Naujausios
– Su kokiomis mintimis kasdien einate į ligoninę? Kaip koronaviruso pandemijos metu saugotės pats ir saugote artimuosius?
– Rugsėjo pirmas dvi savaites buvau suplanavęs atostogas – tradiciškai jau daug metų šiuo laiku su draugais kopiame į Aukštųjų Tatrų kalnus. Deja, likus 12 valandų iki išvykimo, sužinojome, jog dėl išaugusio atvejų skaičiaus grįžus iš Slovakijos tektų izoliuotis dvi savaites. To negalėjome sau leisti nė vienas.
Paskutinius du mėnesius asmeninis gyvenimas labai pasikeitė. Jo kaip ir neliko, visos mintys užvaldytos atsakomybės už Šiaulių ir Telšių apskričių klasterio darbo organizavimą, pacientų srautų valdymą, personalo išsaugojimą paslaugų teikimui ir pacientų gydymą.
Darbo diena prailgėjo iki 14 valandų, dar ir pietus užsisakome į darbą, tai tauposi laikas.
Džiaugiuosi, kad visi šeimos nariai vadovaujasi įrodymais pagrįsta medicina, todėl kasmet skiepijamės nuo gripo, anūkai paskiepyti nuo visų įmanomų infekcijų, kurioms sukurtos vakcinos.
Žmona – gydytoja odontologė, įpratusi save saugoti, nes pacientai išskiria daug aerozolių, todėl daug metų dirba su kaukėmis ir skydais.
– Ką per laikotarpį nuo pirmosios COVID-19 pacientės Šiauliuose iki antrosios koronaviruso bangos piko sužinojote apie šį virusą, kokią patirtį sukaupėte, kaip keičiasi medikų darbas?
– Visų pirma, mano nuomone, įvyko psichologinis lūžis darbuotojų mąstyme – suvokimas apie viruso grėsmes, darbą greta ir kartu su juo. Deja, jokių naujų efektyvių instrumentų tiek prevencijai, tiek gydymui neatsirado. Gal tik viena svarbi naujovė, kuri padeda mums šiuo metu – tai greitieji PGR testai. Jų atlikimui nereikia didelės laboratorijos komandos, rezultatai gaunami per valandą. Bėda ta, kad rinkoje yra labai maža pasiūla, o ir jie patys yra santykinai brangūs.
Artimiausiu metu gali būti verifikuoti pigesni greitieji antigeniniai testai, kurie bus analogiško jautrumo ir specifiškumo, kas leistų sutaupyti nemažą lėšų dalį. Visa tai yra naujosios technologijos.
Antroje bangoje susidūrėme su dar vienu šio viruso reiškiniu – tai besimptomių pacientų gausa. Tiek tarp personalo, teik tarp pacientų. Šiuo metu didelę dalį personalo profilaktiškai testuojame kas savaitę, bet tai nėra šimtaprocentinis apsisaugojimas nuo infekcijos plitimo. Deja, net ir idealus apsaugos priemonių naudojimas ne visada apsaugo nuo užsikrėtimo. Tai yra neatsiejama realybė, komplikuojanti ir taip sudėtingą laikmetį.
– Kasdien girdime COVID-19 statistiką – nauji atvejai, augantys skaičiai ligoninėse, mirtys... Kas stovi už šių statistinių skaičių, kokia realybė?
– Prasidėjus antrajai bangai, apie dvi savaites ligoninėje pacientų skaičius nebuvo didelis. Po to į ligoninę pradėjo patekti pacientai, turintys daug gretutinių ligų, vyresnio amžiaus. Taip tęsėsi kelias savaites. 12 lovų reanimacija buvo pusiau užpildyta taip pat garbaus amžiaus pacientų. Ir štai dabar esame trečiame etape – į ligoninę patenka ir jauni iki 40 metų ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie serga virusiniais plaučių uždegimais. Reanimaciją teko plėsti du kartus – nebeužtenka 22 lovų, paruošėme dar iki 10. Ir kaip minėjau, deja, šiuo metu labai daug į reanimaciją tik dėl koronaviruso patenka sunkių santykinai jaunų žmonių. Jauniausiam nė 25 nebuvo, yra ir neturinčių 40... Prasideda kova už gyvybę. Tai labai paliečia visą personalą. Man tenka bendrauti su gydančiais reanimatologais, kurie kaunasi už gyvybę kartu su pacientais, ir jeigu buvę beviltiški rodikliai pradeda gerėti, jeigu pacientas kasdien šansų išgyventi turi vis daugiau – 50... 60... 75... procentų – džiaugiasi nesuvaidintomis emocijomis.
Deja, kartais kova baigiasi nesėkme. Iš pirmo žvilgsnio rodikliai gerėja, kompensuojamas kvėpavimas moderniausiais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, bet atlikus kompiuterinės tomografijos plaučių tyrimą, paaiškėja, jog virusas plaučių audinį beveik sunaikino. Praradimų išgyvenimai neabejotinai palieka randus pas visus medikus.
– Kodėl žmonės pirmosios COVID-19 bangos metu dėkojo medikams ir jais tikėjo, o dabar nemaža jų dalis pyksta ne tik ant pandemiją reguliuojančios valdžios, bet ir ant medikų? Kas padaryta ne taip, kad šiandien augant didžiuliams koronaviruso skaičiams šalyje vis dar daugybė žmonių netiki situacijos grėsme ir kaltina tiek medikus, tiek žiniasklaidą dirbtinai pučiant burbulą ir gąsdinant žmones?
– Iš tiesų, nuo vasaros pasitikėjimo sveikatos apsauga reitingai ženkliai sumažėjo. Tam turėčiau keletą paaiškinimų.
Visų pirma, po pirmosios pandemijos bangos, kada buvo nutrauktas planinių paslaugų teikimas, atkūrimas visų paslaugų Lietuvoje vyko per vangiai. Mūsų ligoninė suvokė, kad negalima gaišti, ir jau gegužės pradžioje atkūrėme pilną registraciją planinėms konsultacinėms paslaugoms. Deja, toli gražu ne visos gydymo įstaigos nedelsiant atkūrė veiklą. Labai paplitę visuomenėje išsireiškimai „jie užsirakinę, nepriima pacientų, konsultuoja tik telefonu“ yra nemaža dalimi pačių medicinos įstaigų atsakomybės klausimas. Buvo nedovanotinai vėluojama atkurti paslaugas, viešojoje erdvėje labai buvo eskaluojamas klausimas apie medikų atlyginimų nepakankamą didinimą, kas visiškai išsiskyrė su pacientų lūkesčiais ir ekonomine situacija.Tai, mano nuomone, buvo pagrindinės priežastys, kodėl turime tokį visuomenės vertinimą, kai pasitiki tik 42 procentai gyventojų.
Antrosios bangos akivaizdoje būtina visiems sveikatos priežiūros dalyviams aktyviai teikti paslaugas pacientams, tame tarpe koronaviruso diagnostikos ir gydymo, pradedant pirmine sveikatos priežiūra. Deja, neturime daug teigiamų pavyzdžių šalyje, kur paslaugų teikimo grandinė būtų sustyguota panaudojant visus turimus resursus. Ir ne tik dėl pasitikėjimo atkūrimo. Epidemijos metu dėl išlikimo.
Dar viena priežastis yra ta, kad kai kurios visuomenės grupės, peržengė padorumo ribas ir beprecedentiniais veiksmais atakuoja gydymo įstaigas ir pasiaukojančiai dirbančius medikus. Su tokiu išpuoliu neseniai susidūrė ir mūsų ligoninės personalas ir pacientai. Kas už jų stovi, galima tik numanyti. Medžiagą apie išpuolį perdavėme policijai. Visus, kurie teigia, kad „ligoninės tuščios“, kviečiame padirbėti savanoriais ar net įdarbinti “tuščiuose skyriuose”. Kvietėme viešai, deja, neatvyko nė vienas. Bet ačiū tiems, kurie prisijungė ne su kameromis ir nuoširdžiai norėjo padėti sunkiai sergantiems pacientams. Tokių buvo irgi nemažai.
Labiausiai apmaudu šitoje situacijoje, kad išpuoliai vyksta šiuo metu, kai Šiaulių ligoninės medikai rodo didžiausią pasiaukojimą, empatiją ir niekada kai dabar taip nekovojo už pacientų interesus.
Na, ir dar viena priežastis, mano įsitikinimu, yra sveikatos sistemos politizavimas. Medikai yra tapę savotiškais įkaitais. Todėl nacionalinis susitarimas dėl sveikatos sistemos vystymo būtų puiki žinia visiems sveikatos sistemos dalyviams ir prielaida reputacijai susigrąžinti.
– Kaip manote, ar šalies valdžia tinkamai vadovavo pandemijos valdymui? Kas, atsigręžus atgal, atrodo, kad galėjo būti daroma kitaip?
– Aš visiškai suprantu, kad valdžia, priimdama sprendimus, turi įvertinti labai daug faktorių, tame tarpe valstybės ekonomikos, atskirų verslo rūšių interesus, laisvės ir atsakomybės suvokimo laipsnį, visuomenės lūkesčius ir nuotaikas. Ir dar yra medicina, jos pajėgumai, atlaikyti papildomus sunkių pacientų srautus. Pabrėžiu papildomus! Nes visuomenės lūkestis yra tiek pat planinių paslaugų čia ir dabar, jau nekalbant apie būtinąją pagalbą, kuri sudaro per 80 procentų ligoninės infrastruktūros.
Pirmojo karantino metu šalies prioritetas buvo medicina, todėl ji mažiausiai nukentėjo iš visų visuomenės ir ekonomikos sektorių.
Vasara buvo puiki, žmonės atsipalaidavo, apie ribojimus nebuvo linkę net girdėti. Iš televizijos ekranų sklido teiginiai, kad „draudžiama net ištarti žodį „karantinas“, o visas problemas turi išspręsti ligoninių lovų, skirtų COVID-19 pacientų gydymui skaičiaus didinimas. Ir tai bus testas ar gydymo įstaigos pasiruošusios antrajai bangai.“ Tai yra medicina turi suvaldyti antrąją bangą, o visuomenė gyvens įprastą gyvenimą. Deja, nė viena šalis tokiu būdu neišsprendė pandemijos problemų. Ir šitame fone, dar atostogų metu sužinojau apie protrūkius Šiaulių mieste. Visa tai suvokdamas, puikiai supratau, kad mums tiesiog labai nepasisekė ir Šiaulių ligoninės kolektyvo laukia labai sunkus metas – mus pirmus užtvindys antroji banga, dėl artėjančių rinkimų niekas nepriims nepopuliarių sprendimų apie gyvenimo ribojimus nacionaliniu mastu. Nors jau buvo aišku, kad švelnūs vietiniai ribojimai nepasiteisino beveik visose ES šalyse.
Karantinas tęsiasi, kol kas iki lūžio taško dar toli. Per savaitę profilaktiškai testuojant ligoninės personalą, net 65 darbuotojams nustatytas teigiamas koronaviruso testas. 80 procentų – besimptomiai. Iš visų padalinių. Iš visuomenės.
Abejoju, ar tai jau antros bangos pabaigos pradžia.
– Kaip ši pandemijos patirtis keis Šiaulių ligoninės darbą ateityje?
– Neišvengiamai keis. Infekcijų kontrolei teks realus, o ne teorinis prioritetas. Pirmiausia, akivaizdu, kad turi būti gerinamos sąlygos pacientams, nes iki šiol buvo įprasta, kad palatose buvo gydoma po 3-4 ir net daugiau pacientų, karščiuojantys ne visada atskirti pradedant skubios pagalbos skyriais. Personalo infekcijų kontrolės kartelė taip pat turės išlikti pakankamai aukštai. Deja, didžioji ligoninės infrastruktūros dalis nėra pritaikyta atitikti šiuos reikalavimus. Vis tik judame teisinga kryptimi – šiuo metu įgyvendinami Plaučių ligų ir tuberkuliozės klinikos, vaikų ligų skyrių, geriatrijos pastato projektai pagerins dalį infrastruktūros.
Šiandien mes laukiame, kad tam tikrą įtaką padarys skiepai, kurie tikėtina kelių mėnesių bėgyje pasieks ir Lietuvą.
Deja, sunku pasakyti kokį randą medikų psichologinėje būsenoje paliks mėnesiais užsitęsęs alinantis darbas, kurį drąsiai galima pavadinti pragaru.
Vis tik, noriu pasakyti, kad ne tik epidemija keis ligoninės veidą ir darbą. Ligoninėje vyksta daug kitų procesų – ruošiamasi dar vienoms struktūrinėms permainoms nuo sausio 1 dienos, įgyvendinami įvairūs projektai. Štai turiu labai gerą žinią viso šiaurės Lietuvos krašto gyventojams – jau turime laimėtoją konkurse BMR 3 teslų aparato įsigijimui. Tai bus moderniausias įrenginys, sudarysiantis galimybes diagnozuoti įvairiausių sričių susirgimus, ir pacientams nebereikės vykti tirtis į universitetines ligonines. Ir dar kas labai svarbu – lėšas, kurios yra ženkliai didesnės nei milijonas eurų sveikatos apsaugos ministras skyrė iš Europos Sąjungos fondo, taigi nereikės naudoti taip sunkiai uždirbamų ligoninės lėšų.
– Esate pakviestas į Prezidento sudarytą darbo grupę. Kokią reikšmę tai suteikia jūsų darbui? Ar Jūsų – Šiaulių praktiko – argumentai girdimi Vilniuje?
– Esu pakviestas dalyvauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo grupėje. Grupėje suburti aukšto lygio ekspertai dirbantys Santaros ir Kauno klinikose, taip pat vedantys profesoriai infekcionistai. Labai naudinga, kad į grupės veiklą aktyviai įsijungė profesorius Tomas Jovaiša, reanimatologas, kuris yra vienos Londono klinikos vadovas, pirmosios bangos metu vadovavęs 125 lovų reanimacijos skyriui.
Beje, noriu pasidžiaugti, kad viena gydytoja reanimatologė, baigusi metų stažuotę T. Jovaišos klinikoje, sugrįžta į Lietuvą ir nuo sausio pradės dirbti Šiaulių ligoninėje.
Jau galėjote pastebėti, kad pirmo susitikimo su Prezidentu metu parengtos ne tik ekspertinės epidemiologinės rekomendacijos, bet ir rekomendacijos gydymo įstaigų darbo organizavimui, pirminio sveikatos sektoriaus didesniam įsitraukimui į diagnostiką bei atraminių ligoninių – tęstiniam koronavirusu infekuotų pacientų gydymui. Ir turiu pasidžiaugti, kad rekomendacijos Prezidento vardu paskatino įsitraukti savivaldybių ligonines į paslaugų teikimo grandinę, iki šiol išsaugant antrojo ir trečiojo lygio planinių ir būtinosios pagalbos paslaugų teikimą didžiosiose ligoninėse.
