
Naujausios
KAIP GYVENI, ŽMOGAU?
Šiaulių kurorte daugėja ir vaikų, ir gyventojų
Rėkyva pasitinka rodykle, kviečiančia į Jonines – šiandien prie ežero vyks šventė. Ežeras – pagrindinis traukos centras, viliojantis ne tik poilsiautojus, vandens sporto mėgėjus, bet ir naujus seniūnijos gyventojus. Sutikti rėkyviškiai sako, kad pastaraisiais metais naujakurių nuolat daugėja. Rėkyvos progimnazija – vienintelė miesto mokykla, kurioje mokinių skaičius auga ketvirtus metus. Daugėja ir nuosavų jachtų ežere.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Žaliausia mokykla
Rėkyva – Šiaulių miesto dalis rytiniame Rėkyvos ežero krante, įsikūrusi prie kelio, vedančio į Tytuvėnus. Pravažiavę sodus, sukame ties rodykle, kviečiančia į Jonines. Rėkyvos Joninės – daugiametė tradicija. Šiandien čia liepsnos ne tik Joninių laužai, bet ir šiaudinių skulptūrų plenero-konkurso „Tradiciniai šviesos ženklai nūdienoje“ kūriniai.
Pravažiavę Šv. Juozapo Darbininko bažnyčią, sustojame prie Rėkyvos progimnazijos. Kai Rėkyvos dvaro didžioji dalis buvo išdalyta savanoriams, dvaro centras atiteko miesto savivaldybei, ji 1932 metais pastatė dviejų aukštų mūrinį namą – vaikų ir senelių prieglaudą. 1964 metais čia įkurta 4-oji aštuonmetė mokykla.
Rėkyvos progimnazijoje mokslo metai baigėsi praėjusį penktadienį.
„Kiekvienais metais mokinių vis daugėja. Esame vienintelė vieta Šiauliuose, kur daugėja ir vaikų, ir gyventojų. Mokykloje jau ketvirtus metus skaičiuojame 6–8 procentų augimą“, – sako direktorius Romas Senkus.
Šiais mokslo metais mokykloje mokėsi 175 mokiniai, rugsėjį jų bus per 180.
„Mums neliūdna! Tik nebetelpame. Yra pateiktas projektas, turėtume gauti pinigėlių nedidelį priestatuką pasistatyti, – sako R. Senkus. – Priestatas būtinas, klasytės per mažos, 27–34 kvadratų, jei daugiau kaip 20 vaikų, turi daryti dvi klases. Nėra nė vieno laisvo kampo. Mūsų sporto salytė kaip dvi svetainės.“
Dabar mokykla išsidėsčiusi trijuose „pastatukuose“. Ketvirtuoju direktorius įvardija gandralizdį. Gandras – mokyklos simbolis.
Pakeliame akis į gandralizdį – tuščias, gandrai išskridę maisto.
„Nelaimė įvyko, paskutinį gandriuką išmetė. Per 30 metų antras kartas, – sako R. Senkus. – Šiemet buvo daug norinčiųjų, trys šeimos konkuravo dėl lizdo. Mūsiškiai visu mėnesiu vėlavo grįžti. Gandrė tik prieš porą savaičių pakilo nuo kiaušinių.“
Ekologinę kryptį pasirinkusi Rėkyvos progimnazija – žaliausia mokykla Lietuvoje. Sutvarkyta aplinka padeda ir ugdymui. Direktorius prisimena klijuotą etiketę – kaimo mokykla. Dabar progimnazija – tarp lyderių.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi aplinka. Vien ąžuolas ką reiškia! Daugiau kaip 250 metų! Reikia apsikabinti ir pabūti, gausi energijos. Šimtamečių medžių yra ir daugiau“, – sako R. Senkus.
Prieš du mėnesius pievoje pastatytas vabzdžių viešbutis. „Vaikams patinka“, – šypsosi direktorius. Aukštos žolės slepia šimtametės liepos kelmą, jame gyvena kelios rūšys vabzdžių. Gal apsigyvens ir viešbutyje?
R. Senkus mokyklai vadovauja nuo 1998 metų. Gyvena prie buvusio „Nuklono“, o į darbą važinėja autobusu: „Žaliausios mokyklos direktoriui kitaip sąžinė neleidžia.“
Mokykloje mokosi ir keletas mokinių, kurie atvažinėja iš miesto.
Stebi visą parą
Šiaulių „Žalgirio“ jachtklubo direktorius, Rėkyvos ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Arvydas Aukščionis puikiai žino, kuo gyvena Rėkyva. „Geri santykiai, geri draugai“, – vis priduria, pasakodamas apie čia veikiančias įstaigas, įmones.
Dangus niaukiasi – A. Aukščionis kviečia užeiti vidun, į jachtklubą. Dėsto ir problemas, ir džiaugsmus.
Parodo priešgaisrinio laivo brėžinį – tokį siekia įsigyti pagal bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą. Lyg ir viskas buvo apskaičiuota, sužiūrėta, bet pirkimas įstrigo valdininkų kabinete.
Stebisi, kad paveldosaugininkai pareikalavo nugriauti namelį, kurį buvo pasistatę apžvalgai, o „supuvę“ garažai stovi. Svarsto, kuo baigsis elingo projektas.
„Aš ir brolis, kaip ugniagesiai gelbėtojai savanoriai, sėdime visą parą“, – sako A. Aukščionis. Pamatę dūmelį, pavojaus vietoje atsiduria per kelias minutes. Perplaukti Rėkyvą kateriu pakanka 3,5 minutės.
Šiemet, paspjaudo tris kartus, nebuvo nė vieno gaisro. Su miškininkais darydavo reidus, padėjo. Vakarais apiplaukia ežerą, apžiūri pakrantes. Jei pamato žmonių, paprašo: nekurkite laužo. Turi ir naktinio matymo žiūronus.
Mažais gaisrais, laužais patys pasirūpina. Jei gaisras didelis, kviečia gaisrininkus, miškininkus. Užpernai, degant durpynui, teko ir kariuomenės sraigtasparnius kelti.
„Pagaliau, negaliu patikėti! Kaip gerai! Truputį palis!“ – meta į šalį visas kalbas, pamatęs už lango ilgai lauktą lietų. Staigų ir trumpą.
Rėkyvos ežerą stebintys vyrai atlieka įvairius gelbėjimo darbus. Direktoriauti, juokiasi A. Aukščionis, neturi kada. Apvirto jachta – ištraukė. Skubėjo į pagalbą ir įlūžus tiltą stačiusiam ekskavatoriui. „Ekskavatoriumi žvejojo!“ – šmaikščiai prisimena kovo mėnesio įvykį. Senokai, vėl prietaringai nusispjauna, nebuvo skenduolių.
Kai 2011 metais virš Rėkyvos pelkių sudužo Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas L-39, brolis Gintautas Aukščionis šoko į krantinėje plūduriuojantį klubo katerį ir pasileido į krantą, kur matėsi juodų dūmų stulpas. Išsigelbėjusius pilotus parplukdė iki jachtklubo. Už tai buvo įvertintas apdovanojimu.
Jachtų daugėja
A. Aukščionis Rėkyvoje darbuojasi per tris dešimtmečius.
Dabartinės Rėkyvos su tuo, kas buvo, sako, net nepalyginsi. Buvo sodai, mediniai barakiukai, garažiukai, dabar – kokie namai, kokie sodai, pilių yra! Ir Bačiūnų gatvėje kokie namai dygsta!
„Prižiūrime, priimame jachtas. Jachtų daugėja, nebeturime vietos. Jachtos šiauliečių. Turtingiau žmonės pradėjo gyventi. Neturime fizinės galimybės visų priimti. Planuojame septynias papildomas vietas.“
Rėkyvoje veikia du jachtklubai. Prie Šiaulių miesto savivaldybės globos namų įsikūręs Rėkyvos vandens klubas – „draugai, kolegos, ne konkurentai“. Puikiai sutaria ir su šalia įsikūrusiais „Atžalyno“ sporto mokyklos sportininkais.
Liepos 6–7 dienomis Rėkyvoje vyks varžybos „Žalgirio“ taurei laimėti ir šeimų varžybos – šimtmečiui paminėti. Liepos 14–15 dienomis – tradicinė tarptautinė regata Olego Truchano taurei laimėti.
„Ežeras yra nuostabus olimpiniam buriavimui ir kaitavimui. Vienareikšmiškai. Nėra Lietuvoje kitos tokios akvatorijos „Optimistams“, „Laseriams“. Ežeras yra aukščiau už miestą. Suskaičiuoti ant pirštų galima, kiek būna per metus štiliaus. Negilus, nėra didelių bangų“, – giria ežerą A. Aukščionis.
Pasidžiaugia, kad seniūnija pasirūpino smėliu paplūdimyje, kad gelbėjimo stotis stovi pačiame paplūdimyje – „ne už jūrų marių“.
„V. Mazuronis motorinius laivus uždraudė, mažiau triukšmo. Gerai, jei protingi, kiti galvas išūždavo.“
Skaudi problema, sako A. Aukščionis, kad ežeras senka. „Čia ne vien mano nuomonė, durpynas padarė per didelę pralaidą vandens išleidimui. Ežeras nusėdęs kokiu puse metro, jei ne daugiau. Į ežerą niekas neįteka, o išteka apie aštuonis upeliukus.“
O žuvies yra? „Taip, ešeriai, lydekos!“
Vilioja vėjas
A. Aukščionis rodo krante prišvartuotą priešgaisrinį katerį. Kaip nustemba žmonės, pamatę vandeniu atplaukiančią „gaisrinę“!
Kviečia prie kito laivo – pas Kapitoną. Šypsosi: pravardės čia greit visiems prilipinamos.
„Algis, – prisistato laivo šeimininkas. – Anksčiau laivą laikiau Mingėje. Su laivu parkeliavau beveik prieš 20 metų. Toli važinėti, kuras, vaikai užaugo.“ Laivą įsigijo prieš 38 metus.
Gyventi į Rėkyvą šiaulietis su žmona persikraustė prieš trejus metus: „Čia nepalyginsi, kelios minutės iki ežero. Kurortas.“
Rėkyva, sako ponas Algis, įdomus ežeras, dešimtas Lietuvoje natūralus vandens telkinys pagal užimamą plotą. Pakrantėse žmonės uogauja. Pavasarį aplink ežerą vyksta varžybos.
Abu vyrai nusigaili: ežeras tikrai nusekęs. Ir taip jau dveji metai.
Ponas Algis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus į Rėkyvą atvyksta daug jaunų šeimų, kuriasi. Kas savaitę mato, kaip iš kokio buto baldus iškrausto.
Jo pažįstami Rėkyvoje yra įsigiję vieno kambario butą – atvažiuoja iš pietinio vasarą.
Ežerą skrodžia burės, vėją gaudo jėgos aitvarų mėgėjai.
„Toks oras kaitininkams – pasaka“, – įvertina A. Aukščionis.
Ant kranto burlentę guldo ką tik iš vandens išlipęs vyras. Kazimieras atvyko iš Panevėžio: „Kai vėjas pučia, visada čia rasite. Tai yra mano hobis. Kas meškerioja, kas šachmatais žaidžia.“
Buriuoja panevėžietis 20 metų. Varžybos, šypsosi – jau praeitas etapas: „Man 70 metų.“
Rėkyva jaunėja
Popietės dangus vėl niaukiasi, sustiprėjęs vėjas, prapliupęs lietus išslapsto rėkyviškius namuose.
Užsukame į kirpyklą – vienintelę Rėkyvoje. Čia dirbanti 25-erių Justė Staškevičienė užaugo Rėkyvoje. Tėtis – irgi vietinis.
„Gamta, ežeras šalia, vaikams labai patogu, nėra šurmulio. Niekada neturėjau minčių išvažiuoti“, – sako rėkyviškė, auginanti vieną atžalą.
O ar kasdien maudosi ežere? „Ne, – juokiasi. – Bet einame pasivaikščioti beveik kas dieną.“
Rėkyva, pasakoja Justė, jau kelerius metus jaunėja. Ir jos kaimynystėje yra naujakurių. Klientų irgi netrūksta.
Grožio procedūrų atėjusi Daiva į Rėkyvą iš Radviliškio kartu su vyru atsikėlė prieš nepilnus dvejus metus. Priprato ir kitur gyventi nenorėtų. Nėra triukšmo. Patogus susisiekimas. Į darbą Šiauliuose važiuoja ir mašina, ir autobusu. Autobusu per piko valandas užgaišta apie pusvalandį. Kai ties Serbentų gatve buvo pastatyti nauji šviesoforai, tiek laiko reikia ir važiuojant automobiliu.
Nurimus lietui, prie ežero smėlyje klegena ančių šeimyna. Pakrante vaikštinėja jauna šeima. Samanta, Kęstutis ir Urtė atvyko iš Joniškio: „Vėjas, bangos – čia mūsų Palanga.“
Tinka visoms kartoms
Į Rėkyvą atvykstame ir kitos dienos popietę, kai ežerą ne tik šiaušia vėjas, bet ir glosto saulė. Ant pievos iškylauja trijų kartų atstovai. Atvažiavo iš Šiaulių. Vyriausiajai, poniai Dominykai, čia labai patinka. „Ką ten Prūdely, vieni apatiniai“, – juokiasi, džiaugdamasi erdve. Į Rėkyvą atvažiuoja nuo senų laikų – suskaičiuoja, kad jau bus ir 50 metų praėję.
Taku, vedančiu palei ežerą, vežimėlius stumia Aistė Šteimonienė ir Karolina Bielyjytė. Kartu tursena šuo.
Aistė Rėkyvoje nuo gimimo. Karolina atsikraustė, kai buvo 10–11 metų: „Buvome išsikraustę į miestą, bet vis tiek grįžom čia gyventi. Čia geriau.“
Paklaustos apie trūkumus, gūžčioja pečiais. Važinėja mašina, o jei ir neturėtų mašinos, sėstų į autobusą. Veikia mokykla, darželis.
„Ištisas dienas ratus sukame. Pareiname namo, pavalgome ir vėl einame. Puikiai gyvename, grynu oru kvėpuojame. Dar nesirgome – jau metai“, – ties vežimėliu pasilenkia Aistė.
Rėkyviškė patvirtina: daugėja jaunimo, o jos name – nepažįstamų žmonių. Butų paklausa yra. Žada pardavinėti sesers butą, bet kainomis dar nesidomėjo. Svarsto, kad dviejų kambarių butas gerame aukšte turėtų kainuoti apie 30 tūkstančių eurų.
Karolina pasakoja, kad šią vasarą poilsiautojų netrūksta, ypač gausu atvykstančiųjų savaitgaliais. Prie ežero žmonės atvažiuoja ir žiemą – pasivaikščioti.
Žmonių pritraukia ir pernai ant ežero kranto atsidaręs restoranas. Žuvienė čia kainuoja tris eurus.
Rėkyva auga
Rėkyvos seniūnija įkurta 2004 metais.
Rėkyvos seniūnė Eglė Šimkevičienė pateikia statistikos: 2017 metais Rėkyvoje gyvenamąją vietą deklaravo 4 872 asmenys. 2016 metais – 4 810, 2015 – 4 717. Vaikų iki 18 metų 2017 metais buvo 916, 2016 metais – 889, 2015 metais – 866.
Rėkyvai priklauso 30 sodų bendrijų.
„Žmonės nori ramios vietos. Plečiasi gyvenamieji kvartalai, sodų bendrijose žmonės statosi namus. Kuriasi jaunos šeimos. Žmonės nori turėti savo kiemą, grįžusieji iš užsienio nori investuoti“, – svarsto seniūnė.
Pasak E. Šimkevičienės, Rėkyvoje veikia durpynas, kelios parduotuvės, baldų gamykla, autoservisas, mokykla, darželis, paštas, biblioteka, Kultūros centras, ambulatorija, Globos namai, restoranas, jachtklubai.
Atnaujintas paplūdimys, prie ežero visą dieną budi gelbėtojai. Naujus šimtmečio suoliukus Rėkyvai padarė Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuteistieji.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„Ištisas dienas ratus sukame“, – džiaugėsi Rėkyvos gamta Aistė Šteimonienė (kairėje) ir Karolina Bielyjytė.
Rėkyvos progimnazijos vabzdžių viešbutis.
Rėkyvos progimnazijoje mokinių skaičius auga – būtinas priestatas.
Žaliausios Lietuvoje Rėkyvos progimnazijos direktorius Romas Senkus į darbą važinėja autobusu.
Šiaulių „Žalgirio“ jachtklubo direktorius, Rėkyvos ugniagesių savanorių draugijos pirmininkas Arvydas Aukščionis Rėkyvą žino kaip savo penkis pirštus.
Laivo savininkas Algis į Rėkyvą persikraustė prieš trejus metus, o laivą iš Mingės parsigabeno gerokai anksčiau – prieš du dešimtmečius.
Rėkyva traukia sportininkus, kuriems reikia vandens ir vėjo.
Septyniasdešimtmetis panevėžietis Kazimieras į Rėkyvą atvyksta, kai tik pučia vėjas.
Tarp daugiabučių ir ežero – balandinė.
Kirpykloje dirbanti Justė Staškevičienė užaugo Rėkyvoje: „Gamta, ežeras šalia, vaikams labai patogu, nėra šurmulio. Niekada neturėjau minčių išvažiuoti.“
Rėkyvos paplūdinio antys.
2017 metais Rėkyvoje savo gyvenamąją vietą deklaravo 4 872 asmenys.
Šviečiant saulei, Rėkyvos paplūdimys akimirksniu atgyja.
Editos VARKALIENĖS nuotr.
Šiandien, kaip ir kasmet, ant Rėkyvos ežero kranto bus švenčiamos Joninės. Trumpiausia naktis bus palydėta apeigomis ir burtais, varžytuvėmis, ugnies spektakliu ir šventiniu koncertu.