Šiaulių miestas užsitvėrė nuo rajono

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Bertužių gyventojai miestą dar gali pasiekti eidami kemsynais. Bet įtaria netrukus neteksiantys ir tokios galimybės.
„Ar mes, kaimo žmonės, ne tokie patys žmonės kaip mieste, ne tokie patys Lietuvos piliečiai? Absoliutus valdžios pasityčiojimas“, – tokios nuotaikos dabar sklando Šiaulių miesto pašonėje esančiame Bertužių kaime, Šiaulių rajone. Gyventojai pikti ir nusivylę, kad Šiaulių miesto valdžia, minėtos gyvenvietės kaimynystėje, už pusšimčio metrų, įkūrusi Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), aklinai užblokavo kelią, kuriuo miestas ir artimiausia autobusų stotelė būdavo ranka pasiekiami. Dabar rajono žmonės, gyvenantys už poros šimtų metrų nuo Šiaulių miesto ribos, į Šiaulių miestą gali patekti tik nukulniavę ne vieną kilometrą.

Tik – 200 metrų

Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi rajono Bertužių kaimo, kuris ribojasi su Šiaulių miesto LEZ, Atžalyno gatvės gyventojai.

„Aviacijos gatvę ir mūsų gyvenvietę skiria 200 metrų. Birželio mėnesį prasidėjo statybos ir mes netekome patogaus ir artimo susisiekimo su Šiaulių miestu. Už 200 metrų yra ir miesto autobuso sustojimas, į kurį taip pat negalime patekti, kadangi nėra palikta jokio praėjimo. Nuo Atžalyno gatvės į Aviacijos gatvę vedė lauko keliukas. Juo kaimo bendruomenė naudojosi labai daug metų, o dabar esame priversti iki tarpmiestinių autobusų sustojimo eiti du kilometrus, iki pat buvusio sąvartyno“, – „Šiaulių kraštui“ dėsto Bertužių žmonės.

Bertužiškės Onos Jucienės sodyba – viena iš tų, kurios ribojasi su LEZ. Atstumas nuo šios gyventojos sodybos iki Šiaulių miesto ribos – keliasdešimt metrų. Dar už poros šimtų metrų 1-ojo maršruto autobuso stotelė. Miesto autobusu tiek 80-metė Ona, tiek jos kaimynai pasiekdavo reikalingas rajono įstaigas, kurios, žinia, yra įsikūrusios Šiaulių mieste, taip pat polikliniką, parduotuves, turgų ir kt.

Kelių šimtų metrų žvyrkelis, jungęs Bertužių kaimą su Šiaulių miestu, anot O. Jucienės, buvo įrengtas dar Smetonos laikais – juo į miestą vykdavę bertužiškės tėvai. Žmonės patys savo lėšomis tą kelią prižiūrėdavo, remontuodavo.

Bertužiuose užaugusi ir jaunystę čia praleidusi 65-erių Aldona Stanislovaitienė visą laiką dirbo Šiaulių mieste – į darbą ji taip pat vykdavo tuo keliuku.

Nei kelio, nei takelio

Vieną šios vasaros dieną rajono gyventojus kaip reikiant nustebino dygstanti skardinė tvora – riba, atskirianti miestą nuo kaimo. Netrukus žmonės sužinojo, jog tvora žymi ne tik miesto-rajono ribą, bet ir būsimos LEZ teritoriją.

Pravažiavimas į miestą buvo užblokuotas. Automobiliams ir netgi vilkikams, kurie, klausydami navigacijos įrenginių, iš aplinkkelio sukdavę pro Bertužius tam, kad krovinius į Aviacijos bazę ir kitus svarbius objektus pristatytų tiesiausiu keliu, teko apsisukti.

Bertužių gyventojams kurį laiką dar pavykdavę pasiekti miestą, kulniuojant palei LEZ tvorą. Tačiau, pasak O. Jucienės, tai pamatę darbininkai ne tik vykstančios statybos ribą praplėtė, bet ir draudžiantį ženklą pakabino. Šiauliai, nors ir ranka pasiekiamas, Bertuižių gyventojams nutolo. Tad nuvažiuojantį maršrutinį „pirmuką“ autobusą žmonės dabar gali tik akimis nulydėti.

Mieste kaimiečiams ne vieta?

Kai miestas užvėrė vartus, Bertužių senjorai ir mokyklinio amžiaus vaikai, turėdami reikalų mieste, privalo eiti link aplinkkelio, kirsti keturis požeminius tunelius ir tik tada pasiekti priemiestinių autobusų stotelę.

„O jei gaisras, jei žmogui greitosios prireiktų? Tupikas“, – taip dabar savo gimtą kaimą vadina O. Jucienė. Garbaus amžiaus moteriai graudu, kad valdžia elgiasi netolerantiškai, nesiskaito su kaimo žmogumi, neatsižvelgia į jo interesus.

Bertužiškė, tikėdamasi rasti susitarimą su valdininkais buvo nuvykusi į Šiaulių savivaldybę, bandė įrodyti, jog senajam keliui iš rajono į Šiaulius lemta būti. Tačiau kreipimasis nedavęs rezultato: LEZ teritorija priklausanti miestui ir yra nedalijama keliu.

Bertužiškės žodžiais, ją įžeidė kai kurių Šiaulių valdininkų teiginiai, jog kelio toje vietoje niekada ir nebuvo, o rajono žmonėms nėra reikalo vaikščioti po svetimos savivaldybės teritoriją.

„Jūs ne mūsų žmonės“, – tokį atsakymą O. Jucienė teigia išgirdusi miesto Savivaldybėje.

„Ten – miesto teritorija“, – vilties, kad kaimo žmonių problema bus išspręsta beveik nedavusi ir rajono Savivaldybė.

Vientisas sklypas – be keliuko

Bertužių žmonės, tikėdamiesi rasti pagalbos, kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, į Šiaulių miesto ir rajono savivaldybes, į Seimo narę Rimą Baškienę.

Šiaulių miesto savivaldybės savivaldybės atsakymas žmones pribloškė.

„Informuojame, kad įsikirtimas iš Šiaulių rajono Atžalyno gatvės į Aviacijos gatvę Šiaulių mieste, kuriuo jūs iki šiol naudojotės, nelegalus lauko kelias. Šiaulių rajono planavimo dokumentuose Atžalyno gatvės įsijungimas į miesto teritoriją nėra numatytas“, – rašoma miesto Savivaldybės atsakyme Bertužių kaimo gyventojams šių metų liepos 10 dieną.

Kitame rašte Šiaulių miesto savivaldybė pažymi, kad „2019 metais Šiaulių LEZ esantys sklypai Aviacijos gatvėje 16, 18, 20, 22 buvo sujungti į vieną bendrą sklypą bei atliktas žemės reformos pertvarkymo projektas, kuriuo buvo suformuotas vientisas sklypas. Sklypui suteiktas adresas Aviacijos gatvė 16. Tiek pirminių sklypų, tiek sujungto sklypo specialiose sąlygose nebuvo ir nėra numatyti servitutai praėjimui ar pravažiavimui“.

Tame pačiame rašte pažymima, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija, siekdama užtikrinti patogų rajono gyventojų patekimą į Šiaulių miesto Aviacijos gatvę gali inicijuoti servituto nustatymo procedūras.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis „Šiaulių kraštą“ informavo, kad jau yra kreiptasi į miesto savivaldybę su prašymu imtis veiksmų, kurie Bertužių kaimo gyventojams būtų palankūs sprendžiant susisiekimo problemą.

„Svarstant ir tvirtinant LEZ bendrąjį planą, Bertužiams reikalingas keliukas nebuvo numatytas. Dabar tai padaryti juridiškai nėra paprasta, bet tikimės miesto administracijos geranoriškumo“, – sakė G. Karklelis.