Šiaulių meras: savivaldybių vadovams – tik atidarymo juostelių karpymas?

Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Seimui įteisinus tiesioginius savivaldybių merų rinkimus, gyventojai gali rinkti savivaldybės vadovą ir tikėtis konkretesnių veiksmų, aiškesnės atsakomybės, tiesioginio atstovavimo. Tačiau kiti teisės aktai, iš kurių dalis yra galiojantys, o kiti tik rengiami, kuria tam tikrą teisinę priešpriešą. Gyventojų pasitikėjimo mandatą gavęs meras dėl to tampa panašus į meistrą, iš kurio atimti įrankiai, tačiau, nepaisant to, darbdavys tikisi, kad visi pavesti darbai bus atlikti.

„Įstatymų leidėjas, įteisindamas tiesioginius savivaldybių merų rinkimus, siekė įgyvendinti gyventojų lūkesčius tiesiogiai rinkti merus ir turėti vieną konkretų asmenį, nepriklausantį nuo savivaldybės tarybos ir tiesiogiai atsakingą savo rinkėjams už savivaldybės ir visų jos įstaigų darbą. Gyventojų lūkesčiai neapsiriboja vien tiesioginių merų rinkimų įteisinimu, jie tikisi, kad savivaldybės vadovas turės realius veiklos įgaliojimus. Kitaip tariant, savo darbe turės visus tam reikalingus įrankius. Rinkėjai iš tiesiogiai rinkto mero tikisi konkrečių veiksmų, o ne tik reprezentacinio asmens, kuris švenčių proga sveikina gyventojus ar perkerpa simbolines atidarymų juosteles. Tačiau rengiamų teisės aktų projektai, panašu, savivaldybių merams kaip tik ir norėtų palikti tik dekoracijos vaidmenį“, – teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Pavyzdžiui, po 2014 metais savivaldos reformos buvo įtvirtinti mero įgaliojimai priimti visus sprendimus, susijusius su pavaldžių įstaigų vadovų priėmimu į pareigas, atleidimu iš pareigų ir kitais darbo santykiais, tačiau eliminuota teisė spręsti klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų.

Vidaus reikalų ministerija 2018 metais parengė ir pateikė derinti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jame numatyta mero kompetencijai priskirti ir santykius su švietimo įstaigų vadovais. Šis projektas yra įregistruotas Seime, tačiau iki šiol nėra priimtas. Tačiau, keičiant nacionalinės sveikatos sistemą reguliuojančius įstatymus, Sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, pagal kurį merai priima ir atleidžia iš pareigų biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, išskyrus švietimo ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, vadovus. Neįtikėtina, bet šis projektas nebuvo suderintas su Vidaus reikalų ministerijos parengtu įstatymo projektu. Tokiu būdu buvo įsikišta į visą vietos savivaldos sistemą ir iš esmės pakeistas Vietos savivaldos įstatymo tikslas – įgyvendinti gyventojų lūkesčius padidinant tiesiogiai rinktų merų įgaliojimus ir atsakomybę.

Taip pat dar siūloma apriboti ir savivaldybių vadovų teisę atstovauti savivaldai teismuose.

„Savivaldybės įstaigų veiklos reguliavimas – tikrai svarbi darbo dalis. Esu įsitikinęs, kad biudžetinių įstaigų ir pavaldžių bendrovių veikla turi tarnauti tik viešajam interesui ir nekelti abejonių dėl skaidrumo ir atskaitomybės. Dėl teisės aktų, kurie numato riboti savivaldybių merų atsakomybę ir kompetencijas, taip ignoruojant rinkėjų valią, kreipiausi į Seimo Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Prezidentę, apie susidariusią situaciją esu informavęs Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tikiuosi, kad kartu su naująja Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybe pavyks pasiekti, kad miestų ir rajonų merai galėtų dirbti realius, žmonių laukiamus darbus“, – įsitikinęs Šiaulių meras Artūras Visockas.

Užs. Nr. 424546