Šiaulių savivaldybėje etika – tik „žvangantys cimbolai“

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto taryboje – etikos parodija.
Šiauliuose su politine etika darosi vis sudėtingiau. O ir ką ta etika gali reikšti, kai turi absoliučią valdančiąją daugumą, nors ir apsimeti jos neturintis. 18 iš 31 kėdės Šiaulių miesto taryboje yra užsėstos mero Artūro Visocko suburto politinio komiteto „Dirbame miestui“ narių. Tad politinė etika Šiauliuose – „skambantis varis ar žvangantys cimbolai“, anot Šventojo Rašto. Šiaulių miesto taryboje galioja daugumos jėgos teisė. Tai pademonstravo ir kovo 7 dieną vykęs Tarybos posėdis.

Savi ir nesavi

Šiaulių politikos viršūnėje – etikos parodija. Dar savo kadencijos pradžioje iš beveik pusės Tarybos narių sukurta Etikos komisija ėmė byrėti. Iš jos panoro pasitraukti „valstietis“ Juozas Pabrėža ir komiteto „Šiaulių labui“ atstovas Zakiras Medžidovas. Jie parašė prašymą dėl išbraukimo iš komisijos sudėties.

Jūs galvojate, kad kas nors miesto Taryboje gerbia žmogaus apsisprendimo teisę? Mero valdančioji dauguma nubaudė vieną aršiausių mero Artūro Visocko politinių kritikų – paliko dirbti Etikos komisijoje prieš jo valią. Bausmė – arba privalėsi dalyvauti posėdžiuose, arba gausi mažesnę algą proporcingai praleistų komisijų posėdžių skaičiui.

Tarybos narys Martynas Šiurkus kreipėsi į kolegas, kviesdamas „neišsidirbinėti, neįvedinėti totalitarizmo (putinizmo) Šiaulių miesto savivaldybėje“ ir gerbti žmonių, panorusių pasitraukti iš Etikos komisijos, pasirinkimą.

„Elementariausios logikos, politinės kultūros ir žmogiškumo principais vadovaujantis negalima leisti daugumai spręsti už mažumą“, – sakė M. Šiurkus.

Tačiau jo išvardytos vertybės Tarybos narių daugumai pasirodė visiškai nereikšmingos. Svarbiausia – savi ir nesavi. Nors tiek J. Pabrėža, tiek Z. Medžidovas traukiasi iš Etikos komisijos dėl to, kad nepatenkinti jos darbu ir nemato prasmės joje likti, valdantieji jų bičiulį „valstiečių“ atstovą J. Pabrėžą iš komisijos narių išbraukė, tačiau opozicijos atstovą Z. Medžidovą – ne.

Ta pati Etikos komisija prieš gerą mėnesį pripažino šį politiką pažeidus LR Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus jų elgesio principus, tačiau tokio „neetiško“ politiko kažkaip labai reikia šioje komisijoje valdantiesiems, ir taškas. Šis politikas aiškino, kad Etikos komisijos darbas – tai eilinė parodija, kai nesilaikoma teisės aktų, o vien moralizuojama. Ir komisijos atliekami tyrimai beveik vien dėl opozicijos atstovų.

Reikėtų pažymėti retą išimtį – prieš Z. Medžidovo išlaisvinimą iš Etikos komisijos narių balsavo ne visi mero į Tarybą atvesti politikai. Panašu, kad bent jau keletą jų pasiekė kolegų prašymas būti asmenybėmis, o ne mygtukų spaudytojais.

Po sprendimo priėmimo Z. Medžidovas į mikrofoną paleido įrašytą vieno pagrindinių mero bendražygio riebių keiksmažodžių įrašą ir pavadino jį verčiančius dalyvauti Etikos komisijos posėdžiuose politikus „laimingais idiotais“. Ar tai Etikos komisijos nariui etiška? O gal tai variantas – elgtis neetiškai, kad valdantiesiems sukiltų išdidumas (jei, žinoma, jį galima rasti) ir išmestų iš šios komisijos? Ar yra riba, už kurios net ir absoliučią daugumą turintiems ir patogiai Tarybos krėsluose įsitaisiusiems politikams būtų gėda prieš miesto visuomenę?

Merą „išgąsdino“, kad taip gali visi Tarybos nariai pasitraukti iš Etikos komisijos ir nebebus kam prižiūrėti gyventojų išrinktų politikų žodžių ir darbų. Tai nuskambėjo išties juokingai, nes iš 15 Etikos komisijos – 11 nuolankūs mero politiniai „kareivėliai“ ir tik 4 – opozicijos atstovai.

„Etiška“ pinigų dalyba

Šiaulių taryboje etiką ir garbingos politinės veiklos principus pakeitė merkantilinis savanaudiškumas ir daugumos jėgos dėsniai.

Viskas miesto Tarybos posėdžio metu dažniausiai prasideda nuo Šiaulių strateginio veiklos plano ir miesto biudžeto klausimų svarstymo. Tada meras ištaria „sakralinę“ frazę: „Kas norėtų nusišalinti?“ Ir toks noras staiga prabunda dviem trečdaliams Tarybos narių, iš kurių absoliuti dauguma yra iš mero komiteto „Dirbame miestui“. Pavyzdžiui, vasario 1 dieną tvirtinant 2024 metų miesto biudžetą nusišalinimo poreikį pareiškė 20 iš 30 posėdyje dalyvavusių politikų. Tarp jų – absoliučiai visi mero bendražygiai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visi pagal mero suburto komiteto „Dirbame miestui“ sąrašą į Tarybą patekę politikai vienaip ar kitaip minta iš miesto biudžeto: vieni dirba biudžetinėse įstaigose ir ten gauna algą, kiti teikia projektus ir gauna projektinius pinigus. Sunku būtų paneigti, kad tokius žmones labai lengva valdyti, kai pats esi miesto politinės piramidės viršūnėje.

Suprantama, posėdyje likus tik 10 Tarybos narių, jis vykti negalėtų. Tuomet tie patys politikai balsuoja ir atleidžia save nuo nusišalinimo. Ir toliau pasiskirsto lėšas.

Na ir kas, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aiškina, jog kiekvienas Tarybos narys asmeniškai raštu arba žodžiu turi pareikšti apie nusišalinimą ir nurodyti konkrečias aplinkybes, keliančias interesų konfliktą, o asmenų grupės nusišalinimas negali būti teikiamas. Taip pat Tarybos narys negali balsuoti už savo paties nusišalinimą. Tačiau Šiauliuose gali, nes čia „galioja“ kitokie įstatymai.

Vasario mėnesį svarstant sprendimo projektą dėl klasių komplektų ir mokinių skaičiaus miesto mokyklose, nusišalinti panoro trys mokyklose dirbantys politikai, pareiškę, kad nuo klasių ir moksleivių skaičiaus tiesiogiai priklauso jų darbo užmokestis. Tačiau politiniai bendražygiai balsuodami nusišalinimo nepriėmė ir leido politikams-pedagogams painiotis viešuose ir privačiuose interesuose.

Vieninteliam iš jų, atstovaujančiam demokratams „Vardan Lietuvos“, Malik Agamalijev pakako padorumo nepaisyti Tarybos balsavimo, pakilti ir išeiti iš salės. Mokyklų darbuotojos Rima Juškienė ir Irena Vidžiūnienė salėje liko, nors pačios pripažino, kad šis sprendimo projektas gali turėti įtakos jų darbo užmokesčiui, vadinasi, duoti asmeninės naudos.

Šiaulių miesto tarybos narė Nijolė Prascevičienė šią savaitę pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Šiaulių miesto garbės pilietė, žinoma smuiko pedagogė miesto Taryboje savo privačius politinius interesus iškėlė aukščiau šių garbingų įvertinimų – nenusišalino nuo sprendimo svarstymo ir balsavimo, kai kalba ėjo apie jos inicijuoto renginio – Tarptautinio Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkurso – projektą, kurį įtraukus į Savivaldybės reprezentacinių renginių sąrašą gali tikėtis apie 37 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto. Paprastai tokiuose projektuose jų vadovams skiriamas administravimo užmokestis.