Šiaulietis sukūrė išskirtinę eglę Rokiškyje

Šiau­lie­tis su­kū­rė iš­skir­ti­nę eg­lę Ro­kiš­ky­je

Šiau­lie­tis dai­li­nin­kas Arū­nas Uo­gin­tas su­kū­rė uni­ka­lios Ro­kiš­kio ka­lė­di­nės eg­lės es­ki­zus, ma­ke­tą ir su tal­ki­nin­kais įgy­ven­di­no idė­ją. Gar­saus dro­žė­jo, liau­dies skulp­to­riaus Lion­gi­no Šep­kos kū­ry­bą įpras­mi­nan­ti Ro­kiš­kio eg­lė bu­vo įžieb­ta šeš­ta­die­nį. Kar­tu Ro­kiš­kis pra­dė­jo Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės me­tus.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Eg­lė iš me­džio

Ro­kiš­kis Arū­nui Uo­gin­tui – ne­sve­ti­mas. Šia­me mies­te gy­ve­no jo žmo­nos dai­li­nin­kės Re­dos Uo­gin­tie­nės se­ne­lis Jo­nas Bal­čiū­nas, bu­vęs Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos vai­ruo­to­jas.

Ro­kiš­ky­je tu­ri ir daug drau­gų, Šiau­lių uni­ver­si­te­tą bai­gu­sių dai­li­nin­kų – A. Uo­gin­tas yra va­do­va­vęs ne vie­no iš jų ba­ka­lau­ro dar­bams. Ge­ri drau­gai – ir su Ro­kiš­kio dai­li­nin­kų klu­bo „Ro­da“ va­do­vu Arū­nu Au­gu­čiu, ku­ris jau ke­lio­li­ka me­tų kvie­čia į Ro­kiš­ky­je vyks­tan­čius lan­gi­nių ple­ne­rus.

Prieš tre­jus me­tus Ro­kiš­ky­je A. Uo­gin­tas pa­dė­jo įgy­ven­din­ti idė­ją sta­ty­ti al­ter­na­ty­vią „mu­gi­nėms“ eg­lę. Tą­kart pa­gal A. Au­gu­čio su­ma­ny­mą eg­lė bu­vo pi­na­ma iš vir­vių.

Šie­met Ro­kiš­kio skelb­ta­me kon­kur­se mies­to dai­li­nin­kams ge­riau­sia bu­vo iš­rink­ta A. Au­gu­čio pa­siū­ly­ta kon­cep­ci­ja – kur­ti eg­lę iš me­džio. Dėl svei­ka­tos pro­ble­mų A. Au­gu­tis me­ni­nę idė­ją įgy­ven­din­ti pa­siū­lė A. Uo­gin­tui.

Pir­mi­nė idė­ja bu­vo me­di­nė chao­tiš­ko ka­li­mo eg­lė. A. Uo­gin­tas su­kū­rė 3D ma­ke­tą, kon­sul­ta­vo­si su ar­chi­tek­tais. Paaiš­kė­jo, kad chao­tiš­ko ka­li­mo for­mu­lė yra itin su­dė­tin­ga. Tuo­met pa­siū­lė de­ko­ra­ty­vi­nį ka­li­mą, nau­do­jant, kaip ir bu­vo su­ma­ny­ta nuo pra­džių, L. Šep­kos or­na­men­ti­ką.

Kur­da­mas A. Uo­gin­tas vis va­žiuo­da­vo į Ro­kiš­kį pa­si­tar­ti su kul­tū­ros dar­buo­to­jais, vers­li­nin­kais. Pie­ši­nys – vie­na, kas ki­ta – 3D ma­ke­tas, o rea­ly­bė – dar vie­nas iš­ban­dy­mas.

Ka­lė­di­nės eg­lės vie­ta – Ro­kiš­kio dva­ro, ku­ria­me vei­kia kraš­to mu­zie­jus, kie­mas.

Eg­lė bu­vo ku­ria­ma ant stip­raus me­ta­li­nio kar­ka­so, ge­le­ži­nės konst­ruk­ci­jos. A. Uo­gin­tą nu­džiu­gi­no Ro­kiš­kio vers­lo klu­bo pre­zi­den­to Ir­man­to Tar­vy­do po­žiū­ris: svar­bu me­ni­nin­kų pa­teik­ta idė­ja, for­ma, spal­va, o tech­no­lo­gi­ja – in­ži­nie­rių dar­bas.

Eg­lę A. Uo­gin­tas ka­lė kar­tu su meist­rais iš Ro­kiš­kio kul­tū­ros cent­ro, mu­zie­jaus, at­vyk­da­vo ir vers­li­nin­kų.

Dirb­da­vo nuo 7 va­lan­dos ry­to iki nak­ties, kar­tu at­ras­da­vo spren­di­mus. Vie­ną konst­ruk­ci­jos ele­men­tą da­rė ko­ne pu­sę die­nos, kai per­pra­to, tą pa­tį da­ry­da­vo 20 mi­nu­čių.

Iš pra­džių pa­ka­ko ko­pė­čių, pa­skui pri­si­rei­kė bokš­te­lio, kra­no.

Ku­riant gruo­dį, iš pa­tir­ties pui­kiai ži­no­jo A. Uo­gin­tas, vis­ką ga­li su­ga­din­ti oras, tad dir­bo di­de­liu tem­pu. Eg­lę su­kū­rė be­veik per sa­vai­tę.

Kū­ri­niui su­nau­do­jo apie 10 ku­bų me­die­nos. Len­tos – spyg­liuo­čių me­džių: eg­li­nės, pu­ši­nės, tad eg­lė kve­pia.

Pa­puo­ši­mai – pa­gal L. Šep­ką

Ro­kiš­kio eg­lė yra be­veik 15 met­rų aukš­čio, apa­čio­je skersmuo sie­kia 9 met­rus.

„Rei­kė­jo daug skai­čia­vi­mo. Keis­čiau­sia, kad man vis su­si­mai­šy­da­vo, nors, at­ro­dy­da­vo, ge­rai pa­skai­čiuo­da­vau. Kaž­ko­kia ran­ka ve­dė prie ma­giš­kų skai­čių: apa­čio­je – 12 seg­men­tų, aukš­čiau – 9, 6 ir 3“, – apie skai­čių ma­gi­ją pa­sa­ko­ja A. Uo­gin­tas.

La­bai svar­bu bu­vo eg­lę pa­puoš­ti L. Šep­kos sti­lis­ti­kos pa­puo­ši­mais. Dro­žė­jas tė­vų, bro­lio ant­ka­piams kū­rė me­di­nes gran­di­nes – ši min­tis bu­vo pri­tai­ky­ta ir eg­lu­tei.

Pa­gal L. Šep­kos kū­ri­nius A. Uo­gin­tas su­kū­rė eg­lės puo­šy­bos es­ki­zus – gran­di­nių, paukš­tu­kų.

Dar­bo ėmė­si Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­ju­je dir­ban­tis tau­to­dai­li­nin­kas Ro­mual­das Ka­mins­kas.

Gran­di­nės ant eg­lu­tės – dvi­gu­bai di­des­nės nei kur­tos L. Šep­kos. Iš ar­ti ma­ty­ti, kad jos – gru­bios, neob­liuo­tos.

A. Uo­gin­tas juo­kia­si pri­si­mi­nęs, jog iš pra­džių te­ko pa­si­gin­čy­ti, kad ne­rei­kia da­ry­ti gra­žes­nių paukš­tu­kų nei L. Šep­kos, nes gar­sus dro­žė­jas ver­ti­na­mas už sti­lių, jo kū­ri­niai – iš neob­liuo­to me­džio, keis­tos for­mos, da­lis me­die­nos pa­lik­ta, da­lis – or­na­men­ti­ka.

Į puo­šy­bos pro­ce­są įsi­trau­kė ir Ro­kiš­kio mo­kyk­los. Ant eg­lės su­skri­do ke­li šim­tai paukš­tu­kų. A. Uo­gin­tas pa­da­rė bliz­gu­čių: pjaus­tė veid­ro­dį ir ka­bi­no bliz­gu­čius-sna­pus.

Nau­jai eg­lė su­švi­to sa­vo dar­bą at­li­kus švie­sų dai­li­nin­kui Ig­no­tui Sa­vic­kui. Ypa­tin­gai eg­lė at­ro­do pa­deng­ta šerkš­nu.

A. Uo­gin­tas džiau­gia­si pui­kia eg­lės pro­por­ci­ja. Pa­gal L. Šep­ką su­pro­jek­tuo­ta vir­šū­nė su­tei­kė jai baž­ny­čios ku­po­lo įspū­dį. Eg­lės vir­šū­nė­je skrie­ja paukš­tis.

„Džiau­giuo­si, kad pa­vy­ko, kad įsi­klau­sė­me vie­ni į ki­tus, ne­bu­vo nė vie­no vir­šes­nio. Džiu­gu, kad ar­chi­tek­tai eg­lę įver­ti­no kaip ar­chi­tek­tū­ros sta­ti­nį“, – sa­ko A. Uo­gin­tas.

Eg­lių vers­las

A. Uo­gin­tas ak­cen­tuo­ja, kad Ro­kiš­ky­je kur­ti Ka­lė­dų šven­tę bu­vo pa­ti­kė­ta pro­fe­sio­na­lams.

„Dai­li­nin­kas ne­ga­li bū­ti ban­ki­nin­ku, va­dy­bi­nin­kas ne­ga­li bū­ti dai­li­nin­ku. Tu­ri veik­ti pro­fe­sio­na­lai, ki­taip tu­ri­me tai, ką tu­ri­me, – pi­ni­gų švais­ty­mą. Pas mus ga­mi­na stan­dar­ti­nes eg­les: Len­ki­jos, Ru­si­jos fab­ri­kų kar­ka­sai, pa­skui – tiks­lūs elekt­ro­tech­ni­niai pa­puo­ši­mai. To­dėl jos vi­sos neo­ri­gi­na­lios. Pra­džio­je dar lyg įdo­mu, o pa­skui?“

Eg­lu­čių psi­cho­zę, sa­ko A. Uo­gin­tas, pa­ryš­ki­no fak­tas, kad tos pa­čios eg­lės ke­liau­ja per mies­tus: pa­si­ma­tė vers­las.

„Kaž­koks in­ter­nau­tas pa­ra­šė: vaikš­to­me su dė­vė­tais dra­bu­žiais, puo­šia­mės pa­dė­vė­to­mis eg­lė­mis. Bet pa­dė­vė­tas „Ar­ma­ni“ kai­nuo­ja šim­tą kar­tų pi­giau ne­gu tik­ras“, – sa­ko A. Uo­gin­tas. Ir at­krei­pia dė­me­sį, kad di­die­ji mies­tai – Ber­ly­nas, Niu­jor­kas – su­grįž­ta prie na­tū­ra­lu­mo.

Po­rei­kis bliz­gu­čiams, ki­čui, svars­to dai­li­nin­kas, gal­būt te­bė­ra su­sie­tas su so­vie­ti­niu pa­li­ki­mu. Ir dir­bant Ro­kiš­ky­je ne kar­tą te­ko iš­girs­ti no­rus ką nors pri­krau­ti ant eg­lu­tės.

Koks bus me­di­nės Ka­lė­dų eg­lės li­ki­mas? A. Uo­gin­tas svars­to: gre­ta, mu­zie­ju­je, vei­kia L. Šep­kos eks­po­zi­ci­ja, gal­būt eg­lė taps mu­zie­jaus tę­si­niu?

Arū­no UO­GIN­TO ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­lė­dų eg­lės aukš­tis – apie 15 met­rų. Eg­lė skir­ta uni­ka­liam me­džio dro­žė­jui, liau­dies skulp­to­riui Lion­gi­nui Šep­kai at­min­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lie­tis dai­li­nin­kas Arū­nas Uo­gin­tas su­kū­rė Ro­kiš­kio eg­lės es­ki­zus, ma­ke­tą ir su tal­ki­nin­kais įgy­ven­di­no ori­gi­na­lią idė­ją.

Arū­no UO­GIN­TO ar­chy­vo nuo­tr.

Ka­lė­dų eg­lė sto­vi prieš Ro­kiš­kio dva­rą, ku­ria­me vei­kia kraš­to mu­zie­jus.

Me­di­nės eg­lės vi­dus.

Eg­lę juo­sia tvo­re­lė su stul­pe­liais, ant jų tu­pi paukš­čiai.

Dar­bų aki­mir­ka – for­muo­ja­ma eg­lės vir­šū­nė.

Da­riaus BAL­TA­KIO nuo­tr.

Me­di­nė eg­lė ap­švies­ta iš vi­daus ir išo­rės.

Ka­lė­dų eg­lė Ro­kiš­ky­je bu­vo įžieb­ta praė­ju­sį šeš­ta­die­nį. Ro­kiš­kis šie­met ta­po Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne.