Naujausios
Pramoniniame parke veikia 11 įmonių
Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2008 metų įgyvendina didelės vertės projektus, kurie kuria miesto ekonominį centrą: įrengta 56 hektarų pramoninio parko ir 132 hektarų Laisvosios ekonominės zonos inžinerinė infrastruktūra, rekonstruota ir sukurta nauja infrastruktūra Šiaulių oro uosto teritorijoje.
Patarėja priminė, kad kurti pramoninį parką Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendė dar 2005 metais. Po metų pradėti vykdyti projektavimo darbai, kuriuos finansavo valstybė. Inžinerinės infrastruktūros rangos darbai atlikti, gavus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. 2009 metais pramoniniame parke pradėjo kurtis pirmosios įmonės.
V. Dildaitė teigė, kad per pastaruosius 5-erius metus pavyko išvystyti pramoninį parką. Čia veiklą jau vykdo 11 įmonių, dar keturių įmonių investicijos yra projektavimo stadijoje. Patarėjos teigimu, čia veikia aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, kurios moka aukštesnį nei vidutinis darbo užmokestį.
Į pramoninio parko infrastruktūrą (kelius, elektros įvadus, apšvietimą ir kita) iš Savivaldybės bei valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų investuota 16,44 milijono eurų. Tačiau ten įsikūrusios įmonės pačios jau investavo 71,1 milijono eurų ir sukūrė per 6 435 darbo vietas. Dar yra likę du laisvi sklypai, jiems įveiklinti bus rengiami investicijų konkursai.
Tačiau situacija tokia puiki atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Mero patarėja atsiuntė informaciją, kad net 14 įmonių, pasirašiusių investicijų ir žemės nuomos pramoniniame parke sutartis, jas jau yra nutraukusios.
Dvi iš jų yra išsinuomojusios kitą sklypą tame pačiame pramoniniame parke, kuriame veiklą jau vykdo. Dažniausiai sutartys nutraukiamos, investuotojams nepavykus laiku ir sklandžiai įgyvendinti savo įsipareigojimų arba dėl įmonių finansinių nesklandumų.
Įmonėms nutraukus sutartis pramoniniame parke, Savivaldybė vėl skelbia konkursą ir tuos sklypus išnuomoja kitoms įmonėms.
Nors sukurtų darbo vietų pramoniniame parke skaičius atrodo įspūdingai, tačiau tuos tūkstančius sudaro į ten dirbančią transporto ir logistikos įmonę iš įvairių šalių atvykę tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems mokamas vos kiek didesnis nei minimalus atlyginimas, o nuo komandiruotpinigių mokesčiai nemokami.
Atleista nuo mokesčių beveik už milijoną eurų
Šiaulių savivaldybės miesto taryba 2015 metais pritarė įrengti elektros įrenginių prijungimo ir rekonstrukcijos projektą bei jam skirti 1,3 milijono eurų. Taip buvo pradėtas Laisvosios ekonominės zonos „užkariavimas“.
Biudžetinių bei ES investicijų suma į LEZ infrastruktūrą siekia 15 milijonų eurų. Čia veiklą vykdo 6 įmonės, sukūrusios apie 265 darbo vietas. Dar 9 sklypai paruošti nuomoti.
Ši ekonominė zona atiduota valdyti privačiam operatoriui – UAB Šiaulių laisvajai ekonominei zonai, kurioje, „Rekvizitų“ duomenimis, dirba vienas žmogus.
Ir pramoniniame parke, ir Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios gamybos ir verslo įmonės yra atleistos nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Mero patarėja pranešė, kad iki šių metų pradžios atleista nuo minėtų mokesčių už 943 tūkstančius eurų.
Kiek pramoniniame parke ir Laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios įmonės nuo tūkstančių darbuotojų sumoka gyventojų pajamų mokesčių, V. Dildaitė pasakyti negalėjo.
Realaus geležinkelio vėžės poreikio Savivaldybė nežino
Patarėja didžiausiu iššūkiu, kurį reikia įveikti siekiant sėkmingos Šiaulių ekonominio centro veiklos, įvardijo trūkstamą geležinkelio infrastruktūrą, kurią pabaigus būtų užtikrintas maksimalus ir efektyvus tiek valstybės, tiek savivaldybės turto įveiklinimas, kuriant darbo vietas ir renkant mokesčius į valstybės biudžetą.
„Galimybė krovinius gabenti ir organizuoti jų krovą panaudojant geležinkelio transportą aktuali ne tik Savivaldybei, tačiau ir nacionaliniu lygmeniu“, – teigė patarėja.
Ji patvirtino, kad Savivaldybė nėra gavusi konkrečių įmonių paraiškų, kad joms pramoninėje zonoje būtų reikalinga geležinkelio vėžė ir krovos aikštelė.
Savivaldybė nežino realaus šios infrastruktūros poreikio verslo įmonėms, neaišku, kiek ja būtų naudojamasi ir kokia ekonominė nauda būtų gaunama.
Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad pramonininkų ir verslo organizacijos rašė raštus Vyriausybei, kuriuose palaikė geležinkelio infrastruktūros sukūrimą Šiaulių pramoninėje zonoje, tačiau be šių deklaratyvių palaikymų konkretumo nėra.
Tačiau geležinkelio vėžę tikimasi šiais metais užbaigti. O dėl krovos aikštelės įrengimo vis dar prašoma 5 milijonų eurų iš šalies Vyriausybės, kuri šįmet 5 milijonus geležinkelio vėžės projektui jau skyrė.
