Naujausios
Šiauliuose susirinko istorikų elitas
Vakar Šiaulių universiteto (ŠU) bibliotekoje prasidėjo III Lietuvos istorikų suvažiavimas, kurio tema „Nuo politinės istorijos prie istorijos politikos?“. Suvažiavimas pradėtas plenariniu Didžiosios Britanijos istoriko profesoriaus Roberto Frosto pranešimu apie Lietuvos-Lenkijos uniją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Gimsta tradicija
III Lietuvos istorikų suvažiavimo dalyvius pasveikino jo globėjas Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, ŠU prorektorė Stefanija Ališauskienė.
„Pirmas suvažiavimas – eksperimentas, antras – atsitiktinumas, nuo trečio gimsta tradicija“, – sakė Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto (LNIK) prezidentas habil. dr. Alvydas Nikžentaitis.
LNIK viceprezidentas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, apibendrindamas suvažiavimo temą, pabrėžė, kad aktualios politikos ir istorijos ryšys – neišvengiamas.
Suvažiavimą plenariniu pranešimu „Union Accomplished: the Making of the Polish-Lithuanian Union in European Context“ (Įgyvendinta Sąjunga: Lenkijos-Lietuvos unijos priėmimas Europos kontekste") pradėjo žymus Didžiosios Britanijos istorikas, Aberdyno (Škotija) universiteto dėstytojas Robertas Frostas.
Profesorius Oksfordo universiteto užsakymu baigia rašyti pirmąjį tomą apie Lietuvos-Lenkijos uniją.
„Labai ačiū! Atsiprašau, nors skaitau lietuviškai, suprantu, bet gerai nekalbu“, – lietuviškai į auditoriją kreipėsi R. Frostas.
Lietuvos-Lenkijos uniją jis vadina vienu svarbiausių sąjungų Europoje.
Po plenarinio pranešimo prasidėjo diskusija „Pasiklydę tarp istorijos ir politikos“. Diskusiją moderavo A. Nikžentaitis.
Pranešimai skaitomi sekcijose
Šiandien suvažiavimas tęsiasi darbu šešiose sekcijose.
Sekcijoje „Ar vien mitų griovėjai? Istoriniai mitai ir jų istorikai“ (vadovas Rimvydas Petrauskas) skaitomas ir Artūro Dubonio (Lietuvos istorijos institutas) pranešimas „Nuo Saulės (Šiaulių) mūšio prie baltų vienybės dienos: vieno mūšio likimas“.
Vytauto Petronio vadovaujamoje sekcijoje „Vilniaus kaip modernios Lietuvos centro idėjos“ paskaitą „Vilnijos lietuviai Lenkijos valdžioje: etninė mažuma ir/ar lietuvių sostinės idėjos reiškėjai“ skaito šiaulietis istorikas Dangiras Mačiulis, dirbantis Lietuvos istorijos institute.
Kitos sekcijos: „Pirmoji Lietuvos Respublika Antrojoje Respublikoje: tarp tęstinumo ir užmaršties“, „Bajorų savivalda ar bajorų savivalė? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės institucijos XVI-XVIII a.“, „Visuomenės kelias nuo luomiškumo iki pilietiškumo (XIX-XX a. pr.), „Dainuojanti nomenklatūra“ ir 1988-1992 m. ref(v)oliucija: ištakos ir pasekmės“.
Rytoj darbas sekcijose tęsis. Suvažiavimas baigsis diskusija „Su kokiais iššūkiais susiduria dabartinė lietuvių istoriografija?“.
Atviras visuomenei
Suvažiavimą organizuoja Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas ir Šiaulių universitetas.
Pasak vieno iš suvažiavimo organizatorių ŠU profesoriaus Arūno Gumuliausko, suvažiavime istorikai sprendžia daug ginčytinų klausimų, istoriografijos problemų.
Suvažiavime dalyvauja profesionalių istorikų elitas, pranešimus jame skaito per 80 istorikų.
Tarp jų – trys pranešėjai iš Šiaulių universiteto: A. Gumuliauskas ("Sovietizacijos ir sovietinio totalitarizmo santykio problema lietuvių istoriografijoje"), Rita Trimonienė ("Politinė istorija mikroistorijos naratyve") ir Simonas Strelcovas ("Lietuvos partizanų kovos kaip regioninio tapatumo politikos išraiška").
A. Gumuliauskas rytoj vadovaus sekcijai „Okupacijų istorija kaip praktinės politikos įrankis“.
Suvažiavimas yra atviras, visi norintys gali ateiti pasiklausyti, klausti, pabendrauti su istorikais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRANEŠIMAS: Pirmasis pranešimą skaitė Aberdyno (Škotija) universiteto profesorius Robertas Frostas.
SUVAŽIAVIMAS: Vakar Šiauliuose prasidėjo III Lietuvos istorikų suvažiavimas, jame dalyvauja profesionalių istorikų elitas. Suvažiavimas yra atviras.
