Naujausios
Antrajame etape paremti 42 projektai
Lietuvos kultūros taryba skelbia, jog antruoju etapu devyniose apskrityse Regioninių kultūros tarybų atrinktiems projektams (Marijampolės apskrityje visas 2021 m. finansavimas paskirstytas pirmuoju finansavimo etapu) paskirstyta daugiau nei 824 tūkst. eurų.
Šiaulių apskrityje finansuota daugiausiai – 42 kultūros ir meno projektai, jiems paskirstyta daugiau nei 236 tūkstančiai eurų. Finansuoti festivaliai, šventės, minėjimai, renginių ciklai, stovyklos, edukacinės iniciatyvos, televizijos laidų, filmų sukūrimas, knygų mugė.
Pirmajame etape 74 apskrities projektams buvo paskirstyta beveik pusę milijono eurų. Iš viso Šiaulių apskrities Tolygios kultūrinės raidos kvota 2021 m. sudarė 721 840 eurų.
Šiaulių apskrities Regioninės kultūros tarybos pirmininkė Virginija Šiukščienė, „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja, atkreipia dėmesį, jog prie projektų finansavimo dar 309 tūkstančiais eurų arba 30 procentų prisideda ir apskrities savivaldybės. Tad iš viso per 1 milijonu eurų šiemet skatinamas regione kultūros vyksmas.
Komentuodama „Šiaulių kraštui“ šiuos skaičius V. Šiukščienė atkreipė dėmesį, jog Savivaldybės, pavyzdžiui, turi prisidėti nuo 9 tūkstančių eurų (Akmenės rajonas) iki 139 tūkstančių eurų (Šiaulių miestas).
„Yra kai kurių projektų teikėjų nepasitenkinimo, kad Šiauliams atitenka didžioji dalis lėšų, – sakė V. Šiukščienė. – Bet dalis Šiaulių projektų nėra lokalūs, apima visą apskritį, jų sklaida didesnė. Tokie, pavyzdžiui, yra Povilo Višinskio viešosios bibliotekos renginiai, koncertinės įstaigos „Saulė“ koncertų ciklai ar „Polifonijos“ rengiamas festivalis „Resurrexit“.
„Šiaulių miestas pakankamai dideles lėšas skiria kultūros projektams, prisideda net daugiau nei 30 procentu, nes kai kuriuos projektus, vykstančius ir apskrityje, remia pagal reprezentacinių miesto projektų sąrašą, – pabrėžia ji. – Taip Šiaulių indėlis išaugina kvotą visai apskričiai, nes kasmet metų kvotą skaičiuojant, įvertinama, kiek realiai lėšų buvo skiriama projektams įgyvendinti.“
Palyginimui, pagal programos finansavimą antra yra Panevėžio apskritis, turinti perpus mažesnę kvotą nei Šiaulių apskritis.
Apie tikslus ir prioritetus
„Mūsų taryba nėra kažkoks administracinis vienetas, – sako V. Šiukščienė. – Ji sukurta 2018 metais Lietuvos kultūros tarybos Tolygios kultūrinės raidos programai administruoti, esame viena iš dešimties regioninių kultūros tarybų, kurios sukurtos apskričių pagrindu. Veikiame kaip ekspertai.“
Taryboje kiekvienai apskrities savivaldybei atstovauja du nariai: vienas deleguotas savivaldybės, vienas išrinktas. V. Šiukščienė ir išrinkta nuo Šiaulių kultūros bendruomenės.
„Pats programos pavadinimas pasako tikslą – kad kuo tolygesnis būtų kultūros vyksmas šalyje, – akcentuoja tarybos pirmininkė. – Anksčiau labai didelę bendrosios kultūros kvotos dalį pasiimdavo Vilnius ir Kaunas. Dabar jie programoje nedalyvauja.“
Programai jau trečius metus kasmet skiriama per 3 milijonus eurų, kurie išdalijami pagal kvotas apskritims, vyksta projektų konkursai, projektus vertina regioninės kultūros tarybos ir teikia tvirtinti Lietuvos kultūros tarybai. Kasmet skelbiami du konkursai.
„Kultūros vyksmas didžiąja dalimi dabar yra finansuojamas būtent šitos programos lėšomis, – teigia V. Šiukščienė. – Tai pagrindinė programa, kuria mes galime naudotis. Rugsėjį–spalį jau bus skelbiamas konkursas 2022 metų programos lėšoms gauti.“
Gali projektus teikti kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, net uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų tikslai sutampa su programos tikslais. Vyrauja biudžetinių įstaigų projektai.
„Džiaugiamės,kad antrajame etape atsirado keturi nauji paraiškų teikėjai – trys asociacijos ir viena viešoji įstaiga, jog plečiasi programa į nevyriausybinį sektorių, nes į tai ir orientuojamės“, – akcentuoja Regioninės kultūros tarybos pirmininkė.
Biudžetinės įstaigos, jos žodžiais, yra geriau įvaldžiusios projektinį darbą, net atitinkamus padalinius tam turi, o nevyriausybinės organizacijos dėl išteklių stokos nepajėgios tai padaryti. Todėl jų projektai nėra tokie kokybiški, nors teikia geras idėjas.
Pagal keturis prioritetus projektai regione pretenduoja į paramą. Pirmiausia V. Šiukščienė įvardija kūrybines iniciatyvas – pagal šį prioritetą paraiškų sulaukiama daugiausia. Šiemet jų buvo teikta net 50, o finansuota 13. Tarp jų koncertinės įstaigos „Saulė“ du projektai – Šiaulių bigbendo festivalis ir koncertų ciklas „Muzikiniai rudenys“, Šiaulių apskrities viešosios Povilo Višinskio bibliotekos „Knygų mugė“ bei knygų pristatymo konkursas, Kražių festivalis Kelmės rajone, Pakruojo patriotiškumo, pilietiškumo ir partnerystės (PPP) renginiai.
Kitas prioritetas – istorinės atminties puoselėjimo. Pagal jį finansuojami, pavyzdžiui, Radviliškio rajono Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus -draustinio projektai, „Aušros“ muziejaus du projektai. Vienas iš jų skirtas Šiaulių krašto archeologės Birutės Salatkienės atminimui įamžinti konferencija ir leidiniu, kitas – parodai apie Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštytę bei atitinkamam leidiniui išleisti. Taip pat P. Višinskio bibliotekos rengiamai kraštotyros konferencijai.
„Etninės kultūros išsaugojimo ir puoselėjimo prioritetas išskiriamas, bet vertų remti paraiškų nelabai sulaukiame, – komentuoja V. Šiukščienė. – Čia dominuoja nedideli projektai. O išskirtinis yra labdaros ir paramos fondo „Užvenčio Pegasas“ tradicinis projektas, skirtas kalvių kryždirbystės tradicijai tęsti. Išskirčiau dar Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus projektą – leidžiamą tradicinį Joniškio krašto kalendorių.“
Ketvirtas prioritetas – kūrybinės inovacijos. Paraiškų, pasak tarybos pirmininkės, nebūna daug, nes tai labai imlūs finansiškai projektai. Finansuoti tik keli tokie projektai. Tarp jų – Šiaulių kultūros centro festivalis prie Rėkyvos ežero „Ir ežeras turi ausis“, Šeduvos kultūros ir amatų centro renginys „Nakties intencijos“.
