Naujausios
Šiauliečiai elektra naudojasi 110 metų
Prieš 110 metų Ch. Frenkelio odų fabrike įsižiebė pirmoji elektros lemputė: 50 kW galios dinamo mašinos gaminama elektra buvo naudojama patalpoms ir teritorijai apšviesti. Taip į Šiaulius atkeliavo elektra, kuri 1938 metais buvo pigiausia visoje Lietuvoje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Apšviestas rajonas — naujovė
Su elektros istorija Šiauliuose galima susipažinti Šiaulių „Aušros“ ir AB “Šiaulių energijos“ muziejuose. “Aušros“ muziejuje daugiausia saugomi su buitimi susiję daiktai, o elektros prietaisų aukso fondą galima išvysti “Šiaulių energijos“ ekspozicijoje.
Įdomiausius su elektros istorija susijusius abiejų muziejų eksponatus buvo galima pamatyti Ch. Frenkelio viloje rodytoje parodoje „Elektra Šiauliuose: vizija, tapusi realybe“.
Viena iš parodos rengėjų, „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė laiku keliauja elektros keliu, kuris 1900 metais prasidėjo būtent Ch. Frenkelio odų fabrike. Muziejininkė parodo 1900 metų fabriko elektros išvedžiojimo schemą — pagrindinį šaltinį, įrodantį, kad elektra tuo metu fabrike buvo.
Dabar Ch. Frenkelio vilos Šapiro parduotuvės patalpose eksponuojamas vienintelis išlikęs vilos šviestuvas, švietęs namų šeimininkams.
1902 metais nedidelės galios elektros stotis sumontuota Gubernijoje: elektros reikėjo grafo Vladimiro Zubovo alaus daryklai, garo malūnui ir ketaus liejyklai. Pasak I. Nekrašienės, įdomu, jog šios stoties energija naudota ne tik gamybos reikmėms, bet ir teritorijai apšviesti. Vakarais šis rajonas atrodydavo labai gražiai ir tiems laikams — labai neįprastai.
Miestas švito ir toliau: nedidukės elektros stotys buvo įrengtos brolių Nurokų odų fabrike, S. Šmuilovo kino teatre „Fantazija“, Felicijono Karpio dvare prie Šiaulių, elektra pasiekė ir Nagurskių dvarą Kurtuvėnuose.
Pigiausia elektra — Šiauliuose
1918 metais žengtas dar vienas svarbus žingsnis: Šiaulių savivaldybės taryba, vadovaujama advokato Kazimiero Venclauskio, susitarė su Jokūbu Frenkeliu dėl Ch. Frenkelio elektrinėje gaminamos elektros tiekimo miestui apšviesti.
I. Nekrašienė vardija statistiką: jau 1919 metais mieste švietė net 35 LUX firmos lempos. 1921 metais J. Frenkelio fabriko elektrinė buvo išplėsta. Dalis energijos buvo naudojama ir miesto savivaldybės įstaigoms, gatvėms apšviesti, Liaudies namuose įrengtam kino teatrui.
Geležinkelio stoties rajono gatves apšvietė elektra, gaunama iš geležinkelininkų įrengto generatoriaus, kurį suko ant trinkų pastatytas garvežys.
1922 metais sauso mėnesį Šiaulių savivaldybė sudarė 20 metų sutartį su Amerikos lietuvių prekybos akcine bendrove, kuri įsipareigojo pastatyti šiluminę elektrinę Bačiūnuose.
Buvo įsteigta elektros gaminimo akcinė bendrovė „Rikivos elektros gamykla“, o netrukus parengtas ir pirmas elektrinės projektas, kurio derinimas užtruko ilgesnį laiką. Elektrinė pradėjo veikti 1923 metų birželio mėnesį.
Pasak I. Nekrašienės, ši elektrinė buvo pirmoji didelė elektrinė tuometinėje Lietuvoje: nuo jos prasidėjo ir visos Lietuvos energetinės sistemos kūrimas. Iš pradžių elektrinė veikė tik dalį paros. Augant elektros poreikiams, jau 1925 metais miesto gatves ir aikštes apšvietė 28 šviestuvai, 1928 metais — 204, o 1938 metais — net 278 šviestuvai.
Elektra ir jos teikiami privalumai tapo šiauliečių gyvenimo dalimi. Elektrą naudoti buityje skatino ir Šiaulių savivaldybė, mažindama jos kainą: 1932 metais butams apšviesti elektros kWh kainavo 1 litą 44 centus, o jau 1938 metais — tik 40 centų. Įdomu, kad tuo metu Šiauliuose pagaminta elektros energija buvo pigiausia Lietuvoje.
Nebeteko reikšmės
Elektra iš Šiaulių pasiekė ir apylinkes: 1939 metais spalio mėnesį pagal inžinieriaus Leono Kaulaukio projektą durpynų centre, Rėkyvoje, pradėta statyti nauja šiluminė elektrinė. I. Nekrašienės teigimu, Lietuvoje tai buvo pirmoji elektrinė, statyta be užsienio kapitalo pagalbos.
1940 metų pabaigoje 2,5 MW galios Rėkyvos elektrinė paleista, ji Bačiūnų elektrinės linijomis tiekė elektros energiją Šiauliams.
Visi įrengimai — trys garo katilai ir du generatoriai — baigti montuoti 1941 metais birželio 5 dieną. Ekploatacijon priimta likus trims dienoms prieš prasidedant karui.
Iš Rėkyvos buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje 30 kVA įtampos elektros perdavimo linija į Radviliškį ir Panevėžį.
Muziejininkės teigimu, vokiečių okupacijos metais Lietuvos energetika merdėjo: vokiečiai, įdėdami kuo mažiau lėšų, stengėsi išgauti kuo daugiau elektros energijos karo tikslams. Besitraukdami iš Lietuvos, planavo elektrines susprogdinti, bet Bačiūnų ir Rėkyvos elektrines pavyko išsaugoti.
Savo korekcijas padarė laikas: 1957 metais Bačiūnų elektrinė uždaryta kaip nebetekusi reikšmės. Šiuo metu joje įsikūręs medžio apdirbimo cechas.
Maždaug po dešimtmečio uždaryta ir Rėkyvos valstybinė rajono elektrinė. Joje dar kurį laiką veikė šiluminė katilinė. Dabar Rėkyvos katilinės pastatas apleistas.
LEMPUTĖS: Elektros lempučių įvairovė ir evoliucija.
ŠVIESTUVAS: Originalus Ch. Frenkelio vilos šviestuvas kabo ekspozicinėje Šapiro parduotuvėje.
ELEKTRINĖ: Bačiūnų šiluminė elektrinė 1960 metais. Nuo šios elektrinės prasidėjo visos Lietuvos energetinės sistemos kūrimas.
PASTATAS: Buvusios Bačiūnų elektrinės pastatas. Jame dabar įsikūręs medienos apdirbimo cechas.
Rimanto LAZDYNO nuotr.
DURPĖS: Geležinkelis į Bačiūnų elektrinę iš Piktmiškio durpyno.
GENERATORIUS: Dyzelinis generatorius Ch. Frenkelio odų fabrike.
KAPITALAS: Rėkyvos elektrinė — pirmoji elektrinė, statyta be užsienio kapitalo.
PAVEIKSLAS: Rėkyvos elektrinė 1945— 1946 metais. Piešinio autorius — buvęs vokiečių karo belaisvis Rochas, pokario metais dirbęs elektrinėje.
LAIDAI: Išnykęs miesto veidas: dešinėje Vilniaus gatvės pusėje — elektros laidai, kairėję — telefono ir telegrafo.
ILIUMINACIJA: Šiaulių apskrities savivaldybės pastatas 1930 metais. Iliuminacija skirta jubiliejiniams Vytauto Didžiojo metams.
„Aušros“ ir “Šiaulių energijos“ muziejaus fondų nuotr., Giedriaus BARANAUSKO repr.
PROCESAS: Termoelektros generatorius, kuriame kaisdama žibalinė lempa įkaitina ir plokšteles — termoporas. Jos šiluminę energiją paverčia elektros energija, kurią naudodavo radijo imtuvams maitinti. Šis būdas buvo populiarus po Antrojo pasaulinio karo.
SUKAKTIS: „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė primena, kad būtent šiemet sukanka 110 metų, kai Šiauliuose įsižiebė elektra.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
