Naujausios
Šiauliečio atmintyje – išgyventas teroro aktas Sirijoje
Šiaulietis Vilmantas Eugenijus Pliateris įdėmiai seka žinias apie konfliktą Sirijoje. 1981–1983 metais karininkas į sostinę Damaską buvo išsiųstas kaip sovietų aviacijos specialistas-konsultantas. Sirijoje išgyventą kruviną teroristinį aktą jam primena stiklo šukės paliktas rėžis ant žadintuvo.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Į Siriją – po instruktažo
Skuode gimusio V. E. Pliaterio karinės tarnybos geografija – plati. Baigęs Karo aviacijos mokyklą Daugpilyje (Latvija) ir gavęs leitenanto laipsnį, buvo išsiųstas į Tolimuosius Rytus, prie Kinijos sienos. Po penkerių metų pateko į tuometinę Vokietijos Demokratinę Respubliką.
Į Siriją 1981 metais buvo išsiųstas iš Odesos karinės apygardos.
„Pirmiausia ruošė Irakui. Pasirengimas truko apie mėnesį. Tarybų Sąjungoje buvo naujesnė technika – naikintuvai MiG-29. Kad prisiminčiau senesnius laikus ir naikintuvus MiG-21, nusiuntė į Kubinką, netoli Maskvos, – pasakoja V. E. Pliateris. – Bet situacija pasikeitė ir netikėtai paskyrė vykti į Siriją.“
Pasak šiauliečio, Sirija pirkdavo iš rusų lėktuvus, todėl kildavo klausimų, gedimų, atvykusiems karininkams reikėdavo padėti išsiaiškinti nesklandumus, mokyti jų specialistus.
Prieš išvykstant instruktavo SSRS gynybos ministerijos štabas, atsakingas už užsienio karines bazes, specialistus ir techniką. Kariai buvo supažindinti su tikyba, musulmonų gyvenimu, Sirijos pramone.
„Svarbiausia, turėjome sakyti, jog esame nepartiniai, niekada nebuvę komunistai. Nors tokie buvome“, – pasakojo šiaulietis.
Instruktaže pabrėžta nieko nepasakoti apie naujesnę rusų techniką.
„Arabai visgi žinodavo, kad Tarybų Sąjungoje jau yra naujesnių lėktuvų, bet rusai seną trantą jiems tiekdavo“, – prisimena V. E. Pliateris.
Teko ir žvalgybinio darbo
Į Siriją V. E. Pliateris išvyko turėdamas kapitono laipsnį. Priprasti svetimame krašte buvo sunku, ypač iš pradžių. Šeima liko namuose.
Nuvykus laukė dar vienas karinių politinių darbuotojų instruktažas. Prisakyta nesileisti į artimesnius ryšius su vietiniais. Kalbėti, kaip Tarybų Sąjungoje yra viskas gerai, ir koks blogas kapitalizmas.
Apgyvendino dideliame trylikos aukštų viešbutyje Damaske, jame gyveno ir kiti rusų specialistai – lakūnai, tankistai.
Kasdien, lydint sargybai, specialistus veždavo į aerodromą, kur buvo įsikūrusi karinė bazė. Aptarnauti lėktuvų važiuodavo variklio, katapulto specialistas V. E. Pliateris, du lakūnai, radijo lokacijos, ginkluotės specialistai, elektrikas.
„Reikėdavo atlikti ir žvalgybinio darbo. Paprašydavo mūsų nueiti į sandėlį, paplepėti ir suskaičiuoti, kiek raketų likę, kiek šovinių dėžių, kiek variklių“, – prisimena šiaulietis.
V. E. Pliateris pramoko arabiškai, antrais metais jau vertėjaudavo naujokams. Ir šiandien pasisveikina: „Sabah al-khair!“
Ėjo per kraują
Rugsėjį, prisimena V. E. Pliateris, suaktyvėjo dabar teroristine organizacija pripažinti „Broliai musulmonai“. Vienas rusas mieste buvo nušautas, kitas – sužeistas.
„Į miestą galėjome išeiti tik ginkluoti ir ne po vieną“, – sako V. E. Pliateris.
Įsimintiną dieną, kaip ir visuomet, grįžo iš darbo pavalgyti pietų. Plieskė apie 40 laipsnių karštis.
„Kambaryje išgirdau automatų serijas. Nesupratau, kurioje pusėje garsas, tad išbėgau ne į tą pusę. Apsisukau bėgti į kitą balkoną. Tuo metu įvyko sprogimas, – prisimena V. E. Pliateris. – Ugnies stulpas. Karštis. Didelių durų stiklai išsitaškė, o stakta praskriejo pro mane.“
Išlėkęs į balkoną, karininkas tinklinio aikštelėje pamatė gulintį žmogų, per nugarą apsikabinusį tinklo stulpą. Jo viena koja konvulsiškai trūkčiojo.
Liftas nebeveikė. Iš dvylikto aukšto V. E. Pliateris pasileido žemyn. Prie viešbučio lėkė greitosios pagalbos, specialiųjų tarnybų automobiliai.
„Lipant žemyn, kraujo daugėjo. Čia – tik lašai, čia – jau balos, o apatiniame aukšte ėjau per kraują“, – įtemptas akimirkas prisimena vyras.
Sprogimo jėga
Paaiškėjo, kad organizacijos „Broliai musulmonai“ nariai į viešbučio kiemą įvarė užminuotą mašiną.
Kad patektų į vidų, teroristai į viešbutį saugojusius arabų karius atidengė automatų ugnį, prasidėjo susišaudymas. Tuo metu užminuota mašina taranavo vartus ir įlindo į teritoriją, kurią saugojo rusų kareiviai.
V. E. Pliateris atpasakoja dramatišką akimirką: rusų kareivis šaukė: „Stok, šausiu!“ Arabas toliau stengėsi važiuoti į vidų. Nušovęs teroristą-vairuotoją, rusas liko žiūrėti, kas bus toliau. O tuo metu trenkė galingas sprogimas.
Sprogimo jėga nusinešė 4–5 kareivių gyvybes.
„Sužeistųjų – galybė, nes po šūvių visi puolė prie langų žiūrėti, kas darosi. Stori stiklai žalojo akis, veidus, krūtines, iš žaizdų plūdo kraujas“, – sako V. E. Pliateris.
Tarybų Sąjungoje žinios apie šį išpuolį, pasak šiauliečio, buvo kuklios. Ypač išsigando namiškiai. Naujienų trūko, o laiškai iš Sirijos keliaudavo apie du mėnesius.
Iki šiol V. E. Pliateris namuose saugo žadintuvą, kurio metale stikliukas įrėžė žymę: „Pasižiūrėjęs į žadintuvą, visada prisimenu šį įvykį.“
Gyvybę išgelbėjo trys lyros
Dar vieno sukrėtimo V. E. Pliateris išvengė: ginkluoto konflikto tarp Sirijos ir Izraelio metu buvo išvykęs atostogų. Kai grįžo, karas buvo beveik pasibaigęs.
Daug dalinio, kuriame dirbo, lėktuvų buvo numušta. V. E. Pliateriui įstrigo jauno arabų leitenanto papasakota išgyvenimo istorija.
Leitenanto naikintuvas buvo numuštas, lakūnas be sąmonės katapultavosi Libano teritorijoje.
„Atsibundu. Prie manęs stovi automatą atstatęs Libano teroristinės organizacijos narys ir sako: „Tu – Izraelio lakūnas!“, – lietuviui pasakojo arabas.
Lakūnas kritinę akimirką prisiminė kišenėje turįs tris lyras – įrodymą, iš kokios šalies yra. Jos išgelbėjo gyvybę.
Lankėsi namuose
Sirai, prisimena šiaulietis, draugiški žmonės. Nors artimas bendravimas su vietiniais buvo draudžiamas, jis lankėsi svečiuose.
„Į namus pakvietė kareivukas Jasinas, kuris mus vežiodavo. Turįs didelį sodą. Vadų mažiau buvo, nutarėme važiuoti, – pasakoja V. E. Pliateris. – Medinis namukas, moliu aplipdytas. Kai tik pasirodėme, vaikai, moterys išsislapstė. Vaišino sultimis, karšta arbata.“
Sirai laikosi sauso įstatymo. „Jeigu nori gerti alkoholio ar mylėti svetimas moteris, reikia važiuoti į Italiją ar Prancūziją – ten Alachas nemato“, – pusiau su šypsena sakydavo vietiniai.
Didžioji dalis sirų karininkų buvo mokęsi Tarybų Sąjungoje, į atvykusius kolegas žiūrėjo geranoriškai.
V. E. Pliaterį stebino savivalė kariuomenėje: „Karininkas galėjo duoti kareiviui su lazda ir buvo teisus. Kareivukus bausdavo karceriu. Keturios sienos, atviras dangus, durys su velniška spyna, viduje priaugę žolių. Kartą per dieną atnešdavo vandens ir duonos. Po 20 dienų būdavo baisu pažiūrėti į išėjusį žmogų, virtusį skeletu.“
Grįžus – netikėtas svečias
Trečių metų Sirijoje V. E. Pliateris sako nebeištvėręs. 1983 metų pavasarį grįžo į Lietuvą. Per didelius vargus pakliuvo tarnauti į Zoknius.
V. E. Pliateris prisimena, kaip už maždaug savaitės prisistatė KGB karininkas: „Kodėl nepranešei mums, kad grįžai?“
„Reikėjo apibūdinti kiekvieną ten likusį tarnybos draugą: ar jie lojalūs valdžiai, kaip žino savo pareigas, ką kalbasi tarp savęs, ką galvoja. Keistas vizitas buvo“, – prisimena V. E. Pliateris.
Prasidėjus Sąjūdžiui, jis aktyviai įsijungė į permainas. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas už sovietinio karininko vardo diskreditavimą iš jo atėmė majoro laipsnį ir pažemino iki eilinio.
Majoro laipsnį karininkui grąžino jau Lietuvos valstybė. Nuo pirmosios dienos į Lietuvos krašto apsaugos kūrimą įsijungęs šiaulietis apdovanotas „Lietuvos kariuomenės kūrėjo“ medaliu.
Rusijos interesai
Ką patyręs dimisijos karininkas mano apie šių dienų konfliktą Sirijoje, kurio metu buvo panaudotas cheminis ginklas?
„Manau, rusai giliai nagus įkišę. Kad cheminis ginklas Rusijoje pagamintas, aš tuo įsitikinęs. Jie niekada apie tai nešnekėdavo, slėpdavo. Į dabartinį konfliktą rusai labai kišasi – siūlo, kad Rusija pirmiausia siųstų savo specialistus“, – atkreipė dėmesį šiaulietis.
V. E. Pliateris primena, kad rusai Sirijos šiaurėje, prie Viduržemio jūros, buvo įsirengę karinę jūrų laivyno bazę, laivai čia buvo remontuojami, pildydavosi degalų, ginkluotės.
„Libijoje viskas žlugo, rusams liko Sirija – labai svarbus taškas jūrų laivyno atžvilgiu. Dabar viskas užsidaro, o rusams tai – didelis smūgis. Daugiau nėra, kur prisiglausti“, – mano šiaulietis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: „Manau, rusai giliai nagus įkišę“, – taip konfliktą Sirijoje komentuoja dvejus metus šioje šalyje tarnavęs Vilmantas Eugenijus Pliateris.
ISTORIJA: Šiaulietis Vilmantas Eugenijus Pliateris į Siriją buvo išsiųstas prieš tris dešimtmečius, bet išgyvenimai ir šiandien tebėra ryškūs.
