Šiaulių oro uostas: nuo lėktuvų iki degalinės

Šiaulių oro uostas: nuo lėktuvų iki degalinės

Šiau­lių oro uos­tas: nuo lėk­tu­vų iki de­ga­li­nės

Dau­giau nei du de­šimt­me­čius apie Šiau­lių oro uos­tą kal­ba­ma kaip apie stra­te­gi­nį mies­to ob­jek­tą, su­tei­kian­tį mies­tui iš­skir­ti­nu­mo. Kiek­vie­ną rin­ki­mų se­zo­ną po­li­ti­nė­se plat­for­mo­se at­si­ran­da punk­tas: plė­to­ti oro uos­tą (ką tai reiš­kia, ka­žin ar ži­no net tie, ku­rie ža­da). Iš mies­to biu­dže­to eu­rai by­ra, o lėk­tu­vų ci­vi­li­nia­me oro uos­te kaip nė­ra, taip nė­ra. Gal atė­jo me­tas pri­pa­žin­ti, kad Šiau­lių oro uos­tas – ba­sas ir nuo­gas? Vals­ty­bė neap­rengs, nes jai šis oro uos­tas – kaip šu­niui penk­ta ko­ja. O Sa­vi­val­dy­bė jo nea­paus, nes mies­tie­čiai tiek pi­ni­gų į biu­dže­tą ne­su­neš. Gal oro uos­to mi­si­ja ele­men­ta­ri – lėk­tu­vų de­ga­lų ko­lo­nė­lė?

Jū­ra­tė RAU­DU­VIE­NĖ

jurate@skrastas.lt

Kei­tė­si ir me­tai, ir lai­kai, ir di­rek­to­riai...

Prie ka­ri­nio ae­rod­ro­mo pri­si­glau­du­si ci­vi­li­nius skry­džius or­ga­ni­zuo­jan­ti Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė Šiau­lių oro uos­tas ve­ge­tuo­ja – tre­čius me­tus dir­ba nuo­sto­lin­gai. Pa­sak Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nės plėt­ros ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Vai­dos Ka­la­se­vi­čie­nės, pa­sku­ti­nį kar­tą įmo­nė skai­čia­vo pel­ną dar 2015 me­tais ir jis sie­kė 222 tūks­tan­čius eu­rų. Ver­ti­nant re­zul­ta­tą, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad Sa­vi­val­dy­bė iš biu­dže­to kas­met šiai įmo­nei ski­ria so­li­džias in­jek­ci­jas. 2015--2017 me­tais jos sie­kė per 1,1 mi­li­jo­no eu­rų veik­lai ir inf­rast­ruk­tū­rai.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė 2013–2015 me­tais ini­ci­ja­vu­si Zok­niuo­se įreng­ti Vie­šą­jį lo­gis­ti­kos cent­rą (VLC), pie­šė gra­žią oro uos­to vi­zi­ją. VLC bend­ra­dar­biaus su „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais“, o iš Azi­jos į Eu­ro­pą skrai­dan­tys kro­vi­niai bus ma­siš­kai per­krau­na­mi Šiau­liuo­se.

2015 me­tais prie mies­to vai­ro sto­ju­si nau­ja val­džia VLC pro­jek­tą nu­ma­ri­no. Tai pa­čiais me­tais at­šau­kė iš pa­rei­gų di­rek­to­rių Ro­mą Mik­šį ir pa­skel­bė kon­kur­są nau­jam va­do­vui. 2016 me­tų pra­džio­je bu­vo iš­rink­tas klai­pė­die­tis And­rius Dau­jo­tas. Jam iš­kel­ta už­duo­tis su­ras­ti oro uos­tui in­ves­tuo­to­jų, pa­da­ry­ti įmo­nę pel­nin­gą.

Jau ta­da A. Dau­jo­tas ėmė vie­šai kal­bė­ti, kad kol ne­bus su­tvar­ky­ta lėk­tu­vų pe­ro­no ir ta­kų inf­rast­ruk­tū­ra, lėk­tu­vai ne­si­leis. Mies­to val­džią ir at­vy­ku­sius vi­ce­mi­nist­rus tuo­me­ti­nis di­rek­to­rius ve­žio­jo po areod­ro­mą ir de­monst­ra­vo su­ski­li­nė­ju­sią, tar­puo­se ap­žė­lu­sią pe­ro­no dan­gą ir aiš­ki­no, kad „boin­gų“ vie­nas ša­si kai­nuo­ja apie mi­li­jo­ną eu­rų, tad jo­kia kom­pa­ni­ja ne­ri­zi­kuo­ja jį nu­si­lauž­ti ant su­plei­šė­ju­sio be­to­no.

A. Dau­jo­tas su­do­mi­no Šiau­lių oro uos­tu įmo­nių gru­pę „Ter­mi­com“, ieš­ko­ju­sią va­rian­tų, kur sta­ty­ti lėk­tu­vų re­mon­to ba­zę. Po­ten­cia­lūs in­ves­tuo­to­jai ba­dė pirš­tais – su­si­tvar­ky­kit rie­dė­ji­mo ta­kus ir lėk­tu­vų sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, in­ves­tuo­si­me apie 10 mi­li­jo­nų.

Praė­ju­sių me­tų ko­vą pra­dė­jęs va­do­vau­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai An­ta­nas Bar­tu­lis oro uos­to di­rek­to­riaus ar­gu­men­tų ne­sup­ra­to. Pra­si­dė­jo trin­tis, pe­rė­ju­si į vie­šus prie­kaiš­tus. A. Dau­jo­tas nu­spren­dė trauk­tis.

2017 me­tų pa­bai­go­je pa­lik­da­mas sa­vo dar­bo vie­tą jis paaiš­ki­no, kad pa­sku­ti­nis la­šas, pri­ver­tęs jį ap­si­spręs­ti, bu­vo tai, kad kon­ser­va­to­rius A. Bar­tu­lis pri­mig­ti­nai siū­lė priim­ti į ko­mer­ci­nių pro­jek­tų va­do­vės pa­rei­gas jo bend­ra­par­tie­tę Au­re­li­ją Ja­kai­tie­nę.

A. Dau­jo­tui pa­si­trau­kus, įdar­bin­ti nau­ją dar­buo­to­ją nie­kas ne­bet­ruk­dė ir nuo lapk­ri­čio pra­džios ji ta­po ko­mer­ci­nių pro­jek­tų va­do­ve. Pas­kel­bus kon­kur­są oro uos­to di­rek­to­riaus pa­rei­goms, jį šių me­tų pra­džio­je lai­mė­jo vie­nin­te­lė da­ly­vė A. Ja­kai­tie­nė ir nuo ba­lan­džio pa­bai­gos pra­dė­jo ei­ti pa­rei­gas.

A. Dau­jo­to kom­pe­ten­ci­ją įver­ti­no vals­ty­bi­nės įmo­nės Lie­tu­vos oro uos­tų ad­mi­nist­ra­ci­ja ir lie­pą pa­sky­rė jį va­do­vau­ti Pa­lan­gos oro uos­tui.

Am­bi­ci­jos su­si­dū­rė su rea­ly­be

Ku­rį lai­ką nei­gęs bū­ti­ny­bę mies­to biu­dže­to lė­šas in­ves­tuo­ti į oro uos­to inf­rast­ruk­tū­rą, A. Bar­tu­lis mies­to po­li­ti­kų bu­vo įti­kin­tas į šį pro­jek­tą žiū­rė­ti ne tik kaip į eko­no­mi­nį. Jis kar­tu ir rek­la­mi­nis. Pa­kei­tus po­žiū­rį, Ta­ry­bai pa­siū­ly­ta skir­ti 5 mi­li­jo­nus – ša­lia iš­nuo­mo­ja­mų skly­pų su­tvar­ky­ti rie­dė­ji­mo ta­kus, lėk­tu­vų sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, dre­na­žą. Ne­se­niai paaiš­kė­jo, kad tiek mi­li­jo­nų ne­pa­kaks, ga­li rei­kė­ti be­veik dvi­gu­bai dau­giau.

Sa­vi­val­dy­bė pri­siė­mė dar vie­ną oro uos­to rū­pes­tį – fi­nan­suo­ti oro skry­džių sau­gu­mo funk­ci­jos vyk­dy­mą. Oro uos­to di­rek­to­rė Au­re­li­ja Kue­za­da (bu­vu­si Ja­kai­tie­nė) mums aiš­ki­no, kad ki­tuo­se oro uos­tuo­se sau­gu­mo funk­ci­ją už­tik­ri­nan­tį sek­to­rių iš­lai­ko vals­ty­bė. Ka­dan­gi vals­ty­bė apie Šiau­lių oro uos­tą ne­no­ri nie­ko ži­no­ti, ši naš­ta te­ko Sa­vi­val­dy­bei. 2018 me­tais Šiau­lių oro uos­to veik­lai vys­ty­ti skir­ta 344 tūks­tan­čiai eu­rų, be­veik pu­sė jų – sau­gu­mo funk­ci­ją už­tik­ri­nan­tiems 8 dar­buo­to­jams iš­lai­ky­ti, dar­bo prie­mo­nėms ir pa­na­šiai.

Pris­ta­ty­da­mas pir­mo­jo šių me­tų pus­me­čio re­zul­ta­tus A. Bar­tu­lis pa­si­džiau­gė, kad oro uos­tas su­ma­ži­no nuos­to­lį iki 25,5 tūks­tan­čio eu­rų.

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius var­di­jo, kad sau­gu­mo pa­slau­ga vyk­do­ma, ku­ro už­py­li­mas nu­si­lei­džian­tiems lėk­tu­vams ir ka­riš­kiams ir­gi yra tvar­ko­je. Bė­da vie­na – per mė­ne­sį ap­tar­nau­ja­ma ma­žiau nei 10 lėk­tu­vų. A. Bar­tu­lis ne­slė­pė, kad di­de­les vil­tis dė­jo į at­nau­jin­tą įmo­nės val­dy­bą, ku­rią su­da­ro Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai Ma­ri­jus Ve­lič­ka, Ire­na Kru­giš­kie­nė, Bri­gi­ta Ben­džiu­vie­nė, oro uos­to di­rek­to­rė, UAB „Šiau­lių lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na“ di­rek­to­rius Ar­tū­ras Klan­gaus­kas, ir du ne­prik­lau­so­mi na­riai, iš­rink­ti kon­kur­so bū­du – Li­na Jo­lan­ta Bud­re­vi­čie­nė, dir­bu­si VĮ Lie­tu­vos oro uos­tų fi­nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­re, bei Ari­jan­das Šliu­pas, bu­vęs Kau­no oro uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras.

„Per­žiū­rė­jau val­dy­bos pro­to­ko­lus, ryš­kes­nių idė­jų pa­si­ge­dau“, – sa­ko Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas. Jis ža­da tar­tis su val­dy­bos na­riais ar ver­ta lai­ky­ti „ko­mer­ci­jos pa­da­li­ny­je 5–6 žmo­nes, ku­rie tos veik­los taip ir neiš­vys­to“.

A. Bar­tu­lis svars­tė, kad per mė­ne­sį at­skren­dant vos ke­liems lėk­tu­vams, ko­mer­ci­jos pa­da­li­nio žmo­nės neuž­dir­ba sau at­ly­gi­ni­mo, to­dėl am­bi­ci­jų tu­rė­ti ko­mer­ci­nę veik­lą ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti. Tai su­ma­žins įmo­nės nuo­sto­lį, ap­si­ri­bo­ti rei­kia ku­ro už­py­li­mo, ap­tar­na­vi­mo, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­go­mis.

Ras­tas ir ne­pa­vy­ku­sios ko­mer­ci­nės veik­los kal­ti­nin­kas – pa­si­ro­dė, kad as­muo, oro uos­te at­sa­kin­gas už mi­nė­tą veik­lą, kar­tu dir­bo dar ke­tu­rioms pa­na­šia veik­la už­sii­man­čioms įmo­nėms. A. Bar­tu­lis ke­lia klau­si­mą: „Jau at­leis­tas dar­buo­to­jas dir­bo mums ar kon­ku­ren­tams?“ Da­bar, anot jo, įmo­nė tu­ri iš­si­va­ly­ti ir pra­dė­ti vis­ką iš pra­džių, jei lėk­tu­vai bu­vo iš­ves­ti į ki­tus oro uos­tus.

A. Bar­tu­lis ne­nei­gė, kad oro uos­to inf­rast­ruk­tū­ros būk­lė yra vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl ne­si­lei­džia lėk­tu­vai. Va­do­vas ma­no, kad jei lėk­tu­vai pas mus lei­džia­si ir pri­sii­ma tam tik­rą ri­zi­kos laips­nį, tai rei­kia jiems dė­ko­ti, ir svars­to: „Ki­ti gal­būt at­sar­ges­ni ar dar kaž­kas?“

Ku­ro ko­lo­nė­lė

Šiau­lių oro uos­tui va­do­vau­jan­ti vil­nie­tė Au­re­li­ja Kue­za­da ti­ki­na, kad avia­ci­ja jai vi­suo­met la­bai pa­ti­ko ir su ja su­si­dū­rė dirb­da­ma Ge­di­mi­no Žei­me­lio avia­ci­jos vers­le. Į Šiau­lius ji at­vy­ko po 9 mė­ne­sių, pra­leis­tų Mek­si­ko­je, kur bu­vo ap­si­sto­ju­si dėl as­me­ni­nių rei­ka­lų.

Ka­dan­gi te­ko kal­bin­ti ne vie­ną oro uos­to va­do­vą, A. Kue­za­dos ar­gu­men­tai ne ką ski­ria­si nuo tų, ku­riuos var­di­jo ir anks­tes­nie­ji di­rek­to­riai.

Paė­mu­si oro uos­tą į sa­vo ran­kas, A. Kue­za­da ža­dė­jo pir­miau­siai pa­reng­ti įmo­nės stra­te­gi­ją. Sa­ko, kad jau ki­tą sa­vai­tę šį pa­ža­dą te­sės. Pak­laus­ta, ką pa­ma­tė, at­li­ku­si įvai­rias ana­li­zes, di­rek­to­rė at­sa­kė: „Pa­ma­tėm, kad mums la­bai trūks­ta lėk­tu­vų“. Kad ne­bū­tų nuo­sto­lin­gi, rei­kia bent 11–13 or­lai­vių, da­bar at­skren­da vi­du­ti­niš­kai 6. Tie „drą­suo­liai, tai – maž­daug 1968 me­tų uk­rai­nie­tiš­kos „anuš­kos“, ne­ke­lian­čios skry­džiams aukš­tų rei­ka­la­vi­mų, nors oro uos­tas tu­ri ser­ti­fi­ka­tus priim­ti ir vie­nus mo­der­niau­sių mo­di­fi­ka­ci­jų „boin­gus“.

Di­rek­to­rė sko, kad šian­dien ko­mer­ci­nės veik­los dar ku­rį lai­ką at­si­sa­ky­ti ne­rei­kė­tų, nes dar ne vis­kas iš­ban­dy­ta.

„Jei tu ne­pa­ban­dai pa­si­ma­tuo­ti marš­ki­nė­lių rin­ko­je ir vi­sam re­gio­ne, paieš­ko­ti par­tne­rių kad ir Uk­rai­no­je ar Tur­ki­jo­je, tai nie­ka­da ne­ga­lė­si pa­sa­ky­ti, ar vis­ką pa­da­rei“, – sa­ko A. Kue­za­da.

Va­do­vė pri­pa­žįs­ta, kad di­džią­ją įmo­nės pa­ja­mų da­lį su­da­ro ele­men­ta­rus reak­ty­vi­nio ku­ro par­da­vi­mas, ku­riuo įmo­nė pre­kiau­ja su sa­vo ant­kai­niu. Oro uos­te dir­ba 23 dar­buo­to­jai, dar du eta­tai lais­vi.

Jos at­lik­ta ana­li­zė ro­do, kad pir­miau­sia rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti nuo­sto­lin­gų ant­že­mi­nių pa­slau­gų (at­skri­du­sio lėk­tu­vo iš­kro­vi­mas, pre­kių su­kro­vi­mas į an­ga­rus ir kt.), jas ati­duo­dant ope­ra­to­riui.

Di­rek­to­rė kar­to­ja se­ną tie­są: Šiau­lių oro uos­tas to­bu­la vie­ta kar­go skry­džiams. Ko­dėl jų nė­ra?

To­dėl, kad tur­tas pri­klau­so Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai – įsi­ti­ki­nu­si A. Kue­za­da. Skry­džių ap­tar­na­vi­mui rei­ka­lin­gas šiau­ri­nis pe­ro­nas ne­ga­li bū­ti re­mon­tuo­ti­nas, nes Sa­vi­val­dy­bė nau­do­ja­si sve­ti­mu tur­tu. Al­fa ta­ke­lis ir 5-a aikš­te­lė iš vi­so ne­lei­džia­mi eksp­loa­tuo­ti dėl ero­zi­nės dan­gos. Jei bū­tų įmo­nės, pe­ro­ną ga­lė­tų pa­si­re­mon­tuo­ti pa­tys.

Pak­laus­ta, ar tik­rai ma­no, kad Sa­vi­val­dy­bė, už 8 mi­li­jo­nus pa­tvar­kius inf­rast­ruk­tū­rą in­ves­tuo­to­jams, bū­tų pa­jė­gi dar ir šiau­ri­nį pe­ro­ną su­re­mon­tuo­ti, di­rek­to­rė pri­pa­žįs­ta – ne­pa­jė­gi.

„Yra vi­so­kių va­rian­tų. Mū­sų ba­lan­sas neat­ro­do la­bai tra­giš­kas, su Sa­vi­val­dy­bės ga­ran­tija ga­lė­tu­me kre­di­to li­ni­ją at­si­da­ry­ti. Tų pi­ni­gų bū­tų“, – op­ti­miz­mu trykš­ta di­rek­to­rė.

Par­ti­nis užu­tė­kis?

Šiau­lių oro uos­te bu­vo įdar­bin­tas ka­den­ci­ją bai­gęs mies­to Ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Au­ri­mas Nau­sė­da. Pa­ti di­rek­to­rė atė­jo pri­klau­sy­da­ma šiai par­ti­jai. Oro uos­te šiuo me­tu ko­mer­ci­ne veik­la už­sii­ma vie­nin­te­lė spe­cia­lis­tė Au­re­li­ja Či­žaus­kai­tė-But­ka­liuk ak­ty­vi Dar­bo par­ti­jos at­sto­vė. Ar oro uos­tas tam­pa par­ti­niu užu­tė­kiu?

A. Kue­za­da pra­ne­šė kon­ser­va­to­rių par­ti­ją pa­li­ku­si, nes ši veik­la jai „ne­duo­da jo­kios pri­dė­ti­nės ver­tės“.

Apie šiau­lie­čiams ge­riau ži­no­mos kaip dai­ni­nin­kės ir bu­vu­sios vals­ty­bi­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ įstai­gos va­do­vės, A. Či­žaus­kai­tės-But­ka­liuk par­ti­nę pri­klau­so­my­bę di­rek­to­rė sa­ko priim­da­ma į dar­bą ne­ži­no­ju­si. Di­rek­to­rė tvir­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad rei­kia ver­tin­ti ne žmo­gaus pri­klau­sy­mą par­ti­jai, o kom­pe­ten­ci­ją.

Jai šią dar­buo­to­ją re­ko­men­da­vo „žmo­nės Vil­niu­je“. Di­rek­to­rė tvir­ti­na be va­dy­bos ma­gist­rės A. Či­žaus­kai­tės-But­ka­liuk ne­bū­tų ga­lė­ju­si at­lik­ti dau­ge­lio ana­li­zių. „Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad Šiau­lių oro uos­tas yra dai­nuo­jan­tis“, – sa­ko A. Kue­za­da.

Vie­to­je epi­lo­go

2016 me­tais Šiau­lių oro uos­tas už mies­to pi­ni­gus vie­na­me iš ka­riš­kių an­ga­rų įren­gė ve­te­ri­na­ri­jos san­dė­lį. A. Kue­za­dai dėl jo šian­dien la­bai skau­da šir­dį. Pa­si­bai­gus pa­nau­dai už 250 tūks­tan­čių eu­rų įreng­tas mo­der­nus ir vie­nin­te­lis toks Lie­tu­vo­je ve­te­ri­na­ri­jos san­dė­lis, ku­ria­me pa­lai­ko­ma 7--8 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, yra vie­ta la­bo­ra­to­ri­jai bei ki­ti pri­va­lu­mai, grį­žo ka­riuo­me­nei.

Šian­dien kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) siū­lo Šiau­lių oro uos­tui jį nuo­mo­tis už 1 300 eu­rų plius PVM. Jau įvy­ko du nuo­mos kon­kur­sai, ta­čiau oro uos­tas juo­se ne­da­ly­vau­ja. Lau­kia, ka­da KAM at­si­kvo­šės ir pa­skelbs „pro­tin­gą“ kai­ną. Ta­čiau mi­nis­te­ri­ja sie­kia sa­vo tur­tą pa­nau­do­ti efek­ty­viai.

„Tie 250 tūks­tan­čių eu­rų mū­sų ba­lan­se yra kaip ne­baig­ta sta­ty­ba. Jei įtrauk­tu­me į ba­lan­są, mū­sų re­zul­ta­tai at­ro­dy­tų dar pra­stes­ni“, – at­vi­rau­ja di­rek­to­rė.

Ji pa­sa­ko­ja, kad su oro uos­tu su­si­sie­kė oro li­ni­jų bend­ro­vė, ga­be­nan­ti gy­vus gy­vū­nus. Ji no­rė­tų iš Šiau­lių į Ki­ni­ją skrai­din­ti mel­žia­mas kar­ves. Tam bū­ti­nas ve­te­ri­na­ri­jos san­dė­lis. Spren­di­mą šių skry­džių tu­rės priim­ti... Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Oro uos­to inf­rast­ruk­tū­ros būk­lės šiuo me­tu ne­bi­jo tik se­ni uk­rai­nieš­ki lėk­tu­vai.

Nuo ba­lan­džio mė­ne­sio Sa­vi­val­dy­bės įmo­nei va­do­vau­jan­ti A. Kue­za­da ža­da ki­tą sa­vai­tę pri­sta­ty­ti Sa­vi­val­dy­bei Šiau­lių oro uos­to stra­te­gi­ją. Ar bus kas nau­jo?

Ve­te­ri­na­ri­jos san­dė­lį, ku­riuo džiau­gė­si oro uos­te ap­si­lan­kę ir mies­to va­do­vai, ir vi­ce­mi­nist­rai, Kraš­to ap­skau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė iš­si­nuo­mo­ti už ko­mer­ci­nę kai­ną, nors jis įreng­tas mies­to pi­ni­giais.

Eks­kur­si­ja į vie­nin­te­li Lie­tu­vo­je mo­der­nų ve­te­ri­na­ri­jos san­dė­lį oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je.


KO­MEN­TA­RAI

Vals­ty­bei ne­rei­kia

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ro­kas MA­SIU­LIS:

– At­siž­vel­giant į tai, kad Šiau­lių oro uos­tas yra tik įmo­nė, vei­kian­ti ka­ri­nia­me oro uos­te, nė­ra ga­li­my­bių jos įtrauk­ti į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ku­ruo­ja­mą Lie­tu­vos oro uos­tų sis­te­mą. SĮ „Šiau­lių ae­rouos­tas“ ar­ba Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė, įver­tin­da­ma sa­vo pla­nus plė­to­ti veik­lą šia­me oro uos­te, tu­ri pa­čios ati­tin­ka­mai įver­tin­ti ir pri­siim­ti tam tik­rus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus in­ves­ti­ci­joms.

Ka­dan­gi Šiau­lių oro uos­tas yra tik įmo­nė, vei­kian­ti ka­ri­nia­me oro uos­te, o šios įmo­nės veik­la nė­ra bū­ti­na vals­ty­bės funk­ci­joms vyk­dy­ti, vals­ty­bei pe­rim­ti šios įmo­nės val­dy­mą bū­tų ne­tiks­lin­ga.

Vals­ty­bės įmo­nė Lie­tu­vos oro uos­tai val­do tris ci­vi­li­nius oro uos­tus – Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos. Toks tink­las yra pa­kan­ka­mas.

Ski­riant asig­na­vi­mus tiek iš 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų, tiek iš vals­ty­bės biu­dže­to, prio­ri­te­tas tei­kia­mas oro uos­tams, pri­klau­san­tiems pa­grin­di­niam Eu­ro­pos Są­jun­gos tran­seu­ro­pi­niam trans­por­to tink­lui (TEN-T). Šiau­lių oro uos­tas nea­ti­tin­ka TEN-T tink­lo oro uos­tams ke­lia­mų ke­lei­vių ir kro­vi­nių srau­to kri­te­ri­jų, t. y. nu­ma­ty­to bend­ro me­ti­nio ke­lei­vių srau­to ir kro­vi­nių srau­to per tre­jus pa­sta­ruo­sius me­tus.

At­siž­vel­giant į tai, kad Šiau­lių oro uos­tas ne­prik­lau­so pa­grin­di­niam TEN-T tink­lui, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės Šiau­lių oro uos­to stei­gė­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, pla­nuo­da­ma plės­ti jai pri­klau­san­tį oro uos­tą, tu­ri ati­tin­ka­mai pri­siim­ti tam tik­rus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus in­ves­ti­ci­joms bei įver­tin­ti pri­va­čių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ga­li­my­bes.

2017 me­tų lie­pos mė­ne­sį su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Ri­čar­das De­gu­tis lan­kė­si SĮ „Šiau­lių ae­rouos­tas“, taip pat su­si­ti­ko su Šiau­lių mies­to me­ru. Bu­vo ap­tar­tos oro uos­to veik­los per­spek­ty­vos ir pa­brėž­ta, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ne­ma­to ga­li­my­bių įtrauk­ti šio oro uos­to į Lie­tu­vos oro uos­tų sis­te­mą ir spren­di­mus dėl SĮ „Šiau­lių ae­rouos­tas“ atei­ties tu­rė­tų priim­ti inf­rast­ruk­tū­ros val­dy­to­jas (įmo­nė) ar­ba jos stei­gė­ja Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė.

Sa­vi­val­dy­bė ga­li ir to­liau leis­ti pi­ni­gus

Ūkio mi­nis­te­ri­jos In­ves­ti­ci­jų ir eks­por­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Gi­na Jau­gie­la­vi­čie­nė:

– Pa­gal pa­sku­ti­nių už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų Šiau­lių LEZ duo­me­nis ir jų pa­tei­ktus po­rei­kius, gre­ta Šiau­lių LEZ esan­tis oro uos­tas pri­dė­ti­nės ver­tės ir įta­kos jų spren­di­mui in­ves­tuo­ti ne­tu­rė­jo. Ta­čiau no­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad nors už­sie­nio in­ves­tuo­to­jams šis oro uos­tas ne­bu­vo kaip pa­pil­do­mas sti­mu­las veik­lai pra­dė­ti, ta­čiau LEZ gre­ti­my­bė­je esan­tis oro uos­tas su­da­ro ga­li­my­bes jo te­ri­to­ri­jo­je vyk­dy­ti or­lai­vių prie­žiū­ros ir re­mon­to veik­lą (MRO). At­siž­vel­giant į tai, kad or­lai­vių prie­žiū­ros ir re­mon­to veik­la ga­li bū­ti vyk­do­ma tik oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je ar­ba gre­ta jos, taip pat ge­riau ato­kiau nuo gy­ven­to­jų, ši lo­ka­ci­ja yra tin­ka­ma.

Sa­vi­val­dy­bė, kaip įmo­nės sa­vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­di­nan­ti ins­ti­tu­ci­ja, pa­gal LR vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mą sa­vo spren­di­mu ir įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­li skir­ti įmo­nei lė­šų inf­rast­ruk­tū­rai įsi­gy­ti ar su­kur­ti, taip pat įmo­nės val­do­mos inf­rast­ruk­tū­ros ver­tei pa­di­din­ti. Sa­vi­val­dy­bė bū­da­ma suin­te­re­suo­ta sėk­min­gu jos kont­ro­liuo­ja­mos įmo­nės in­ves­ti­ci­jų pla­no ir su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mu, ga­lė­tų priim­ti šių tiks­lų įgy­ven­di­ni­mui rei­ka­lin­gus spren­di­mus.

Ver­ti­nant bet ko­kį in­ves­ti­ci­jų į inf­rast­ruk­tū­rą poreikį/investicinį pro­jek­tą tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­ma jo su­ku­ria­ma nau­da, at­si­per­ka­mu­mas, at­lie­ka­ma kaš­tų ir nau­dos ana­li­zė.