Naujausios
Šiauliai nepamiršta Jono Jablonskio
Ketvirtadienį „Jono Jablonskio dienos Šiauliuose“ baigtos Šiaulių universiteto (ŠU) bibliotekoje vykusia penktąja moksline konferencija bei meniniu edukaciniu vakaru ir paroda Ch. Frenkelio viloje. Renginiuose dalyvavo ne tik ŠU, miesto bendruomenė, bet ir Jono Jablonskio anūkas profesorius Vytautas Landsbergis bei proanūkė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Senelis buvo griežtas, vientisas, reiklus...“
Gruodžio 30 dieną J. Jablonskiui būtų sukakę 150 metų. Šiemet ŠU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra organizavo jau penktąją tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“. Renginius žymiausiam lietuvių kalbininkui paminėti katedra organizuoja nuo 1990 metų.
Ketvirtadienį konferencijoje buvo perskaityta dešimt pranešimų, skirtų J. Jablonskio asmenybei ir darbams aptarti. Pranešimą „Iš Jablonskių šeimos palikimo“ skaitė ir garsiojo kalbininko proanūkė E. Lukėnaitė-Griciuvienė. Viešnia leido universiteto bendruomenei įrašyti pranešimą ir jį naudoti paskaitose.
Konferencijos dalyviai ŠU bibliotekoje galėjo apžiūrėti dvi parodas: ekslibrisų — „Ex libris. Jonui Jablonskiui — 150“ ir knygų — “Skaitom Jablonskį“.
Vakarop jubiliejiniai renginiai persikėlė į Ch. Frenkelio vilą, kur J. Jablonskiui nusilenkta meniniu edukaciniu vakaru ir paroda „XX amžiaus Šiauliai ir Jonas Jablonskis“.
Senąja muzika vakarą nuspalvino Sigito Vaičiulionio vadovaujamas kamerinis choras „Ars Vivo“, atlikęs XVI pabaigos ir XVII amžiaus pradžios kūrinius.
J. Jablonskio gyvenimą ir darbus pristatė ŠU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorė Giedrė Čepaitienė. Apgailestauta, kad iki šventinio minėjimo leidykla nespėjo išleisti G. Čepaitienės ir panevėžietės Lionės Lapinskienės parengtos knygos „Atsiminimai apie Joną Jablonskį“.
Primintos ir J. Jablonskio sąsajos su Šiauliais, į kuriuos kalbininkas atvyko 1903 metais, grįžęs iš tremties Pskove. Išskirtine laikoma Šiauliuose pradėta J. Jablonskio, kaip lietuvių kalbos mokytojo, veikla. Šiauliuose J. Jablonskis atnaujino bendradarbiavimą „Varpe“, rašė straipsnius, recenzijas, redagavo Juškų žodyną, Žemaitės raštus.
„Vydūnas sakė, kad J. Jablonskis yra lietuvių kalbos sąžinė. Ir mums pirmiausia reikia sąžinės“, — baigdama sakė G. Čepaitienė.
Klausytojų dėmesį prikaustė J. Jablonskio anūkas profesorius Vytautas Landsbergis, pasidalijęs šeimos istorijos epizodais.
„Keista kalbėti apie senelį, kurio nemačiau: kai gimiau, jis jau buvo išėjęs. Bet šeimoje jis tarsi toliau gyveno“, — sakė profesorius.
V. Landsbergis prisiminė, kaip su mama lankydavo senelio kapą Kaune, o „bobutę“ (J. Jablonskio žmoną Konstanciją) vasarį sveikindavo su vardadieniu.
„J. Jablonskis buvo blaškomas, labai ligotas žmogus, bet turėjo idėją fiks. Jis buvo litvomanas — pamišęs dėl Lietuvos idėjos. Litvomanus galime suskaičiuoti ant rankų pirštų, bet jų dėka mes esame“, — sakė V. Landsbergis.
Profesorius pacitavo neskelbtų J. Jablonskio laiškų, juos išsamiai pakomentuodamas, atkreipdamas dėmesį į detales — rašybą, kirčiavimą.
V. Landsbergis prisiminė, jog, kuriant J. Jablonskio muziejų, jam teko imtis poeto plunksnos. Iš pradžių profesorius kreipėsi į Justiną Marcinkevičių, pastarasis paragino V. Landsbergį eiliuoti pačiam.
„Iki tol man niekas nesakė, kad galiu eiliuoti pats“, — juokavo profesorius ir padeklamavo tąkart sukurtą eilėraštį, skirtą seneliui: “Senelis buvo griežtas, vientisas, reiklus...“
Apdovanojo geriausius
Renginių ciklo vakaras baigėsi apdovanojimais: pasveikinta G. Čepaitienė, kuriai gruodžio 11 dieną Šakiuose buvo įteikta Jono Jablonskio premija, apdovanoti ekslibrisų konkurso ir kalbos viktorinos laureatai.
Ekslibrisų konkurso prizines laimėjo ŠU Menų fakulteto studentai: pirmąją vietą — Emilė Pociūtė, antrąją — Renata Murauskaitė, trečiąją — Tautvydas Šilinskis.
Kalbos viktorinos nugalėtoju moksleivių grupėje tapo Gintas Dauskurdas (Kretingos Pranciškonų gimnazijos abiturientas). Antrąja vieta įvertinta Eglė Melėšiūtė (ŠU gimnazijos abiturientė), trečiąja — Kristina Medžiaušytė (Lieporių gimnazijos abiturientė).
Suaugusiųjų grupėje laimėjo Justė Pilipavičiūtė (ŠU Gamtos mokslų fakulteto taikomosios biologijos studentė), antroji vieta skirta Monikai Urbietytei (ŠU Humanitarinio fakulteto sociokultūrinės antropologijos studentė), trečioji — Aurimui Šimkui (ŠU Matematikos ir informatikos fakulteto informatikos specialybės studentas).
Prieš išsiskirstant, renginio organizatoriai prikalbėjo V. Landsbergį sėsti prie „gražaus fortepijono“. “Kad gražus tai matau, bet ar suderintas?“ — šmaikštaudamas pasiteiravo muzikas ir sugrojo M. K. Čiurlionio harmonizuotą vestuvinę dainą “Močiute, noriu miego“.
LEKTORIAI: Jonui Jablonskiui skirtoje dienoje dalyvavo bei apie kalbininko gyvenimą kalbėjo anūkas profesorius Vytautas Landsbergis, proanūkė Eglė Lukėnaitė-Griciuvienė, J. Jablonskio gyvenimo žinovė, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros profesorė Giedrė Čepaitienė (dešinėje) .
ŠEIMA: Konstancija ir Jonas Jablonskiai Šiauliuose. 1904 metais juos įamžino B. Laucevičius-Vargšas.
KONCERTAS: „Ars Vivo“, vadovaujamas Sigito Vaičiulionio, klausytojams dovanojo senąją muziką.
