Naujausios
Šiaulių ligoninė — tarp kūjo ir priekalo
Šiaulių apskrities ligoninei būtina sutaupyti 8 milijonus litų, tai ketinama daryti darbuotojų atlyginimų sąskaita, tuo pat metu medikams ilginamos darbo valandos, trumpinamos atostogos, kai kuriems įteikiami atleidimo lapeliai. Finansinių sunkumų kamuojama įstaiga bėga nuo bankroto.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Smaugiami finansinės kilpos
„Veržiamas diržas ne ant pilvo, o ant kaklo“, — sakė Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, apibūdindamas situaciją įstaigoje, kai nuo gegužės mėnesį dėl sumažinto paslaugų įkainio (nuo 1 lito iki 0,89 centų) nebegaus 8 milijonų litų. 75 procentai šios sumos sudaro darbuotojų atlyginimų mokos fondas.
„Išdalijome darbuotojams lapelius, kad pasirašytų sutikimą, dėl atlyginimo sumažinimo. Ne visam laikui, tik iki šių metų gruodžio. Daugelis nesutinka, bet mes kalbamės, aiškiname padėtį, laukiame pritarimo, nes tik taip galime sutaupyti tiek lėšų“, — sakė direktorius.
Nesutikusiems dėl atlyginimo mažinimo bus siūloma ieškotis darbo kitur. Paskaičiuota, kad blogiausiu atveju atleidimo lapelius gali gauti apie 500 darbuotojų. Mažinti atlyginimus siūloma diferencijuotai: administracijai — 25, skyrių vedėjams — 20, gydytojams — 18, slaugytojoms — 14, pagalbiniam personalui — 10 procentų.
„Tai ligoninės išgyvenimo klausimas. Taupoma viskas: nevyksta pirkimai, apribotos transporto išlaidos, niekas neremontuojama, net apribotas maisto tiekimas pacientams. Tokią sumą sutaupyti neįmanoma, ieškome bet kokių būdų“, — sakė Petras Simavičius.
Nuo liepos 1 dienos pradėjus taikyti medikamentų pirkimui 19 procentų PVM, išlaidos antrąjį pusmetį dar padidėtų apie 1 milijonų litų. Šiuo metu per mėnesį medikamentų įsigyjama už 1,3 milijono litų, reikia apriboti iki 0,9 milijono litų.
Ligoninė — ne gamykla
P. Simavičius įsitikinęs, kad ši situacija bus skaudi ne tik medikams, bet ir pacientams: teks primokėti už kai kuriuos tyrimus, medikamentus, didės eilės pas konsultantus. Jau atleista dvidešimt darbuotojų.
„Ligoninė yra ne staklių gamykla, negalima stabdyti darbo. Privalome teikti pagalbą, dirbti visą parą, 7 dienas per savaitę. Atsakomybė dėl neįvykdytų darbų, nesėkmės, kris ant mūsų pečių, o ne valstybės, kuri ir įvedė tokią tvarką“, — sakė vadovas, pabrėžęs, kad 11 procentų sumažintas šalies sveikatos apsaugos finansavimas žlugdo ne vieną gydymo įstaigą.
Nuo gegužės pirmosios ligoninės darbuotojams nebemokami atlyginimų priedai. Mmažinti atlyginimus, pagal Darbo įstatymo kodeksą, Kolektyvinę trišalę sutartį, galima tik sutikus darbuotojams. Darbuotojams apsispręsti dėl atlyginimo mažinimo buvo duotos kelios dienos. Šiandien atsakymai turėtų pasiekti administraciją.
„Mums tų pinigų niekas neduoda šiaip sau, avansu nebegauname. Galime dirbti ir užsidirbti, tik tegul moka tuos pinigus. Nepasirašius darbuotojams sutikimų, ligoninė atsiduria ant bankroto ribos. Neišgyvensim, o į skolą gyventi niekas nebeleis“, — sakė vadovas.
Mažinta nevienodai
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Pranas Nainys sakė, kad įmokos už paslaugos buvo mažintos ne visiems vienodai: įmokos nepakito rajonų ambulatorijoms, kitos gydymo įstaigos privalo verstis su nustatytais įkainiais.
„Visos šalies sveikatos apsaugos biudžetas sumažintas 300 milijonų litų. Svarstyti įvairūs taupymo variantai“, — tvirtino P. Nainys.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas paragino gydymo įstaigas teikti kuo daugiau trumpalaikių: dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei kitų paslaugų. Siūlė didinti suteikiamų paslaugų procentą — tai prioritetinės paslaugos, jų skatinimui nesumažintas finansavimas. Už paslaugą — vienas litas.
Kapos šakas
Dėl esamos finansinės padėties P. Simavičius kreipėsi į ligoninės steigėją, Šiaulių apskrities viršininko administraciją, prašydamas sudaryti darbo grupę ligoninės pajamų bei išlaidų struktūrai analizuoti.
Darbo grupė ligoninės administracijai pasiūlė racionalizuoti personalo darbo krūvius. Nepavykus pasiekti laukiamo ekonominio efekto, siūloma ieškoti galimybių — 15,5 procento mažinti ligoninės mokos fondą.
Pateiktos kitos alternatyvos: visus darbuotojus pagal patvirtintą grafiką išleisti nemokamų atostogų, dar mažinti pareigines algas, leisti neatvykti į darbą nustatytą dienų skaičių, dalį darbuotojų atleisti.
„Kai kurias paslaugas reikia reorganizuoti: jungti skyrius, suvaldyti srautus iš rajonų ligoninių, peržiūrėti krūvius. Kaposime šakas. Ligoninė negali bankrutuoti“, — sakė Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas.
Gydytojai nesutinka
„Daugelis gydytojų nesutinka su atlyginimo mažinimu. Surašytas užklausimas ministerijai, kad jie įvardintų, kokių galime paslaugų neteikti, kokių pareigybių atsisakyti. Turime viską padaryti, kad gydytojai kuo mažiau nukentėtų“, — tikino Šiaulių gydytojų sąjungos pirmininkas chirurgas Rolandas Burkauskas.
Gydytojas prisipažino dirbantis keturiuose darbuose. Šiaulių ligoninėje gauna pusketvirto tūkstančio litų atlyginimo. Karčiai nusijuokęs prideda, kad dirbant vieno etato krūviu nėra ką valgyti, o keturių — nėra kada valgyti.
„Tikslai mūsų tie patys kaip ir administracijos — kad būtų sumokėta už paslaugas. Šias problemas reikia kelti šalies mastu, čia ne tik Šiaulių problema“, — kalbėjo R. Burkauskas.
P. Simavičius: „Pasirašytas pats baisiausias įsakymas“
— Ar darbuotojai kreipiasi su prašymu nemažinti atlyginimo dėl finansinių sunkumų, kai šeimoje vienas maitintojas ar mokamos paskolos?
— Ateina. Kalbėjausi su mūsų ligoninės klinikų vadovais, aptarėme situacijas. Kalbėtasi ir su personalu, ūkio darbuotojais. Vyksta diskusija. Darbuotojams tai nėra iš dangaus nukritęs netikėtumas. Atsižvelgsime į kiekvieno situaciją: žmogui, kuriam liko nebedaug iki pensijos ar nėščią moterį, negalime išmesti į gatvę ar smarkiai sumažinti atlyginimą. Reikia ne piketuoti, o ateiti ir civilizuotai kalbėtis.
— Jums ši situacija sudėtinga?
— Per trylika metų vadovavimo tai pats baisiausias įsakymas, kurį turėjau pasirašyti. Sudėtinga. Yra vaikai, šeimos, kartais ta sesutė yra vienintelis šeimos maitintojas. Tai vyksta visoje šalyje, sunkus ekonominis procesas. Vyriausybė nuleido nutarimą susimažinti, o vadovas turi eiti susitarti. Suprantu, jei reikėtų tartis su šimtu darbuotojų, na gal su pusantro šimto, bet su pustrečio tūkstančio žmonių kolektyvu susitarti — sudėtinga. Nuo lapkričio mėnesio sukame galvas, kaip elgtis. Ligoninė tapo antrais namais, čia daugiausia laiko praleidžiu.
— Už ką ligoninė turi daugiausiai įsiskolinimų?
— Šiuo metu sėdime kreditoriams ant sprando, nes medikamentų reikia dabar, o apmokėjimą iš Teritorinės ligonių kasos gauname po mėnesio. Automatiškai, vėluojame ir mes. Pagrindinės skolos — už medikamentus, mitybą. Už elektrą ir vandenį nemokėti negalima — atjungs. Vien šildymui žiemą reikia pusės milijono litų.
— Ar sumažinti įkainiai didelis smūgis tokiai įstaigai?
— Jei tai būtų du milijonai litų, surastume kur sutaupyti, bet dabar beveik dešimt milijonų... Ligoninė turi turėti ir medikamentų, užtikrinti saugią paslaugą. Iki beprotybės taupyti šioje sferoje negalima. Atsigręš prieš pacientą, paprastą žmogų. Jei anksčiau tyrimai kartais būdavo daromi tik dėl tyrimo, tai dabar, ar skirti tyrimą reikės galvoti, o brangi medicininė įranga negali stovėti be darbo. Jei būtų komplikacijų ar nutiktų nelaimė, niekas man neleistų pasiaiškinti, kad nebuvo pinigų.
— Kalbama, kad ketinate atsistatydinti. Tai tiesa?
— Tokių kalbų negirdėjau. Net nesvarstau apie tai. O jei kas nori užimti mano vietą, tai jau to žmogaus problema. Iki pensijos man liko daugiau negu porą metų. Jei nuspręstų steigėjas, kad manęs nebereikia, ką gi... Nesu nusiteikęs, kad iš čia mane išneš tik su karstu. Turiu penkeriems metams pratęstą gydytojo licenciją, galiu operuoti. Dabar dirbu kryptingai, dėl ligoninės, pacientų. Laikausi nuostatos, kad laivo kapitonas, skęstantį laivą turi palikti paskutinis.
— Ar per trylika vadovavimo metų buvo dar tokių sunkių metų?
— Daug yra buvę sunkių metų. Šie — finansiškai. Tai parodys, kiek susitelkęs yra kolektyvas. Ne administracija privedė prie tokios situacijos. Bėda dabar valstybėje. Bet reikia nepamiršti, kad sunkmetis neatėjo visiems laikams.
— Koks jūsų atlyginimas, ar jis sumažėjo?
— Žinoma. Gaunu septynis tūkstančius litų. Sumažėjo apie pusketvirto tūkstančio. Šiaulių apskrities ligoninės apimtys kaip aštuonių mažesnių ligoninių. Darbų užtenka, tik sukis. Nesenai gavome beveik dvidešimt milijonų litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pastatų rekonstrukcijai. Tvarkoma ligoninės aplinka iš Susisiekimo ministerijos Kelių programos. Niekas nesiūlo ligoninėms, reikia patiems ieškoti galimybių. Paieškokite šalyje ligoninių, kur tvarkymuisi ateina tokie pinigai iš fondų.
— Ko tikitės iš kolektyvo?
— Tik supratimo. Jei bus ligoninei blogai, bus ir darbuotojams blogai. Reikia perlaukti, pergyventi sunkų laiką. Visko buvo: karai, marai — išgyveno. Išgyvensime ir mes.
LAUKIMAS: Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius laukia darbuotojų sutikimo susimažinti atlyginimus, tik tokiu būdu, anot jo, galima sutaupyti valstybės nurėžtus 8 milijonus litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
