Naujausios
Kur Šiauliuose bus meno ir kūrybinių industrijų centras?
Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija rengia 2022–2027 metų regiono plėtros planą. Regiono tarybos kolegija, kurią sudaro apskrities savivaldybių merai, vertins savivaldybių siūlymus, tarsis dėl projektų finansavimo iš regionų vystymui skirtų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir tvirtins planą.
Šiaulių miesto savivaldybė į regiono plėtros planą siūlo 6 priemones. Tai teritorijų pritaikymas investicijų pritraukimui, įrengiant reikiamus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas (preliminarus poreikis 5 milijonai eurų), terminalo, atitinkančio Šengeno zonos ir ICAO reikalavimus, statyba civilinėje aerodromo zonoje (2 milijonai), meno ir kūrybinių industrijų centro įkūrimas (6 milijonai), logistikos centro plėtra (3 milijonai), bendra rinkodara/viešinimo priemonės ir investicijų pritraukimo skatinimas regiono mastu bei darbuotojų pritraukimo ir kvalifikacijos, pagal Šiaulių regiono įmonių poreikius, tobulinimo programos.
Kaip naujos priemonės pristatomos senai gvildentos idėjos – logistikos centras bei meno ir kūrybinių industrijų centras. Pasiteiravome miesto Savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vedėjos Ievos Džiaugienės, ar planuojamas meno ir kūrybinių industrijų centras nėra Menų fabriko idėjos reanimavimas.
„Nežinau, ką pakomentuoti. Turi būti pritarimas ar nepritarimas visų savivaldybių merų. Jei pasižiūrėti bendrąjį planą, tos kūrybinės industrijos yra akcentuojamos, kaip vertybė. Rengiame skaičiavimus, alternatyvas“, – aiškino vedėja, pridūrusi, kad apie konkrečias vietas, kur toks centras būtų kuriamas, pasakyti dar negali.
Nors Savivaldybės pasiūlymuose jau įrašytas 6 milijonų eurų poreikis, ką už juos planuotų nuveikti, negalėjo pasakyti net Šiaulių meras Artūras Visockas.
„Nežinau ir tiksliai pakomentuoti negalėsiu, man reikia pačiam susigaudyti“, – sakė meras.
Kiek vėliau jis ėmė spėlioti, gal po meno ir kūrybinių industrijų centro idėja slepiasi naujos koncertų salės mieste statyba, tačiau jai reikėtų ne 6, o gal net 46 milijonų eurų. Anot mero, pagal įrašytą lėšų poreikį tai galėtų būti Šiaulių gamtininkų centro arba Zubovų rūmų, kurių Savivaldybė dar nėra perėmusi, remontas.
„Tai dar idėjų lygmenyje. Situacija nei žuvis, nei mėsa“, – apibendrino A. Visockas.
Miesto vadovas patvirtino, kad nekalbama apie Menų fabriko įkūrimą buvusiame „Elnio“ gamyklos pastate.
„Gerai būtų, bet neįmanoma. Pernelyg netikusi ta patalpa. Žemos lubos, pernelyg viskas išbyrėję, silpna, pernelyg aplinka užteršta. Nėra ten varianto. Griauti reikėtų, susitvarkius popierius kažkokiu būdu“, – pakomentavo A. Visockas.
Kiek konkretesnis dėl meno ir kūrybinių industrijų centro įkūrimo buvo Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
„Jei jau prisirišame prie 6 milijonų, tai ten buvo diskutuotinas Jaunųjų gamtininkų centro išplėtimas. Greičiausiai apie šitą projektą kalbame“ – sakė administracijos vadovas.
Paklaustas, kaip siejasi gamtininkų stotis, žirgynas su menu ir kūrybinėmis industrijomis, A. Bartulis atsakė: „Matote, kaip jis transformuotųsi, tai jau čia pavadinimo klausimas, koks galės būti išplėstas veiklos turinys šitame centre“.
„Ožys“ netiko, „krabas“ Šiauliams – kaip tik
Dar 2008 metais valstybė buvo nusprendusi įsteigti 4 viešuosius logistikos centrus – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Jiems buvo suteiktas valstybei svarbių ekonominių projektų statusas. Tuomet Šiauliams buvo numatyti 33 milijonai litų paramos logistikos centrui įkurti, tačiau 2014 metais buvo parengtas techninis projektas, pagal kurį tokiam centrui būtų reikėję net 88 milijonų litų. Savivaldybė nesugebėjo laiku pataisyti dokumentų, sumažinti logistikos centro apimtis ir prarado finansavimą. Naujo finansavimo šaltinio surasti nepavyko. Projektas buvo numarintas, o 2019 metais prarado valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą.
Prie šio projekto numarinimo prisidėjo ir tai, kad buvęs Tarybos narys, o nuo 2015 metų miesto meras Artūras Visockas netikėjo šio projekto sėkme. Jis „iki prokurorų“ įrodinėjo, kad projektas ekonomiškai nenaudingas, abejojo skirtos paramos teisėtumu.
Kalbėdama apie naujai planuojamą logistikos centrą Projektų valdymo skyriaus vedėja I. Džiaugienė akcentuoja, kad pirmiausiai jis skirsis nuo ankstesnio savo apimtimi. Vieta numatyta ta pati, tačiau teritorija mažesnė, nes dalis teritorijos, kuri buvo suplanuota anksčiau, dabar priklauso oro uostui.
Ar šiandien yra poreikis tokiam logistikos centrui?
„Teikdami investicinį projektą pagal patvirtintą metodiką grindėme jo naudą“, – sakė vedėja, tik nepaaiškino, kaip.
Meras A. Visockas tikino, kad naujasis logistikos centras nuo anksčiau planuoto skirtųsi iš esmės.
„Ten buvo kalbama apie intermodalinį centrą, kuris turėjo kainuoti milžiniškus pinigus ir po to atsakomybė būtų gulusi ant Savivaldybės. Ji būtų turėjusi samdyti operatorių. Galimybių studija rodė, kad niekaip nebus galimybių turėti ekonominio efekto. Tie bėgiai buvo tokie, tarsi būtų koks nors didžiulis transporto mazgas, o realiai būtume perkrovę po 2–3 konteinerius. Tuos konteinerius turėjo perkrauti toks elektrinis ožys didžiulis, kaip Klaipėdos jūrų uoste. Savivaldybė būtų paskendusi neįtikėtino dydžio mokėjimuose, kuriuos turėtų mokėti tam operatoriui“, – dėstė meras.
Jis aiškino, kad kroviniai į logistikos centrą turėjo atvykti iš Klaipėdos. Logika būtų pateisinusi, jei per Radviliškį būtų ėjusi „Rail Baltica“ vėžė, tačiau ji nusuko per Panevėžį. Pagal galimybių studiją buvo planuojama, kad pagrindinis krovinių srautas būtų iš pramoninio parko ir laisvosios ekonominės zonos. Kiek tų krovinių ten būtų?
„Mačiau, kad tai neįmanomas dalykas. Realiai valstybė jo (logistikos centro – red.) ir neplanavo rimtai. Čia tik mes apie tai kalbėjome daug ir tuščiai“, – teigė A. Visockas.
Užtat dabartinis logistikos centras yra optimalus, nėra planuojami nerealūs kiekiai, nereikės „superoperatorių“. Pirmuoju etapu nutiesiama geležinkelio vėžė į pramoninį parką, antruoju etapu pratęsiama į laisvąją ekonominę zoną, o trečiuoju – įrengiamos krovos aikštelės. Vėliau planuose – perduoti visa tai valstybės akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, ir jie patys būtų operatoriai.
Meras akcentavo, kad šį kartą krovinių nukrovimas nuo traukinio planuojamas kitoks. Toks, kokį jis pamatė Klaipėdoje. Šį veiksmą atliks „toks krabas“ – didžiulis automobilis, kuris privažiuoja ir nuima konteinerį. Meras žada, kad „krabas“ galės krovinį ir į gamyklos teritoriją nuvežti. Na, o jei konteinerių bus daugiau, galės juos nukrauti į aikštelę, kuri bus vieša – visų.
Įgyvendinusi projektą ir sukūrusi milijoninės vertės turtą, Savivaldybė jį perduos valdyti AB „Lietuvos geležinkeliai“.
„Toks yra ateities planas mano galvoje. Tai būtų pats logiškiausias veiksmas. Tada visus tuos bėgius pasiimtų „Lietuvos geležinkeliai“ ir taptų atsakingais. Ta atšaka taptų matoma europiniu lygmeniu“, – aiškino meras, pridūręs, kad tai jau aptarė su šios įmonės vadovais, kad šis planas yra logiškai pagrįstas, dėl to ir gauna valstybės pinigus.
Šiais metais Savivaldybė gavo beveik 2,5 milijono eurų pirmajam geležinkelio vėžės etapui nutiesti. Meras šią statybą vadina rizikinga, nes pinigus reikia panaudoti jau šiais metais, kurių liko mažiau nei pusė, o darbai dar neprasidėjo.
„Iš pat pradžių su Dievo pagalba mums reikia kaip nors padaryti pirmą vėžės etapą, į kurį eita labai sunkiai. Šita statyba yra viena rizikingiausių šiais metais, tačiau jos nenutraukiam, einam maksimaliai rizikuodami. Techninis projektas buvo siaubingai netvarkingas, galėtų ministerija blokuoti, bet neblokuoja. Jei šios vėžės nebus, tai ir antrosios nebus, ir realiai logistikos centro“, – neslėpė miesto vadovas.
Skuba ir forsuoja įrengti geležinkelio vėžę
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis informavo, kad Savivaldybė jau turi rangovą – „Geležinkelio tiesimo centrą“, kuris dar šiais metais turi nutiesti pirmąją geležinkelio vėžės atkarpą. Rangovas šiuo metu rengia darbo projektą ir ieško subrangovo. Dėl šito objekto finansavimo pasirašyta sutartis su Susisiekimo ministerija, skirta 2,470 milijono eurų.
„Šiais metais reikia pabaigti, todėl skubame, forsuojame. Mėnesio antroje pusėje prasidės darbai“, – žada A. Bartulis.
Praėjusią savaitę Administracija baigė derybas su projektuotojais, kurie projektuotų antrą vėžės etapą, tačiau jam finansavimo Savivaldybė kol kas neturi, nors pačiam logistikos centrui (krovos aikštelei) per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją finansavimą užsitikrino. Viliamasi, kad antrajam geležinkelio vėžės etapui pavyktų gauti lėšų iš regionams projektams skirtos europinės paramos, tada neprireiktų Savivaldybės biudžeto lėšų.
Kol kas fantazuoja
Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik pakomentavo, kad kol kas rengiant regiono plėtros planą užsiimama kūryba. Jau turėjo būti pataisytas Nacionalinis pažangos planas, patvirtinta Regionų plėtros programa, tačiau šių strateginių valstybinių dokumentų dar nėra.
„Mes viską darome svajodami, fantazuodami. O kai Vyriausybė su ministerijoms nuleis savo reikalavimus, dalis mūsų fantazavimų nukris, nes mes netilpsime į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Tada kažkokią dalį numesime į šoną ir liks tai, kas praeis per Vyriausybės prizmę“, – aiškino V. Simulik.
Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos ekspertas Viktoras Strups pakomentavo, kad rengiant planą bus vertinami bendriniai dalykai – problema, kurią sprendžia kelios savivaldybės, ne viena. Priemonė, kuri aktuali tik vienai savivaldybei, turi būti įgyvendinama iš jos pačios lėšų. V. Strups sakė konkrečių priemonių iš savivaldybių dar negavo, nes jos yra derinimo stadijoje.
