Naujausios
Šiaulių oro uostas ir vėl praranda šansą
Oro linijų bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ esant ant bankroto slenksčio, Prezidentas Valdas Adamkus pataria naudoti Kauno ir Šiaulių oro uostus. Bet Šiaulių oro uostas nėra pasirengęs aptarnauti keleivinių lėktuvų: iki šiol neturi nei teritorijos, nei plėtros plano, nei infrastruktūros. Uostas — ore.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Valstybė tampa provincija
Vakar šalies vadovas po susitikimo su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu sakė, kad „flyLAL“ nutraukus veiklą, Europos kultūros sostinė Vilnius tampa Europos užkampiu. Ar Šiauliai negalėtų pasinaudoti atsirandančia tuščia niša?
Šiaulių miesto savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ direktorius Romas Mikšys mano, kad Prezidento pasiūlymas išnaudoti Šiaulių oro uostą yra neįgyvendinamas. Uostas nėra pasiruošęs aptarnauti keleivinių orlaivių ir lėktuvų, kurių kroviniams reikia sandėlių. Priežastis — nėra infrastruktūros. Nėra oro uosto plėtros plano. Norint jį parengti, reikia pasidalinti žemę: tarp Savivaldybės ir kariškių tebevyksta derybos dėl teritorijų atskyrimo. Tad oro uostas teritorijos neturi iki šiol.
„Laukiame, kol kariškiai baigs detalųjį planą, nes jie yra užsakovai. Kaip projektuoti, jei nėra žemės?“ — retoriškai klausia R. Mikšys.
Šiuo metu Šiaulių oro uostas tvarkomas bent minimaliai — remontuojamas terminalas, daromas remontas ir prie perono — kad galėtų priiminėti bent čarterinius lėktuvus. Apie reisinius, pasak direktoriaus, nėra nė kalbos.
Infrastruktūra — po 15 metų?
Praėjusiais metais Šiaulių oro uosto apyvarta siekė beveik 6 milijonų litų, buvo perkrauta per 2 tūkstančių tonų krovinių, pelnas siekė apie 300 tūkstančių litų. Oro uostas dirba dviejomis kryptimis: gyvulių eksportas į Izraelį ir karinių orlaivių aptarnavimas.
„Užsakomajam čarteriui reikia kokybės. Elementariai — jei gyveni Telšiuose ir skrendi iš Šiaulių, kur palikti mašiną?“, — sako R. Mikšys.
Paklaustas apie miesto pagalbą Šiaulių oro uostui, R. Mikšys sako, jog pagalba buvo gauta, kai dar buvo kalbama apie oro uosto uždarymą.
„Dabar sakoma, kad oro uostas gali stovėti ant savo kojų, ir jam parama nereikalinga. Bet oro uostas nėra eilinė įmonė. Su savo lėšomis minimalią infrastruktūrą sukursime per kokius 15 metų. Konkurentai mus paliks toli, toli. O injekcija vis tiek bus reikalinga — ar Savivaldybės, ar Vyriausybės, ar ES lėšų. O tai ir turėtų būti nuspręsta Oro uosto plėtros plane“, — sako R. Mikšys.
Direktoriui nesuprantama, kodėl ne oro uostui, bet Industrinio parko antrojo etapo plėtrai teikiama pirmenybė. R. Mikšys anekdotu vadina pasakymą, jog Industrinis parkas reikalingas, kad vystytųsi oro uostas.
„Ar gali prie Klaipėdos įsikūrusios įmonės aprūpinti jūrų uostą darbu? Tokie transporto mazgai apima žymiai didesnę teritoriją, o čia būtų tik mažas lašelis“, — sako direktorius.
R. Mikšys mano, kad ateityje krovinių srautai per Šiaulius galėtų aprūpinti ne tik Baltijos šalis, bet ir centrinės Europos kraštus.
„Šiame versle reikia dirbti su pasaulinės praktikos kompanijomis. O tada ateis ir keleiviai. Klausimas kitas — ko norime? Viena būtų, jei sakyčiau, jog matau gražų lauką, išvaikykime ūkininko karves ir pastatykime aerodromą. Bet kai yra toks transporto mazgas, nepabandyti jo išnaudoti yra didžiulė klaida“.
Negali aplankyti mamos
Į Šaiulių oro uostą labai patogu būtų atskristi buvusiam radviliškiečiui Algimantui Remeikai, 12 metų gyvenančiam JAV. Vyriškis dėl „flyLAL“ negali atskristi pas mamą.
Sausio 30 dieną vyras buvo suplanavęs skrydį į Londoną, iš ten — į Vilnių. Norėjo bent kartą per metus aplankyti Radviliškyje gyvenančią mamą bei Vilniuje gyvenančią dukrą ir vaikaitį.
„Labai nesmagu, kai tą vienintelę kelionę, kuriai tiek ruoštasi, dabar kažkas bando sužlugdyti. “flyLAL“ ne tik kiaulystę iškrėtė, bet ir toliau elgiasi keistai. Manau, kad jų tylėjimas, nepranešimas kitoms avialinijoms, klientams — yra atkaklus kažkokio plano įgyvendinimas“, — mano A. Remeika.
Kaip pasieks Vilnių iš Londono, lietuvis dar nežino, bet tikisi, kad dabar, kai dar nėra labai intensyvus kelionių sezonas, kitos avialinijos ras galimybę garbingai vykdyti taisykles.
„Blogiausia, kas manęs laukia — teks pirkti naują bilietą Londonas-Vilnius. Prasčiau yra žmonėms, kurių kelionė prasideda Vilniuje. Jie negali jos pradėti, todėl automatiškai nutrūksta tolimesnė kelionė. Aš galiu skristi iki Londono, o ten ieškoti būdo keliauti toliau“.
A. Remeika sako, kad bilietas iki Vilniaus kainavo 596 dolerių, tai nėra itin didelė suma, bet gaila pačios kelionės, nes atostogų laikas derinamas iš anksto..
Kompensacijos iš „flyLAL“ A. Remeika nesitiki: “Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl įmonė dabar taip elgiasi — noras laimėti laiko. Galėčiau pareikalauti iš kredito kortelės banko grąžinti pinigus už neįvykusią kelionę, tačiau dabar to padaryti neįmanoma: niekas nėra informuotas apie “flyLAL“ veiklos nutraukimą.
Yra galimybė per 60 dienų nuo bilieto įsigijimo atgauti pinigus, tačiau tam turi būti priežastis, o „flyLAL“ puslapio žinutė nieko šiuo atveju nereiškia. Laikas bėga, o po to jau beveik nėra galimybių atsiimti pinigus“, — nuogąstauja A. Remeika.
Reikalauja tyrimo ir atlygintos žalos
Šiuo metu „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skolos, nepadengtos turtu, siekia apie 90 milijonų litų. Pagrindinis kreditorius — patys bendrovės akcininkai, kuriems skola viršija 47,5 milijonų litų. Vilniaus oro uostui skolos — per 20 milijonų litų. Skrydžių bendrovė yra pardavusi 8,5 tūkstančius bilietų, kurių vertė siekia 6 milijonus litų.
Vytautas Mikelionis, nukentėjusiųjų bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ klientų iniciatyvinės grupės lyderis, sako sulaukęs daugybės skambučių — telefonas “karštas“.
Iniciatyvinė grupė vakar prašymu kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, Prezidentūrą ir Vyriausybę pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris turėtų apimti visą jos veiklos istoriją nuo įmonės „Lietuvos avialinijos“ privatizavimo. Nukentėjusiems — atlyginti padarytą žalą per įmanomai trumpiausią laiką.
Susisiekimo ministerijai nepatenkinus prašymo, iniciatyvinė grupė planuoja teikti grupinį ieškinį, atsakovais traukiant LR susisiekimo ministeriją, Civilinės aviacijos administraciją ir bendrovę „flyLAL–Lithuanian Airlines“, organizuoti piketus ir kitas pilietines akcijas.
Leistis ir kilti Šiaulių oro uoste gali veršeliai, tačiau priimti nuolatinių reisų keleivius žmones dar uostas nepasirengęs..
SITUACIJA: Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys sako, kad Šiaulių oro uostas negali aptarnauti keleivinių orlaivių, nes per 18 nepriklausomybės metų oro uostas neturi savo teritorijos.
ATOSTOGOS: Buvęs radviliškietis Algimantas Remeika (nuotraukoje su dukra Julija) iš JAV į Lietuvą planavo grįžti sausio 30 dieną, bet kelionė žlugo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ELTA nuotr.
PASIŪLYMAS: Lietuvos oro uostai turi būti valdomi per vieną įmonę. Vilniaus oro uoste vietoj bankrutuojančios kompanijos „flyLAL“ gali atsirasti naujos bazinės avialinijos. Apie tai vakar kalbėta Prezidento Valdo Adamkaus susitikime su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.
