Šiauliečiai raginami dažniau keliauti dviračiu ir vaikščioti pėsčiomis

Šie­met su­si­sie­ki­mui dvi­ra­čiais ir pės­čių­jų są­ly­goms ge­rin­ti bus ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys.
Šiauliai pasiryžę susigrąžinti dviračių miesto vardą – čia diegiama ir planuojama daug naujų sprendimų, kurie miestui padės tapti aktyvesne, saugesne ir gyventojams bei aplinkai draugiškesne vieta. Šiemet susisiekimui dviračiais ir pėsčiųjų sąlygoms gerinti bus skiriamas ypač didelis dėmesys.

„Dėl bėgant laikui nusidėvėjusios ir ne visai išvystytos dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros žmonės mieliau renkasi automobilį, o ne aplinkai ir jiems patiems draugiškesnį transportą. Tad šiandien siekiame šią situaciją pakeisti ir taip prisidėti ne tik prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo, bet ir aplinkos taršos mažinimo mūsų mieste“, – pokalbį pradeda Eglė Bružienė, Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja.

Miesto pokyčiai ir artimiausi planai

Tiesa, permainų mieste matyti ir šiandien: rekonstruoti daugiau nei 46 kilometrai dviračių takų ir šaligatvių, daugiau nei 21 kilometras takų ir juos jungiančių atkarpų įrengtos naujai, atnaujintos takų dangos, ženklinimas, o prie svarbiausių traukos objektų – mokymo įstaigų, autobusų ir traukinių stočių bei Šiaulių arenos- pastatytos dviračių saugojimo stoginės.

„Šiais metais ir toliau tęsime pradėtus darbus. Bus įrengiamos naujos pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių atkarpos, pėsčiųjų perėjų kryptinis apšvietimas, atnaujinami senieji takai ir numatyta įrengti dar vieną taką Architektų gatvėje“, – planus pristato E. Bružienė.

Gera infrastruktūra – viskas, ko reikia

Šiauliuose gimęs ir augęs dviračių entuziastas Andrius Jurkus sako pastebėjęs, kad mieste tikrai jau yra vietų, kur smagu važiuoti dviračiu ne tik savo malonumui, bet ir susisiekimo tikslais.

„Takai, pritaikyti tik dviratininkams, yra viskas, ko reikia, kad žmonės būtų paskatinti rinktis judėti šia transporto priemone. Kaip pavyzdį galėtume pasitelkti kad ir miesto centrinę Tilžės gatvę, kur paženklinti dviračių takai, atnaujinta danga, o pats takas atskirtas nuo pėsčiųjų srauto. Tai dviratininkams labai svarbu, nes visada mieliau renkiesi tą eismo atkarpą, kurioje gali važiuoti patogiai, nestabdomas ir netrukdomas. Tačiau dar tikrai yra nemažai tvarkytinų senųjų takų atkarpų, kurias būtų galima tiesiog renovuoti“, – pabrėžia pašnekovas.

Svarbiausia žengti pirmą žingsnį

Jau daugiau nei dvidešimt metų dviračiu važinėjantis A. Jurkus tikina, kad dažniausiai keliauti mieste dviračiu yra taupiau, maloniau, o kartais net ir greičiau. „Visai neseniai teko matyti užrašą, kuriame teigiama, kad dviratis atkemša ne tik gatves, bet ir smegenis. Ir su tuo nesutikti neįmanoma, nes važiuojant dviračiu sutaupoma ir laiko, ir finansų. Aišku, tai priklauso ir nuo atstumo, bet jei jis nedidelis, tai skirtumo tarp automobilio ir dviračio beveik nėra. Be to, taip keliauti dar ir maloniau – į darbą atvažiuoji pakilesnės nuotaikos, pasportuoji ir dar grynu oru pakvėpuoji“, – teigia dviratininkas.

O norintiems, bet nedrįstantiems automobilio iškeisti į dviratį, A. Jurkus pataria per daug negalvoti, o tiesiog imti ir daryti. „Reikia elgtis kaip ir su bet kokia kita veikla, tiesiog žengti tą pirmą žingsnį ir per daug nesvarstyti nei apie orą už lango, nei apie atstumą. Aišku, turbūt dažnas pasakytų, kad nevažiuoja, nes nėra geros infrastruktūros, bet aš manau, kad net ir vienas kilometras gero dviračių tako yra daug. Tad apsirenkite, pasiruoškite, nusiteikite ir važiuokite.“

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Užs. Nr. 501245

1 1  1