Šiaulių mokyklos keičiasi

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Nors S. Daukanto inžinerijos gimnazija inžinerinę ugdymo kryptį vykdo penktus metus, tik nuo šių mokslo metų ją įteisino Savivaldybė ir papildė pavadinimą.
Pokyčių lydimoje Lietuvos švietimo sistemoje mokyklos ieško savo tapatumo, novatoriškumo, gręžiasi į mokinio galimybes ir gebėjimus. Ne išimtis ir Šiaulių miesto ugdymo įstaigos. Mieste penkios mokyklos įsitraukė į Tūkstantmečio mokyklų programą. Dvi iš jų savo patirtį pristatė spaudos konferencijoje. Apie inžinerinės krypties ugdymą papasakojo ir S. Daukanto inžinerijos gimnazijos atstovai.

Atnaujins erdves, įrangą, kels pedagogų kvalifikaciją

Salduvės progimnazija – viena iš trijų miesto Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančių progimnazijų. Be šios mokyklos, į minėtą programą dar įtrauktos Gytarių ir Ragainės progimnazijos.

Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kauneckienė pasakojo, kad progimnazijos dalyvavimo Tūkstantmečio mokyklų programoje plane – keturios kryptys. Tai mokyklos infrastruktūra, aprūpinimas priemonėmis ir įranga, kompetencijų stiprinimas ir veiklos organizavimas.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos Tūkstantmečio mokyklų programos Salduvės gimnazijai kliuvo per 700 tūkstančių eurų. Daugiau nei pusė šių pinigų bus skirta 3 ir 4 aukšto koridoriui ir klasėms remontuoti, kad remontas atitiktų universalaus dizaino principus. Kiekviena klasė turėtų būti suremontuota, parengta erdvė, atitinkanti šiuolaikinio ugdymo reikalavimus ir aprūpinta reikalingomis priemonėmis.

Remonto darbai yra numatomi vasarą, kol kas organizuojami viešieji pirkimai.

Iš programos lėšų mokykla įsigijo 210 planšečių ir 50 kompiuterių. Mokykla jau turėjo įrangos, tačiau ženklus jos papildymas padės mokytojams organizuoti įtraukųjį ugdymą specialiųjų poreikių vaikams. Pagal kiekvieno jų tempą, ugdymo lygį gali būti sudarytos sąlygos įsitraukti, atlikti užduotis, nes skaitmeninio ugdymo turinio šiandien yra daug ir įvairaus.

„Mokytojui parinkti mokiniui tinkamas užduotis, pamatyti jo individualią pažangą, jį motyvuoti, atsiveria žymiai daugiau galimybių“, – sakė direktorė.

Ji pabrėžė, kad įtraukiajam ugdymui parengti aplinką ir priemones yra tik būtinoji sąlyga. Tačiau daug svarbiau, kad nuolatos būtų tobulinamos mokytojų ir vadovų kompetencijos. Kaip pažinti kiekvieno vaiko mokymosi ypatumus, kaip sudaryti sąlygas pagal jo prigimtines galias ir lūkesčius eiti pirmyn, šiandien mokytojams yra iššūkis, juolab kad jie susiduria su nelabai pažįstamais autistiškais, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais vaikais. Tai reikalauja iš mokytojo didelio išmanymo.

Organizuojant veiklas numatytas ne tik kompetencijų tobulinimas, bet ir stažuotės. Šios mokyklos keturi mokytojai balandžio mėnesį ruošiasi savaitės stažuotei Suomijoje. Taip pat keičiamasi mokytojų stažuotėmis su šalies mokyklomis, kurios yra Vaiko individualios pažangos tinkle.

Mokykla taip pat ketina išleisti du leidinius: apie individualios mokinių pažangos praktiką ir apie mokytojo asmeninio tobulėjimo gaires. Tūkstantmečio mokyklų programos lėšos leis Salduvės progimnazijos pedagogams leidiniuose perteikti per eilę metų sukauptą savo patirtį, bendradarbiauti su mokslininkais.

Gimnazija pasirinko kultūrinio ugdymo kryptį

Tūkstantmečio mokyklų programoje mieste dalyvauja dvi gimnazijos: Universitetinė ir Stasio Šalkauskio. Pastarosios direktorė Loreta Tamulaitienė spaudos konferencijoje akcentavo, kad Tūkstantmečio mokyklų veikla vyksta keturiomis kryptimis: STEAM, lyderystės, įtraukiojo ugdymo ir kultūrinio ugdymo. Stasio Šalkauskio gimnazija pasirinko kultūrinio ugdymo programą, kuri turėtų pakelti visų mokinių mokymosi rezultatus, sutelkti kolektyvą, pakeisti požiūrį į ugdymą.

Gimnazijoje nuo mokslo metų pradžios yra įsteigta kultūrinė klasė, ji pavadinta „Menas plius“. Jos mokiniai mokosi papildomų menų disciplinų, užsiėmimų, kuriuose jie užsiima kūryba. Šios klasės patirtis pasitarnaus gimnazijai įgyvendinant kultūrinio ugdymo programą „Menas plius“.

Iš infrastruktūrai skirtų Tūkstantmečio mokyklų programos lėšų gimnazijoje planuojama atnaujinti erdves, paversti jas netradicinėmis. Pavyzdžiui, ketinama valgyklą pertvarkyti į universalią erdvę, kurioje būtų eksponuojami meno darbai, organizuojami susitikimai su menininkais. Numatyta galimybė įrengti lauko terasą, kuri mokinių kūrybiškumui skleistis galės būti panaudojama įvairiais metų laikais.

Gimnazijos pastatas yra unikalus architektūriniais sprendimais – platūs, aukštomis lubomis koridoriai. Juos planuojama pritaikyti STEAM laboratorijoms su galimybe mokiniams dirbti individualiai, įrengti skaitymo, laisvalaikio ir technologijų erdves. Ten bus galima ne tik vesti technologijų pamokas, bet ir pasinaudoti ten esančia įranga.

Įrangos gimnazija įsigijo dar nedaug, neskuba, nes vyksta projektavimo darbai, kuriuose bus numatyta, kokios priemonės ir įranga tinkama ir išdėstoma pagal ergonomikos reikalavimus. Šie pokyčiai vyks vasarą.

„Įkvėpti mokytojus patikėti šiomis idėjomis taip pat reikia laiko, reikalingi mokymai, susitikimai ir susitarimai“, – sakė L. Tamulaitienė.

Po ketverių veiklos metų inžinerinė kryptis įtvirtinta oficialiai

S. Daukanto inžinerijos gimnazija inžinerinį ugdymą organizuoja jau penktus metus, tačiau tik nuo šių metų pradžios ši veikla įtvirtinta miesto Tarybos sprendimu, papildytas mokyklos pavadinimas. Gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas spaudos konferencijoje sakė, kad žinios nebėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia – mokėti naudotis žiniomis, turėti įvairių įgūdžių, kompetencijų.

Anot vadovo, inžinerinės krypties pokyčiai mokykloje pasiteisino. Mokiniai gimnazijoje įgyja programavimo, projektavimo, litavimo, siuvimo ir kitų įgūdžių, mokosi įgytas žinias taikyti praktikoje.

Vieną inžinerinę gimnazistų laidą jau išleido ir pastebėjo, kad mokiniai labiau pasitiki savo jėgomis, tampa motyvuoti, atsakingi.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Riukienė informavo, kad nuo šių mokslo metų pradžios sukomplektuotos dvi inžinerinės krypties klasės, nors norinčių į jas patekti buvo daugiau.

Inžinerinės krypties ugdymo tikslas – suteikti galimybes vaikui pažinti inžinerinį procesą, gebėti jį kurti ir valdyti.

Pirmoje klasėje gimnazistas mokosi atpažinti inžinerinius procesus, prisideda dvi disciplinos – inžinerija ir projektavimas bei pasirenkamieji dalykai. Vaikas turi atrasti savo inžinerinę kryptį. Jis gali išbandyti save robotikos, dizaino, statybų, maisto technologijų srityse. Labai svarbu integruoti inžinerinį ugdymą į visus bendruosius ugdymo dalykus. Ugdyti gebėjimą pamatyti problemą, ieškoti jos sprendimo būdų, teorines žinias pritaikyti kūryboje.

Pirmos klasės gimnazistai pradeda kurti savo inžinerinius produktus ir parduoda mokykloje įsteigtose dviejose mokomosiose bendrijose.

Gimnazija savo tikslui pasiekti pasitelkia socialinius partnerius – ir mokslo institucijas, ir verslo kompanijas. Vaikai turi galimybę kurti įvairiose aplinkose, padedami inžinierių ir specialistų.

Inžinerinę gimnaziją „randa“ ir įmonės. Šįmet pasirašyta sutartis su „Ignitis“ atstovais, mokiniai jau buvo ten vykusiuose užsiėmimuose.

Gimnazijos antrokams jau prisideda elektronikos dalykai, atliekama praktika įmonėje „Artiliux“. Tikslas – sukurti savo išmaniuosius, draugiškus aplinkai šviestuvus.

3 ir 4 klasės labiau orientuotos į individualius moksleivių gebėjimus. Renkasi individualią veiklą, ir tiek intelektualių, tiek finansinių rėmėjų dėka įgyvendina įvairius projektus.

Pavaduotoja aiškino, kad inžineriniam ugdymui užtikrinti labai svarbi mokytojų komanda. Ją gimnazijoje papildė žmonės, baigę inžinerines studijas ir įgiję pedagoginę kvalifikaciją. Gimnazija bendradarbiauja su VILNIUS TECH universitetu.

I. Riukienė, kalbėdama apie būtinybę mokytojams kelti kvalifikaciją, pranešė, kad praėjusią savaitę keturi mokytojai stažavosi Prancūzijoje, mokėsi, kaip organizuoti ilgalaikius projektus.