
Renginyje dainavo Didždvario gimnazijos 1–4 klasių choras, vyr. skautė Elzė Urbietytė, skautų dainų konkurso „Gražių dainelių daug girdėjau“ laureatai Emilija Dovidaitytė ir Kristautas Lebedis.
Skautų prisiminimus žadino Simonos Mickutės sukurtas nuotraukų filmukas apie prabėgusius veiklos metus.
