Šiaulių politikai nori nedalyvauti posėdžiuose, bet gauti algą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Tarybos narys Vytautas Juškus viliasi, kad neteisėtu sprendimu privers Seimą pakeisti save neigiančiai valdančiajai daugumai nepatinkantį Vietos savivaldos įstatymą.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai taip ištroškę atlyginimų, kad spjauna į įstatymus, kurie numato, kaip ir už ką tokie pinigai yra mokami.

Jau rašėme, kad po čekiukų skandalo Seimas panaikino savivaldybėse kanceliarines išmokas ir mokestį už dirbtas valandas, bet įteisino Tarybos narių darbo užmokestį, kuris siekia 20 procentų mero algos. Šiauliuose jis siekia daugiau nei 700 eurų.

Savivaldos įstatymas numato, kad Tarybos nariui nedalyvaujant Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, proporcingai mažinamas ir darbo užmokestis, o nedalyvavęs tą mėnesį nė viename posėdyje politikas algos negauna.

Šiaulių miesto taryba nusistatė savo tvarką su įvairiais išvedžiojimais. LR Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskritims Rimvydas Pilibaitis atsiuntė Šiaulių miesto merui ir Tarybai teikimą, kuriame reikalavo pakeisti Tarybos darbo reglamente atsiradusias neteisėtas nuostatas dėl atlyginimo mokėjimo Tarybos nariams.

Opozicijos Tarybos narys Martynas Šiurkus, atsižvelgęs į Vyriausybės atstovo pastabas, parengė Tarybos sprendimo projektą. Tačiau kitas Tarybos narys Vytautas Juškus ilgai nelaukęs parengė save neigiančiai valdančiajai daugumai labiau patikusį sprendimo projektą. Pagal jį mažinti galima tik pusę algos, o kita pusė lieka stabili, nes Tarybos nariai esą ne tik lanko posėdžius, bet ir dirba kitus darbus. Pavyzdžiui, dalyvauja diskusijose, pateikia pastabas, neva dirba su rinkėjais ir panašiai. Už šiuos darbus pusė algos jiems bet kokiu atveju turi būti išsaugota.

Vyriausybės atstovas posėdyje aiškino, kad Tarybos nariai gali dirbti įvairius darbus, tačiau atlyginimo mažinimas numatomas tik proporcingai už nedalyvavimą posėdžiuose.

„Įstatymas sako, kad mažinama proporcingai praleistų posėdžių skaičiui. Gali ir šimtą procentų atlyginimas būti mažinamas. Lygiai taip pat įstatymas nesuteikė galimybių Tarybai nustatyti aplinkybių, dėl ko nedalyvauja posėdyje. Dalyvauji arba nedalyvauji. Viskas. Taškas“, – sakė Vyriausybės atstovas, pabrėžęs, kad jei bus priimtas V. Juškaus parengtas sprendimas, jis neturės kitos išeities, kaip po šio posėdžio rašyti skundą teismui.

Miesto meras Artūras Visockas, kuris praėjusią kadenciją itin akcentavo teisės viršenybę (šią kadenciją nebeakcentuoja), sutiko, kad V. Juškaus parengtas sprendimo projektas prasilenkia su įstatymu. M. Šiurkaus sprendimą pavadino „grynąja teise, kuri kertasi su realybe“.

Tarybos nariams kilo dar vienas klausimas. Kas yra dalyvauti posėdyje? Kiek laiko reikia atsėdėti posėdyje, kad būtų užskaitytas dalyvavimas. Penkias minutes, pusvalandį, ar visą posėdį? Vyriausybės atstovas siūlė tai nusimatyti savo reglamente.

M. Šiurkus siūlė balsuoti už jo sprendimą, o kitą posėdį grįžti su pakeitimais dėl dalyvavimo apibrėžimo.

„Nereikės jokių teisminių procedūrų. Sutaupysime ir Savivaldybės darbuotojų darbo laiką, ir biudžeto lėšų. Nereikės teismuose dalyvauti“, – kvietė M. Šiurkus.

Visai kito požiūrio laikėsi V. Juškus.

„Aš kviečiu balsuoti už mano siūlomą projektą. Vyriausybės atstovas iš tiesų yra teisus, tačiau tuo projekto įgyvendinimu mes išprovokuosime Seimą pataisyti įstatymą, kad tai leistų pačioms savivaldybėms nusistatyti, o ne diktuotų iš aukščiau. Reiks, eisim į teismą. Nematau problemos. Teisme įrodinėsim, jeigu Seimas iki tol nepataisys įstatymo. Aš manau, kad pataisys įstatymą“, – rėžė V. Juškus.

Sąmoningai už neteisėtą sprendimą, dėl kurio teks bylinėtis teisme, balsavo 12 Tarybos narių. Už „grynąją teisę“ – 8, dar dešimt politikų gudravo – susilaikė. Priimtas sprendimas, leidžiantis politikams nevykdyti tiesioginės savo pareigos – lankyti posėdžius, ir gauti pusę algos.