
Naujausios
Šiaulių oro uosto proveržio dar teks palaukti
Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto situacija praėjusiais metais „pagerėjo“ penkiais tūkstančiais eurų. Tiek sumažėjo įmonės nuostolis. Oro uosto direktorės Aurelijos Kuezados tikslai – „įdarbinti“ tuščius įmonei priklausančius žemės sklypus, didinti jos žinomumą ir išspręsti nesisprendžiamą turtinį klausimą tarp civilinio oro uosto ir Krašto apsaugos ministerijos.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Mažiau krovinių, daugiau karių
Trečiadienį posėdžiavusi Šiaulių miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė oro uostui plėtoti išklausė direktorės A. Kuezados informaciją apie tai, kaip oro uostui sekėsi dirbti 2018 metais ir kokios šių metų perspektyvos.
Neaudituotais duomenimis, Šiaulių oro uostas praėjusiais metais gavo 693 tūkstančius eurų pajamų, tačiau išleido 17 tūkstančių daugiau. Per visus metus buvo aptarnauta 113 orlaivių. Direktorė apgailestavo, kad krovinių pervežimo dinamika prastėja. 2017 metais buvo iškrauta 1 800 tonų krovinių, o praėjusiais metais – 996.
„Tiek iš mūsų klientų, tiek iš partnerių girdime nuogąstavimų, kad jaučiasi krizinis laikotarpis. Ypač santykiuose su kitomis valstybėmis, tarp jų ir su Turkija, su kuria mes dabar daugiausiai ir dirbame. Kaip ši tendencija atsilieps šiais metais, sunku nuspėti“, – komentavo A. Kuezada.
2018 metais oro uostu pasinaudojo daugiau keleivių – per du tūkstančius. A. Kuezada atkreipė dėmesį, kad šis augimas susijęs su Lietuvoje vykusiomis tarptautinėmis karinėmis pratybomis. Šiaulių oro uostu naudojosi kariniai, civiliniai orlaiviai, gabenę karius iš Vokietijos ir Amerikos.
Reaktyvinio kuro degalinė
Pagrindines oro uosto pajamas ir toliau generuoja reaktyvinio kuro pardavimas nusileidžiantiems orlaiviams, pernai jos siekė beveik 510 tūkstančių eurų. Tačiau vienu metu kuro kaina buvo labai išaugusi, tad ir šių pardavimų nauda mažėjo.
„Mes su savo visa statistika atrodome nykiai kitų Lietuvos oro uostų atžvilgiu, ir mums siūloma kuro kaina yra kitokia“, – sakė vadovė.
Oro uostui gyvuoti padeda Šiaulių miesto savivaldybė. Pernai 160 tūkstančių eurų skyrė saugumo funkcijai užtikrinti, panašiai tiek numatoma ir šių metų biudžete. Iš šių pinigų yra išlaikomi 8 saugumo srities darbuotojai (iš viso įmonė turi 23 darbuotojus). Už Savivaldybės skirtus dar apie 180 tūkstančių susitvarkytas perono apšvietimas, įsigytas automobilis, kuriuo palydimi orlaiviai.
Direktorė pasakojo, kad įmonė norėjo nusipirkti traktorių, tačiau viešojo pirkimo konkurso dalyvis apskundė teismui konkursą. Nors oro uostas teismą laimėjo, metai baigėsi ir traktoriaus nebenusipirko, o šįmet Savivaldybė tokiam pirkiniui lėšų nebedavė. Anot A. Kuezados, oro uosto technika yra susenusi, į jos palaikymą tenka kišti nemažus pinigus.
Direktorė mato perspektyvą investicijose
Darbo grupės pirmininkas Vladas Artūras Balsys pastebėjo, kad jau kuris laikas nebeveikia oro uosto tinklalapis. „Kaip jus pasiekia pasaulis?“ – klausė Tarybos narys.
„Tinklalapis neveikia nuo gruodžio vidurio. Šiuo metu jis yra rekonstruojamas ir užtat nepasiekiamas. Naujojo kūrėjai turėjo palikti patekimą į senąjį tinklalapį. Aiškinamės, kodėl nepaliko. Už poros savaičių turėtų jau veikti“, – žadėjo įmonės vadovė.
Čia pat ji tikino, kad jos, kaip vadovės, tikslas – parodyti kuo plačiau oro uostą.
„Mūsų valstybės bėda, kad visuose tarptautiniuose forumuose, renginiuose yra kalbama, kad Lietuva turi tris tarptautinius oro uostus. Aš visada turiu kovoti, kad pasakytų, jog mūsų yra keturi“, – guodėsi direktorė.
Dar vienas tikslas, kurį pasiekus, pasak direktorės, įmonė galėtų ramiai gyventi – išnuomoti visą oro uosto laisvą žemę investuotojams. Du sklypai jau išnuomoti UAB „Termicom“. A. Kuezada teigė, kad yra susidomėjimas ir dar dviem sklypais, tikisi, kad dar šįmet pavyks paskelbti tarptautinį jų nuomos aukcioną.
„Tada galėsim neverkti ir neraudonuoti, kad mums reikia pinigų, ir matyti nuostolį kiekvienais metais. Perspektyva yra, tik reikia dirbti“, – vadovė nusiteikusi optimistiškai.
Optimizmo prideda ir šįmet miesto biudžete numatyti apie 390 tūkstančių eurų. Už šias lėšas ketinama atnaujinti perimetro apsaugos sistemą, įrengti saugumo kontrolės punktą, sanitarinį mazgą.
Savivaldybė atsilieka
Šiaulių miesto savivaldybė ketina investuoti į oro uosto infrastruktūrą, reikalingą UAB „Termicom“, per 9 milijonus eurų, panašiai kaip ir pats investuotojas.
Su įmonės atstovais sutarta, kad visi investavimo darbai vyks lygiagrečiai ir 2021 metais bus baigti. Sudarytas abiejų pusių suderintas darbų grafikas. Darbo grupės posėdyje paaiškėjo, kad Savivaldybė jau porą mėnesių atsilieka. Tiesa, „Termicom“ į tai griežtai nežiūri.
Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius Virgilijus Statkus priminė, kad pradėjus rengti priešprojektinius pasiūlymus paaiškėjo, jog iš pradžių numatytų 5 milijonų eurų įrengti riedėjimo takams, aikštelei, sutvarkyti drenažui neužteks. Kol miesto Taryba patvirtino didesnę sumą, darbai buvo sustoję. Anot V. Statkaus, dėl to ir vėluojama.
Nors projektavimo paslaugų pirkimo konkursas paskelbtas operatyviai ir pasiūlymai gauti dar gruodžio pabaigoje, departamento direktorius sakė, kad sutartį su projektuotojais pasirašys geriausiu atveju vasario pradžioje, nors turėjo būti pasirašyta dar gruodį. Projektavimo paslaugos gali kainuoti apie 363 tūkstančius eurų.
Įtikinėja ministerijas
Šiaulių oro uosto veiklą komplikuoja ir nuo 2015 metų niekaip neišsprendžiamas perono ir angarų, priklausančių Krašto apsaugos ministerijai, turtinis klausimas.
Anot Šiaulių mero patarėjo Antano Bartulio, buvusio Administracijos direktoriaus, nutrūkus panaudos sutarčiai yra teisinis neapibrėžtumas. Oro uostas peronu naudojasi tik dėl geranoriškos kariuomenės pozicijos, tačiau Krašto apsaugos ministerija siūlo kariuomenės turtą įmonei nuomotis: angarus už 600–700 eurų, o peroną – už 16 tūkstančių eurų per mėnesį. A. Bartulis pažymėjo, kad nuostolingai įmonei tokios nuomos kainos yra nepakeliama našta. Ministerija tvirtina, kad nors perono likutinė vertė maža, tačiau nuoma apskaičiuojama pagal Finansų ministerijos metodiką.
Mero patarėjas pranešė darbo grupei, kad praėjusią savaitę su meru Artūru Visocku lankėsi pas krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir įrodė, „kad prie dabartinio teisinio reguliavimo mato galimybę gauti turto panaudą“. A. Bartulis tvirtino, kad Krašto apsaugos ministeriją tuo jau įtikino, liko Finansų ministerija, į kurią planuoja žygius kitą savaitę. Jei abi ministerijos nerastų sprendimo būdų, tada planuojamas susitikimas su Premjeru.
Darbo grupės nariai siūlėsi A. Bartuliui ir merui į pagalbą, tačiau patarėjas mano, kad tai nereikalinga. Politikai stebėjosi, kad per pusę metų vykusias derybas dar nepasiekta jokio susitarimo.
Darbo grupė priėmė sprendimą kreiptis į Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę ir prašyti patarpininkauti Savivaldybės ir ministerijų deryboms.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Kuezada įmonės perspektyvą mato, tačiau, kad ji taptų realybe, dar yra daug „jeigu“.