Naujausios
Savivaldybės įmonė – nuostolinga
2023 metais Šiaulių oro uoste iškilmingai atidarytas privačios įmonės pastatytas ir įrengtas orlaivių remonto centras. Į 17 tūkstančių kvadratinių metrų angaro statybą ir įrengimą investuota per 10 milijonų eurų. Panašiai tiek pat į oro uosto infrastruktūrą investavo ir Šiaulių miesto savivaldybė.
Savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui taip ir nepavyko įsukti krovinių gabenimo orlaiviais veiklos. Jos pagrindinis darbas liko aptarnauti orlaivius, atskrendančius į privataus investuotojo centrą techninei priežiūrai arba remontui. Per metus aptarnaujama apie 60 tokių orlaivių. Tačiau tokia veikla įmonei neša nuostolį. Praėjusiais metais jis siekė 135 tūkstančius eurų ir buvo trečdaliu didesnis nei 2024 metais.
Šiaulių civiliniam oro uostui kilo dar viena grėsmė prarasti keleivių terminalą, kartu ir tarptautinio oro uosto statusą. Tai patvirtino ir krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas savo rašte Šiaulių savivaldybei ir „GetJet Airlines“.
„Terminalo pastato nuomos sutartis su Savivaldybės įmone nebus pratęsta“, – teigė viceministras, primindamas, kad jau sykį sutartis buvo pratęsta dvejiems metams ir baigsis 2027 metų kovo pradžioje.
Rašte aiškinama, kad Lietuvos kariuomenė neturi galimybės svarstyti terminalo nuomos sutarties pratęsimo klausimo, nes terminalo pastatas yra būtinas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės operaciniams poreikiams užtikrinti.
Karinės ir civilinės veikos suderinamumas dar analizuojamas
Į klausimą, kaip ateityje civilinis oro uostas galės veikti šalia karinio oro uosto, viceministras aiškina dar atsakymo neturintis. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu atlieka su Tarptautinio Šiaulių oro uosto statusu susijusių aplinkybių vertinimą. Vertinimo procesas dar nebaigtas ir galutinis sprendimas nepriimtas. Tolesni veiksmai priklausys nuo gautų išvadų ir priimto sprendimo.
Pažymima, kad galimas oro uosto statuso pakeitimas savaime nereiškia privačios infrastruktūros perėmimo Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkių reikmėms.
Privatūs investuotojai „GetJet Group“ atkreipia dėmesį, kad jų sklandžiai veiklai yra būtina, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas privalomų pasienio kontrolės, muitinės, aviacijos saugos paslaugų teikimas civilinei Šiaulių oro uosto daliai. Ministerija tvirtina, kad tai ne jų kompetencijos klausimas ir siūlo kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę.
Takų rekonstrukcija gali sustabdyti civilinius skrydžius
B. Bieliauskas informavo, kad dar praėjusiais metais buvo atliktas Šiaulių oro uosto kilimo ir tūpimo takų (KTT) bei riedėjimo takų dangų vertinimas. Esminė tyrimo išvada – tik takų būklė nėra patenkinama. Net 66 procentai takų yra prastos arba labai prastos būklės.
Pagrindinio KTT rekonstrukciją numatyta pradėti 2027 metais ir atlikti per trejus metus. Ją inicijavo ir didžiąja dalimi finansuos NATO, todėl sprendiniai buvo rengiami, vadovaujantis NATO operaciniais ir Baltijos šalių oro policijos misijos vykdymo užtikrinimo reikalavimais.
Vykdant pagrindinio KTT rekonstrukciją, kariniai orlaiviai kils ir leisis atsarginiu kilimo taku, tačiau galimybės juo naudotis civiliniams orlaiviams klausimas net nesvarstomas, nes jis neatitinka civiliniams orlaiviams ICAO keliamų reikalavimų.
Ministerija patvirtina, kad negali užtikrinti nepertraukiamo naudojimosi Tarptautinio Šiaulių oro uosto KTT civilinėms reikmėms.
„Papildomai informuojame, kad Tarptautinio Šiaulių oro uosto teritorijoje yra vykdoma NATO oro policijos misija. Lietuvos Respublika privalo užtikrinti, kad minėto oro uosto teritorijoje veikiančios įmonės atitiktų nacionalinio saugumo reikalavimus“, – reziumuoja viceministras.
