Šiaulių ligoninė už gruzdiškio mirtį atsakomybės neprisiėmė

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Respublikinė Šiaulių ligoninė neprisiėmė atsakomybės už nuo infarkto mirusį Gruzdžių gyventoją.
„Šiaulių krašte“ rašėme, kaip širdies nepakankamumu sirgęs Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio gyventojas Arūnas Jonaitis karantino metu net tris kartus vežtas su greitąja į Respublikinę Šiaulių ligoninę, nebuvo paguldytas į skyrių. Ketvirtą kartą greitajai išgelbėti 52 metų vyro gyvybės nepavyko. Artimieji kaltina ligoninės medikus laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, tačiau medikai atsakomybės neprisiima.

Į ligoninę karantino metu neguldė

Vyro netekusi Jolanta Jonaitienė įsitikinusi, kad šiandien trijų vaikų tėvas ir antrosios anūkės gimimo laukęs senelis būtų buvęs gyvas, jei ligoninės medikai būtų laiku suteikę jam reikalingą pagalbą. Moteris pasiryžusi tai įrodyti teisiniais būdais ir pareikalauti medikų atsakomybės.

Priminsime, kad darbingam vyrui prieš porą metų buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas. Šių metų sausį jis pasijuto prastai ir gydėsi namuose, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ligonis laukė širdies ritmo atstatymo procedūros, tačiau taip ir nesulaukė. Karantino metu planinė pagalba pacientams buvo sustabdyta.

Jolanta pasakojo, kad vyro būklė dar labiau pablogėjo balandžio 19 dieną. Greitosios pagalbos ekipažas žmogų nuvežė į Šiaulių ligoninę, tačiau jis greitai buvo paleistas namo.

Greitoji suko į Jonaičių namus Gruzdžiuose dar porą kartų, tačiau sunkia liga sergančio vyriškio nuvežto į ligoninę nepaguldė. Ketvirtą kartą – gegužės 5-ąją – greitoji A. Jonaitį išvežė jau merdintį ir jo išgelbėti nebepavyko.

J. Jonaitienė nusprendė ieškoti teisybės ir pareikalauti medikų prisiimti atsakomybę už galimai laiku nesuteiktą pagalbą.

Išvadose – teorija

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika sudarė specialistų komisiją, kuri tyrė šį tragiškai pasibaigusį ligos atvejį. Išvadų laikė ir mirusiojo šeima. Antradienį gautas atsakymas iš Šiaulių ligoninės J. Jonaitienę pribloškė.

Didžioji dalis atsakymo – teorinės žinios apie širdies nepakankamumo ligą. Artimuosius, matyt, turėjo paguosti pateiktas faktas, kad Lietuvoje lėtinis širdies nepakankamumas nustatytas 130 tūkstančių žmonių, o Europoje – net 15 milijonų.

Specialistų išvadose patvirtinama, kad sergantieji širdies nepakankamumu yra „ypač aukšto mirtingumo rizikos“. Pusė sergančiųjų miršta per 5 metus, „prognozė blogesnė nei sergant onkologinėmis ligomis“.

Pastebėta, kad kas ketvirtas pacientas po gydymo ligoninėje grįžta simptomams pablogėjus per 30 dienų.

„Galima teigti, kad Arūno Jonaičio atvejas nėra išskirtinis ar retai pasitaikantis tiek žiūrint į Lietuvos ir Europos statistikos duomenis, tiek į kardiologų patirtį“, – teigiama ligoninės rašte našlei.

Specialistų išvadose tvirtinama, jog A. Jonaičiui ligoninėje buvo suteikta savalaikė ir kvalifikuota pagalba, o mirtis, „kad ir kaip apgailestautume, deja, ne visuomet atitolinama, nes širdies nepakankamumas yra pavojinga ir blogos prognozės būklė“.

Ligoninei nepavyko gauti duomenų, kokie šeimos gydytojo tyrimai ir gydymas taikyti ligoniui pastaraisiais metais, tačiau rado įrašų, kad jis esą nevartojo vaistų.

Komisija apibendrino, kad pomirtinio tyrimo išvados patvirtino, jog Arūnas Jonaitis mirė dėl širdies nepakankamumo sąlygoto ritmo sutrikimo, kuris sukėlė staigią mirtį. J. Jonaitienė citavo dokumentus, jog vyro mirties priežastis – infarktas.

„Iš šių išvadų turiu suprasti, kad vyras vistiek per 5 metus būtų miręs. Matyt, dėl to net neverta buvo jo gydyti“, – sakė J. Jonaitienė.

Ji nusiteikusi tęsti teisinę kovą dėl vyro mirties aplinkybių. Su teisininkų pagalba našlė planuoja kreiptis dėl šio įvykio valstybinio medicininio audito Šiaulių ligoninėje, į prokuratūrą.