Senjorams nedraudžiama gyventi smagiai

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Lie­tu­vos pen­si­nin­kų są­jun­gos "Bo­čiai" Šiau­lių mies­to bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Be­nas Jo­ku­baus­kas džiau­gia­si gar­baus am­žiaus žmo­nių en­tu­ziaz­mu. Ta­čiau ne­sle­pia, kad po­žiū­ris į se­ną žmo­gų kar­tais žei­džia.
Šiau­lių pen­si­nin­kų bend­ri­jai "Bo­čiai" su­kan­ka 20 me­tų. Ta pro­ga gruo­džio 1-ąją Šiau­liuo­se, P. Vi­šins­kio bib­lio­te­kos sa­lė­je, vyks šven­ti­nis ren­gi­nys, ku­ria­me skam­bės ne tik mū­sų mies­to "Bo­čių" dai­nos, bet ir sve­čių iš Pas­va­lio, Ak­me­nės, Tel­šių, Klai­pė­dos bei Rad­vi­liš­kio.
Šiau­lių "Bo­čių" bend­ri­jos na­rius ant­rą de­šimt­me­tį bu­rian­tis Be­nas Jo­ku­baus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad gar­bus am­žius nė­ra ri­ba, ku­rią per­žen­gus drau­džia­ma gy­ven­ti sma­giai, bend­rau­ti, kur­ti, ke­liau­ti. Ir svar­biau­sia – jaus­tis rei­ka­lin­gais.

Su šo­kiais ir dai­no­mis

Ju­bi­lie­ji­niam kon­cer­tui Šiau­lių "Bo­čių" folk­lo­ro an­samb­lis pa­ren­gęs iš­skir­ti­nę pro­gra­mą. Ži­no­ma, kad su­skam­bės nau­ja­sis bend­ri­jos him­nas, ku­riam žo­džius pa­ra­šė Ge­no­vai­tė Plau­ši­nai­tė. "Mes bu­vom jau­ni, per gy­ve­ni­mą ėjo­me drą­siai..." – pir­mo­sios him­no ei­lu­tės – tar­si vi­zi­ti­nė bend­ri­jos kor­te­lė, pa­liu­di­jan­ti, jog an­samb­lio na­rių am­žius ge­ro­kai per 60 me­tų.

"Bo­čiai" sa­vo veik­los gim­ta­die­niui pa­ren­gė do­va­ną žiū­ro­vams – ju­bi­lie­ji­nę dai­ną, ku­rios iki šiol nie­ka­da ne­dai­na­vo "Pra­bė­go mū­sų va­sa­ros".

Ju­bi­lia­tus ir ki­tus šven­tės da­ly­vius links­mins ir gar­baus am­žiaus žmo­nių ko­lek­ty­vai iš ša­lies ra­jo­nų.

Dau­gy­bę me­tų an­samb­ly­je dai­nuo­jan­tis Šiau­lių "Bo­čių" bend­ri­jos pir­mi­nin­kas B. Jo­ku­baus­kas tu­ri dau­gy­bę šir­dį glos­tan­čių pri­si­mi­ni­mų iš bend­ra­min­čių su­si­bū­ri­mų, eks­kur­si­jų, re­pe­ti­ci­jų ir ke­lio­nių, į ku­rias lei­džia­si, nes no­ri pa­kon­cer­tuo­ti ki­tų ra­jo­nų gy­ven­to­jams ir tuo pa­čiu pa­si­sve­čiuo­ti, pa­bend­rau­ti, su­si­pa­žin­ti, pra­leis­ti lai­ką.

Ne­se­niai šiau­lie­čių se­no­lių an­samb­lis su­grį­žo iš šie­met Ši­lu­tė­je vy­ku­sio tra­di­ci­nio ša­lies "Bo­čių" bend­ri­jų fes­ti­va­lio "Skam­bėk, Že­mai­ti­ja", kur jų at­lie­ka­mos liau­dies dai­nos su­tik­tos su di­džiau­siu džiaugs­mu.

Mū­sų "Bo­čiai" ak­ty­vūs ir mies­to gy­ve­ni­me – kiek­vie­nais me­tais vyks­tan­čiuo­se "Šiau­lių nak­tų" ren­gi­niuo­se jie tu­ri sa­vo pa­la­pi­nę, ku­rio­je nie­ka­da ne­trūks­ta ne tik dai­nų, bet ir šo­kių. Se­no­liams sma­gu, kad prie jų pa­la­pi­nės vi­sa­da no­riai bu­riuo­ja­si jau­ni­mas, su ku­riuo vi­si links­mai šne­ku­čiuo­ja­si ir juo­kau­ja. Kiek ki­toks, anot bend­ri­jos pir­mi­nin­ko, bu­vo šių me­tų ren­gi­nys – jau­ni­mo atė­jo pa­ste­bi­mai ma­žiau. B. Jo­ku­baus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad tai su­si­ję su stu­den­tų su­ma­žė­ji­mu Šiau­lių uni­ver­si­te­te.

Bend­ri­ja, anot "Bo­čių" pir­mi­nin­ko, vi­sa­da no­riai įsi­jun­gia į mies­to gy­ve­ni­mą: jei kas kvie­čia neat­si­sa­ko su­da­ly­vau­ti, mies­tie­čiams pa­dai­nuo­ti tiek Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­nos mi­nė­ji­me, tiek Va­sa­rio 16-osios pro­ga, tiek ki­tuo­se ren­gi­niuo­se. Tai to­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu "Bo­čius" daž­nai ga­li­ma iš­vys­ti vi­sa­da mie­lai juos prii­man­čio­je Šiau­lių P. Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je.

O kol ne­kon­cer­tuo­ja, an­samb­lio na­riai kar­tą per sa­vai­tę ren­ka­si į re­pe­ti­ci­jas vie­no­je iš Šiau­lių uni­ver­si­te­tui pri­klau­san­čių rū­mų sa­lių, kur glau­džia­si ne­be­li­kus pa­tal­pų Sto­ties gat­vė­je.

"Džiaugs­mas yra su­si­tik­ti. Spe­cia­lis­tai sa­ko, kad mu­zi­ka gy­do. Tai taip ir gy­do­mės vi­si suė­ję", – šyp­so­si "Bo­čių va­do­vas.

Jo žo­džiais, gy­dy­tis bū­tų kur kas su­dė­tin­giau, jei ne at­si­da­vę žmo­nės. O da­bar štai vie­nas gar­baus am­žiaus mu­zi­kan­tas į re­pe­ti­ci­jas at­vyks­ta net iš Pak­ruo­jo ra­jo­no, ki­tas – iš Kai­rių, dai­ni­nin­kė – iš kaž­kur to­lė­liau.

"Jei žmo­nės suei­na, su­va­žiuo­ja, va­di­na­si, jiems čia ge­rai, va­di­na­si, tei­sin­ga kryp­ti­mi ei­na­me", – sa­ko pir­mi­nin­kas.

Jam iš­di­du, kad žmo­nės mu­zi­kuo­ja ne­pra­šo­mi, ne­ver­čia­mi ir ne­mo­ka­mai. Ne­ga­na to, dar ir sa­vo inst­ru­men­tus su­si­ve­ža.

Moks­lai ir dar­bai

Bet ne tik šo­kiais ir dai­no­mis ke­lios de­šim­tys pen­si­nin­kų bend­ri­jos na­rių, ku­rių am­žius sie­kia net ir 90, šian­dien gy­ve­na. Svei­kes­ni ak­ty­viai bu­ria­si ir į vi­suo­ti­nes mies­to tvar­ky­mo tal­kas. Juo­kais ar rim­tai, bet dar­bas, sa­ko, iš­ju­di­na, pa­de­da pa­mirš­ti so­pu­lius, ku­rie to­kia­me am­žiu­je bū­ną ne tik fi­zi­niai, bet ir vie­nat­vės, liū­de­sio.

Be ki­ta ko, se­no­lių or­ga­ni­za­ci­ja – ak­ty­vi įvai­rių mo­ky­mų ini­cia­to­rė. Tos ini­cia­ty­vos dė­ka, 300 vy­res­nio am­žiaus šiau­lie­čių jau iš­klau­sė kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus, o 50 – dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų va­do­vų kur­sus. Pas­ta­rų­jų kur­sų klau­sy­to­ju bu­vo ta­pęs ir pa­ts B. Jo­ku­baus­kas. Pen­si­nin­kas da­bar pir­mi­nin­kau­ja dau­gia­bu­čio, ku­ria­me pa­ts gy­ve­na, bend­ri­jai.

Min­čių, kaip tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lai­ką, "Bo­čiai" tu­ri be­ga­les. Jei ne­šo­ka, ne­bend­rau­ja ir ne­si­sve­čiuo­ja pas bend­ra­min­čius ki­tuo­se ra­jo­nuo­se, ren­gia rank­dar­bių pa­ro­das – siu­vi­nių, mez­gi­nių, ki­tų gro­žy­bių.

"No­rim kur­ti kul­tū­rą, gė­rį, gro­žį. Sma­gu teik­ti ki­tiems džiaugs­mą, jaus­ti, kad esa­me rei­ka­lin­gi ir už­siė­mę", – sa­ko pir­mi­nin­kas.

Ju­bi­lie­jaus šven­tei – su­neš­ti­nis sta­las

Apie sun­ku­mus, su­tin­kant gar­bų 20-me­čio ju­bi­lie­jų, kal­bė­ti grei­čiau­siai ne vie­ta ir ne lai­kas. Vis dėl­to jo­kia pa­slap­tis, kad be pi­ni­gų šiais lai­kais ne­daug te­nu­veik­si.

Gy­ve­na "Bo­čiai", kaip pa­tys sa­ko, dau­giau­siai iš to, kiek pa­tys "su­si­me­ta". Rei­kia pi­ni­gų ke­lio­nei – ten­ka su­si­dė­ti, at­va­žiuo­ja sve­čių iš ki­tų ra­jo­nų – vai­šes at­si­ne­ša iš na­mų, pla­nuo­ja ren­gi­nį – vėl krapš­to nuo­sa­vas pi­ni­gi­nes.

Kar­tais dėl pa­di­dė­ju­sių iš­lai­dų pri­vers­ti ieš­ko­ti, kas pa­rem­tų. Ta­čiau rė­mė­jų paieš­kos ne­re­tai ap­lau­žo spar­nus ir nu­mu­ša ūpą kaž­ką da­ry­ti.

"Pa­ma­tęs kai ku­rių vers­li­nin­kų žvilgs­nius, bū­na, kad pa­gal­vo­ju: be rei­ka­lo pa­pra­šiau...", – ne­sma­gias aki­mir­kas pri­si­me­na B. Jo­ku­baus­kas.

Anks­čiau šiek tiek pi­ni­gų iš­lai­doms "Bo­čiai" gau­da­vo iš Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės, pa­ren­gę veik­los pro­jek­tus. Per­nai pen­si­nin­kai pir­mą­kart iš­gir­do, jog pa­ra­šy­tas pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas ne­bus. Ke­lis šim­tus pa­vy­ko gau­ti tik tar­pi­nin­kau­jant šiau­lie­čiams Sei­mo na­riams.

Šie me­tai "Bo­čiams" dar liūd­nes­ni. Jų pro­jek­ti­nis dar­bas "Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių užim­tu­mas. Lie­tu­vių išei­vi­jos me­tais" bu­vo iš­bro­kuo­tas dėl, bend­ri­jos va­do­vo žo­džiais, ke­lių smulk­me­nų. Kad kas pa­dė­tų se­niems žmo­nėms, pa­tar­tų, pa­tai­sy­tų, Sa­vi­val­dy­bė­je neat­si­ra­do... Pir­mi­nin­kas gal­vo­ja, kad es­mė bu­vo vi­sai ne pro­jek­to ko­ky­bė­je, tie­siog tai bu­vo bū­das pa­sa­ky­ti, jog pi­ni­gų pen­si­nin­kų bend­ri­ja ne­gaus.

Li­kus be fi­nan­sa­vi­mo, šiau­lie­čiams te­ko at­si­sa­ky­ti su­ma­ny­mo pa­si­kvies­ti į sve­čius lie­tu­vių išei­vių, šiuo me­tu gy­ve­nan­čių Lat­vi­jo­je.

Šiau­lie­čiai bo­čiai ne­sle­pia su bal­tu pa­vy­du žiū­rin­tys į ki­tų ra­jo­nų pen­si­nin­kų drau­gi­jas, ku­rias ap­rū­pi­na vie­tos sa­vi­val­dy­bės, fi­nan­suo­da­mos ne tik ke­lio­nes, ren­gi­nius, bet pa­si­rū­pin­da­mos ir ki­tais se­nų sa­vo ra­jo­no žmo­nių užim­tu­mo rei­ka­lais.

Pa­vyz­džiu B. Jo­ku­baus­kas sta­to Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę ir me­rą Vi­ta­li­jų Mit­ro­fa­no­vą. Jo po­žiū­ris į se­ną žmo­gų, ra­jo­no gy­ven­to­ją ža­vi.

Veik­los 20-me­čio sta­lą Šiau­lių "Bo­čių" bend­ri­ja taip pat ne­si­ti­ki su­lauk­ti rė­mė­jų, tad vai­šin­sis ir gau­sius sve­čius vai­šins iš na­mų su­si­neš­to­mis vai­šė­mis.

Sma­gu teik­ti ki­tiems džiaugs­mą, jaus­ti, kad esa­me rei­ka­lin­gi ir už­siė­mę.

Komentarai

Pensininkė (buv.mokytoja)    Sek, 2019-12-01 / 13:08
Mane vien tas bjaurus vakarietiškas žodis ''senjorai''tiesiog nupurto.Kokie mes prancūzai ar kiti pietiečiai? Kodėl mes lendame be muilo į tam tikras vietas amerikonams bei kitiems vakariečiams? Ar nebeturime kitų gražių lietuviškų išsireiškimų pagyvenusiųjų įvardijimui? Ar tiesiog norima pribaigti Tėvynę,kaip respubliką,visų pirma''sudirbant jos įgimtą ,tarybiniais laikais ištobulintą gimtąją kalbą.Vakarai,žinoma,to ir nori,o jų klapčiukai klusniai vykdo.
Studentas    Pir, 2019-12-02 / 13:06

In reply to by Pensininkė (buv.mokytoja)

Taip,gerb.mokytoja. Tikrai tiktų gražūs lietuviški žodžiai (veteranai,bočiai,senoliai,pagyvenusieji,gerbiamieji ir kt.),o ne tas normalaus žmogaus ausį rėžiantis ir nuotaiką gadinantis užsienietiškas ''senjorai''.Mano seneliai išgirdę tą žodį tiesiog užsiunta...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.