Šiaulių ekonomijos istorija – Lvove

Sau­go­mi Lvo­ve

E. Va­si­liaus­kas į Uk­rai­nos cent­ri­nį is­to­ri­jos ar­chy­vą, ku­ria­me yra 1780–1783 me­tų lai­ko­tar­pio Šiau­lių eko­no­mi­jos by­los, bu­vo nu­vy­kęs 2015 me­tais.

1781 me­tų va­sa­rio 20 die­na da­tuo­ja­mas Šiau­lių eko­no­mi­jos sche­mi­nis že­mė­la­pis su pa­žy­mė­tais rak­tais, dva­rais ir mies­tais, mies­te­liais, baž­ny­čio­mis sau­go­mas Gra­fų Lanc­ko­rons­kių fon­de.

"Apie šį že­mė­la­pį bu­vo ži­no­ma, apie jį man už­si­mi­nė Vy­kin­tas Vait­ke­vi­čius, jis ir­gi do­mi­si kar­tog­ra­fi­ja. Šį že­mė­la­pį sa­vo dar­buo­se apie mies­te­lių rai­dą mi­ni Al­gi­man­tas Miš­ki­nis su nuo­ro­da į ar­chy­vą Lvo­ve", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Nu­vy­kęs į ar­chy­vą Lvo­ve, is­to­ri­kas su­ži­no­jo, kad šią by­lą yra var­tę še­ši as­me­nys. Šiau­lių eko­no­mi­jos by­las 1967 me­tais žiū­rė­jo lie­tu­vis is­to­ri­kas Ri­man­tas Ja­sas.

Kaip Šiau­lių eko­no­mi­jos do­ku­men­tai at­si­ra­do Lvo­ve? At­sa­ky­mas glū­di dar XVIII am­žiu­je. 1780 me­tais nu­ša­li­nus Šiau­lių eko­no­mi­jos ad­mi­nist­ra­to­rių An­ta­ną Ty­zen­hau­zą, val­dy­mą pe­rė­mė Pran­ciš­kus Že­vuls­kis.

"Vi­sa do­ku­men­ta­ci­ja bu­vo iš­vež­ta į tuo­me­ti­nę Len­ki­ją, o po Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mo ati­te­ko Aust­ri­jai (Lvo­vas bu­vo Ga­li­ci­jos sos­ti­nė). Kai kū­rė­si ar­chy­vas, vi­sas P. Že­vuls­kio fon­das pe­rė­jo į Ga­li­ci­jos pro­vin­ci­jos ar­chy­vą. Šiau­lių ar­chy­vas su­de­gė 1915 me­tais, per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Ge­rai, kad ad­mi­nist­ra­to­rius do­ku­men­tus iš­si­ve­žė, Šiau­liuo­se, ko ge­ro, bū­tų neiš­li­kę. Vie­no­je iš by­lų Lvo­ve ir yra su­lanks­ty­tas mi­nė­tas že­mė­la­pis", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Že­mė­la­pis, ku­rio au­to­rius ne­ži­no­mas, nu­pieš­tas ant po­pie­riaus su van­dens ženk­lais "AD­RIAAN ROGG­LE" su he­ral­di­niu le­li­jos ženk­lu sky­de kai­rė­je pu­sė­je.

Že­mė­la­py­je pa­žy­mė­ti Gruz­džių gu­ber­ni­jos Go­rų (Gruz­džių), Ver­bū­nų, Šiau­lių, Rad­vi­liš­kio ir Gur­bų rak­tai, Ber­žė­nų, Pik­tui­žių, Gy­ta­rių, Pae­že­rio (prie Gu­de­lių eže­ro, Šniū­rai­čių kai­mo) dva­rai, Ža­ga­rės gu­ber­ni­jos Ža­ga­rės, Pa­kur­šės, Sat­kū­nų, Pa­si­dab­rės rak­tai, Ža­dei­kių, Va­liū­nų, Kal­vių, Jur­dai­čių ir Mon­to­riš­kių dva­rai, Jo­niš­kio gu­ber­ni­jos Met­li­cų (da­bar Ke­pa­lių), Šik­lių, Meš­kui­čių, De­gu­čių rak­tai ir Vaiz­gu­čių, Pa­mū­šio, Nai­sių, Juk­nai­čių dva­rai.

Jo­niš­kio mies­to vie­to­je nu­pieš­ta tik baž­ny­čia, į ry­tus dva­ras ir Met­li­cų rak­tas, Šiau­lių, Rad­vi­liš­kio vie­to­se – baž­ny­čia ir gy­ve­na­mie­ji na­mai, Nau­jo­sios Ža­ga­rės – gy­ve­na­mie­ji na­mai, Gruz­džių – di­de­lis gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Že­mė­la­pis, sa­ko is­to­ri­kas, yra ga­na tiks­lus. Jo­niš­kio ir Šiau­lių baž­ny­čios pa­vaiz­duo­tos sche­ma­tiš­kai, bet bend­rie­ji bruo­žai ati­tin­ka vaiz­dą, ži­no­mą iš XIX am­žiaus iko­nog­ra­fi­nės me­džia­gos.

To­je pa­čio­je by­lo­je, kur ir že­mė­la­pis, sau­go­ma Šiau­lių dva­ro sche­ma su pa­vaiz­duo­tais tri­mis pa­sta­tais ir var­tais, var­tų brė­ži­niu. Iš­li­kęs ir įdo­mus tur­gaus aikš­tės pre­ky­bi­nio pa­sta­to pro­jek­tas: brė­ži­niai, pjū­vis ir sche­ma.

Pas­ta­tas pro­jek­te – il­gas, ba­ro­ki­nių for­mų. Neaiš­ku, ar jis bu­vo pa­sta­ty­tas.

E. Va­si­liaus­kas siū­lo idė­ją: įgy­ven­din­ti šį 1780 me­tų pro­jek­tą.

"Pas­ta­tą bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti prieš ko­le­gi­ją, bu­vu­sio­je tur­gaus pre­ky­bi­nių ei­lių vie­to­je, pa­nau­do­jant šiuo­lai­kiš­kas tech­no­lo­gi­jas, pa­vyz­džiui, me­ta­lo konst­ruk­ci­jas. Mies­te at­si­ras­tų ba­ro­ko sta­ti­nys, ku­ris su re­ne­san­so ka­ted­ra, am­py­ro sti­liaus sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tu (fa­sa­das pa­keis­tas), tar­pu­ka­rio pa­štu ir teat­ru įneš­tų ko­lo­ri­to į mies­to ur­ba­nis­ti­nį vei­dą. Ja­me ga­lė­tų įsi­kur­ti mu­zie­jaus, ga­le­ri­jos, pa­ro­dų, kon­fe­ren­ci­jų sa­lės", – siū­lo E. Va­si­liaus­kas.

Pas­ta­tą bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti prieš ko­le­gi­ją, bu­vu­sio­je tur­gaus pre­ky­bi­nių ei­lių vie­to­je.

Įdo­mūs do­ku­men­tai

Pa­sak E. Va­si­liaus­ko, Lvo­ve sau­go­mi do­ku­men­tai (apie 2 000 la­pų) pa­pil­do Šiau­lių eko­no­mi­jos is­to­ri­ją: ga­li­ma pra­plės­ti ži­nias apie kraš­to eko­no­mi­nį gy­ve­ni­mą, vals­tie­čių prie­vo­les, že­mės ūkį, miš­ki­nin­kys­tę, pa­ja­mas.

Šiau­lių eko­no­mi­jos ūki­nė­se-fi­nan­si­nė­se by­lo­se pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­ja­mas, gau­tas iš dva­rų, kar­čia­mų, ma­lū­nų; apie kvie­čių, mie­žių, avi­žų, žir­nių, li­nų sė­me­nų bei pluoš­to eks­por­tą per Lie­po­jos uos­tą; miš­ko kir­ti­mą.

By­lo­se nu­ro­do­mas mies­tų, mies­te­lių, kai­mų dū­mų skai­čius, sa­vi­nin­kų tau­ti­nė (iš­skir­ti tik žy­dai) ir so­cia­li­nė (že­mio­nys, lais­vie­ji, bau­džiau­nin­kai) pa­dė­tis, yra in­for­ma­ci­jos apie dva­rų, pa­li­var­kų ir val­dų dy­dį, Šiau­lių ama­ti­nin­kus, alu­da­rius, iš­li­kę kai ku­rių ma­nu­fak­tū­rų lik­vi­da­vi­mo do­ku­men­tai.

Vie­no­je iš by­lų sau­go­ma se­niau­sia (1780 m.), spė­ja­ma, Nau­jo­sios Ža­ga­rės dva­ro sche­ma. Jo­je pa­vaiz­duo­tas mū­ri­nis gy­ve­na­ma­sis na­mas, ūki­niai pa­sta­tai (jau­ja, bra­vo­ras (va­ryk­la), ark­li­dės, dar­ži­nė, kluo­nas). Pa­ra­šy­ta pa­sta­ba, kad jau­ją su­de­gi­no kur­lan­die­čiai.

Iš­li­kęs su­si­ra­ši­nė­ji­mas su vi­cead­mi­nist­ra­to­riu­mi Mik­še­vi­čiu­mi, pa­rei­gū­nų ir tar­nau­to­jų są­ra­šai, jiems iš­mo­kė­tų at­ly­gi­ni­mų len­te­lės, Jo­niš­kio gu­ber­ni­jos kai­mų se­niū­nai, pa­što iš­lai­dos, Šiau­lių eko­no­mi­jos per­nuo­mo­ji­mo do­ku­men­tai Kur­šo ir Žiem­ga­los ku­ni­gaikš­čiui Pet­rui Bi­ro­nui bei ku­ni­gaikš­čiui Jo­ha­nui Me­de­mui.

Do­ku­men­tai ra­šy­ti len­kų kal­ba, da­lis laiš­kų – pran­cū­ziš­kai.

Pa­sak E. Va­si­liaus­ko, kar­tog­ra­fi­nės me­džia­gos Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta.

"Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je gal trū­ko stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo. Jei paim­tu­me Šve­di­ją ar šve­dų val­do­mą Li­vo­ni­jos da­lį, ten pla­nų ar­chy­vas di­džiu­lis. Pa­žy­mė­ta vis­kas: pi­lys, dva­rų val­dos, kai­mai, ka­pi­nai­tės. O mes tuo klau­si­mu esa­me nu­skriaus­ti", – sa­ko E. Va­si­liaus­kas.

Pa­sak is­to­ri­ko, yra ži­no­ma, kad A. Ty­zen­hau­zo tar­nau­to­jai maž­daug 1780–1781 me­tais su­da­rė Aly­taus, Gar­di­no, Šiau­lių eko­no­mi­jų at­la­sus ar at­ski­rų jų da­lių – gu­ber­ni­jų – že­mė­la­pius.

Cent­ri­nia­me se­nų­jų ak­tų ar­chy­ve Var­šu­vo­je sau­go­mi se­niau­si ži­no­mi, 1780 me­tais da­tuo­ja­mi, Šiau­lių eko­no­mi­jos Gruz­džių, Ža­ga­rės ir Jo­niš­kio gu­ber­ni­jų že­mė­la­piai.

Gruz­džių gu­ber­ni­jo­je že­mė­la­piuo­se re­gist­ruo­ti 132 gy­ven­vie­tės pa­va­di­ni­mai (kar­tu su pri­va­čio­mis ir baž­ny­ti­nė­mis val­do­mis, to­dėl ir ski­ria­si nuo ofi­cia­lios Šiau­lių eko­no­mi­jos sta­tis­ti­kos), Jo­niš­kio – 117, Ža­ga­rės – 97.

LDK di­džiau­sia bu­vo Gar­di­no eko­no­mi­ja, ku­rio­je bu­vo apie 10 600 dū­mų. 1790 me­tais Gar­di­no pa­vie­te bu­vo su­ra­šy­ta 34 400 dū­mų. Šiau­lių eko­no­mi­jo­je bu­vo apie 3 580 dū­mų, o Šiau­lių pa­vie­te – 16 400 dū­mų.