Naujausios
Tarp stipriausių viesulų
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenis, kyla abejonių, ar Šiaulių ir Kelmės rajonuose liepos 13-osios popietę siautėjo du skirtingi viesulai, ar vienas, kuris susilpnėjo, pakilo ir vėl nusileido. Mat pranešimai rodo, kad apie 16 valandą stichija smogė Jauniškės kaimui Kelmės rajone. Kelios sodybos buvo stipriai nuniokotos: nuplėšti stogai, išvartyti medžiai ir elektros stulpai.
Antrasis viesulas (arba antroji viesulo banga) apie 17 valandą pasirodė Šiaulių rajono kaimuose – Vileikiuose, Pakapėje, Meškiškėje ir Einoraičiuose. Čia žala buvo panaši, tačiau apimanti didesnę teritoriją.
Vėjo matavimai viesulo centre nebuvo atlikti dėl sūkurių griaunamosios galios. Daugelyje šalių viesulų stiprumas vertinamas pagal Tedo Fujitos F skalę – nuo F0 iki F5. Pagal padarytą žalą, pastarajam viesului galima priskirti F2 klasę, o vėjo greitis sūkurių viduryje galėjo siekti 60–70 metrų per sekundę.
Pats galingiausias iki šiol fiksuotas – 1981 metų gegužės 29 dieną Širvintose. Tądien viesulas griovė namus, ūkio pastatus, plėšė stogus, skraidino arklius, autobusus ir traktorius. Vienas žmogus, maždaug 20 metrų į orą pakelto autobuso vairuotojas, žuvo, kelios dešimtys buvo sužaloti. Viesulo kelias 300 metrų pločiu tęsėsi apie šešis kilometrus.
Praėjusio savaitgalio viesulas Šiaulių rajone prilygsta minėtam Širvintų viesului ir 2011 metų Ginkūnų, Šiaulių priemiesčio, viesului. Visi trys viesulai priskiriami F2 klasei, o jų vėjo greitis galėjo siekti iki 70 metrų per sekundę. Paskutiniai 2022, 2023 metų viesulai buvo stebėti virš Baltijos jūros.
JAV būna ir F4–F5 kategorijos viesulų (tornadų).
Griuvo ferma, apgadinta bažnyčia
LHMT oficialiai yra užregistravusi 40 viesulų visoje Lietuvoje. Šiaulių apskrities stichija neaplenkia nei viesulais, nei uraganiniais vėjais. Padariniai – skaudūs.
2023 metų rugpjūčio 6 dieną stichija smogė Žagarei (Joniškio rajonas) – viesulas dalį nedidelio miestelio akimirksniu pavertė griuvėsių krūva. Nuplėšti kai kurių namų stogai, išvartyti medžiai, neišvažiuojami tapo keliai, vienas medis nugriuvo tiesiai ant mūrinės Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios ir ją apgadino.
Per audrą Kęstučio gatvėje griūvantis medis prispaudė po juo stovėjusią moterį. Gelbėtojai jį supjaustė ir patraukė, bet pagelbėti Žagarės gyventojai jau nebebuvo įmanoma – medikai konstatavo jos mirtį.
2021 metų liepos 27-osios vakarą Šiaulių rajone, Sauginių kaime, praūžęs galingas vėjas suniokojo kelių gyventojų namus. Milžiniškas sūkurys lentgalių krūva pavertė didelę kolūkio laikais statytą daržinę, o dvi greta stovinčios fermos, kuriose vietos ūkininkė laikė savo galvijus ir pašarų atsargas, liko be stogų, langų ir durų. Šiferio, betono gabalai išmėtyti visoje teritorijoje. Vėjas ištaškė viską, kas pasitaikė jo kelyje – kibirus išnešiojo kilometro spinduliu, didžiulį konteinerį nusviedė keliasdešimt metrų ir smogė jį į fermos sieną.
Už suniokotų statinių – su šaknimis išversti medžiai, nulenkti ir nulaužti elektros stulpai.
Daržinę su žeme sulyginusio viesulo padarytą žalą ūkio savininkė tada įvertino bemaž šimtu tūkstančių eurų.
Liudytojai tuomet patvirtino, kad į Sauginių kaimą užsukęs viesulas labiausiai sustiprėjo slinkdamas per Bubių tvenkinį, esą įsukęs vandenį pakėlė jį į bemaž trijų dešimčių metrų aukštį.
Nuplėšė parduotuvės stogą
2020 metų kovo pradžioje per Lietuvą slinkęs ciklonas užsuko į Joniškio miestą ir rajoną. Mieste stoginę, skirtą automobiliams statyti, viesulas švystelėjo į gretimą privatų kiemą. Krisdamas medžio konstrukcijų skarda dengtas statinys sulankstė tinklinę tvorą, aplaužė keletą dekoratyvių medelių, kliudė lauko virtuvės šiferinį stogą.
Minėto rajono Bučiūnų kaime uraganinis vėjas palindo ir nukėlė visą skarda dengtą prieš ketverius metus uždėtą parduotuvės stogą.
Nuo vėtros rajone nukentėjo nemažai medžių, nutraukta laidų.
Sujauktas Pakruojo dvaro parkas
2019 metų rugsėjį stichija – vėtra ir smarkus lietus – nusiaubė Pakruojo dvaro parką: neatsilaikė seni Pakruojo dvaro medžiai, išvartytos dvare tuo metu vykusio gėlių festivalio kompozicijos – renginys skubiai uždarytas, žmonės nenukentėjo.
Viesulas tą pačią dieną smogė ir kitiems rajono kaimams: Klovainių miestelyje ir Laipuškiuose nuplėšti namų stogai.
Nelaimę išgyvenę pakruojiečiai tuomet teigė, kad vėjas nusuko į Šiaulių pusę. Ir užsuko jis į senąsias miesto kapines Ežero gatvėje. Čia išlaužyti medžiai, kai kur sugadinti paminklai, tvorelės.
Stiprus vėjas kelis medžius suniokojo Tilžės gatvėje, Aušros alėjoje, kitose centrinėse gatvėse.
Liko be elektros
Po 2019 metų birželio viduryje praūžusios audros šalyje penktadienio rytą elektros neturėjo apie 100 tūkstančių ESO klientų Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus regionuose. Labiausiai nukentėjo gyvenamieji pastatai ir automobiliai. Teigta, kad su stipriu, viską plėšiančiu vėju atkeliavusios krušos ledukai siekė net penkis centimetrus.
Neaplenkta ir istorinė sodyba
2012 metų spalio 6-osios naktį stichija neaplenkė ir Radviliškio rajono – be elektros liko bemaž 1,5 tūkstančio vartotojų, su šaknimis išrauti medžiai kapinėse nuvertė ir suskaldė kelis paminklus, nuplėšti pastatų stogai.
Daug žalos vėtra pridarė Grinkiškio seniūnijoje. Vėjas nuplėšė dalį bažnyčios stogo, išvartė apie trečdalį senojo parko medžių, smarkiai apgadino kelių grinkiškiečių namų stogus, skliautus, kaminus.
Nuo vėtros nukentėjo ir Balandiškyje esanti Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodyba. Buvo nuplėšta viena pusė laikinos priedangos, nugriuvo dalis kamino viršaus.
Baisogaloje buvo nuplėšta dalis Baisogalos gimnazijos stogo, išvartyta nemažai medžių. Daugiau ar mažiau nukentėjo visos rajono seniūnijos: Gulbinų, Valatkonių, Skėmių, Sidabravo, Pakiršinio, Kunigiškių, Kairėnų kaimuose, Baisogaloje.
Joniškio rajone griovė sodybas
2011 metų paskutinėmis liepos mėnesio dienomis viesulas ištaškė kelis Joniškio rajono kaimus. Maždaug pusės kilometro spinduliu praūžęs galingas vėjas sugriovė ūkininkų daržines, daužė automobilius, su šaknimis rovė sodų obelis ir kriaušes. Stichija perėjo ir per Jurdaičių kaimą.
Jauneikių kaimo gyventojai tada pasakojo, kad viesulas siautėjo viso labo apie 5 minutes. Po tiek laiko į kiemus išėję gyventojai rado automobilius, subadytus šiferio atplaišų, išdaužytus langus, nulaužytus ir išvartytus medžius, nuplėšytus ūkio pastatų stogus.
Nuošaliau nuo kaimo esanti ūkininko sodyba tada buvo suversta iš pagrindų. Gamtos stichija ne tik nuplėšė dalį ūkio pastato stogo šiferio, bet ir išgriovė skliautus, vidinę pertvarą. Viesulas nunešė dalį šiferio lakštų nuo gyvenamojo namo stogo.
Kitas viesulas pavakare praūžė per Jurdaičių kaimą. Išvartyta daug medžių. Įvykio liudininkai pasakojo, kad atrodė, jog staiga prasivėrė dangus: nuplėštas šiferis nuo kelių ūkio pastatų, išvartyti medžiai, nutraukta elektros laidų.
Kirnaičių kaime popiet praėjo stipri kruša. Nago dydžio ledukai nukapojo gėles, medžių lapus subadė kaip rėčius, iškūlė javus.
2011 metų liepą viesulas apsilankė ir šalia Šiaulių miesto esančiuose Ginkūnuose: vartė medžius, tvoras, laužė elektros stulpus, pakėlė ir sudaužė sunkvežimio puspriekabę, žemės ūkio padargus. Kai kur pastatų stogai virto tik šiferio ir lentų krūvomis. Be elektros liko šimtai ginkūniškių.
Tada siautėjęs viesulas užsuko ir į Šiaulius. Be elektros liko Šimšės, Zoknių, kelių kitų miesto mikrorajonų ir sodų bendrijų gyventojai.
Šių metų liepos 13-oji
Anot LHMT, po karštos ir audringos liepos antrojo dešimtadienio pradžios trumpas gaivaus oro metas truko vos vieną dieną, nes liepos 13 dieną dar kartą plūstelėjęs atogrąžų oras vėl formavo galingus lietaus kamuolinius debesis. Remiantis Laukuvos radaro duomenimis, jų viršūnių aukštis siekė 15–17 kilometrų, Šiaulių apylinkėse pats aktyviausias židinys, kuriame susiformavo viesulas, aptiktas 4–5 kilometrų aukštyje. Visos mezokonvekcinės sistemos, judančios iš pietvakarių Lietuvos į šiaurinius rajonus, greitis siekė apie 10 metrų per sekundę. Šioje zonoje susidarė atskiri židiniai (supercelės), kuriuose pakako energijos išsivystyti net keletui viesulų Kelmės bei Šiaulių rajonuose.
Sprendžiant pagal sugriovimo mastą, vėjo greitis sūkuryje siekė 60–70 metrų per sekundę. Radaro hidroklasės produktas rodė, jog šioje juostoje vietomis galėjo formuotis kruša, tik ji nebuvo fiksuota ant žemės – ledukai, esant 28–30 laipsnių šilumai, galėjo ištirpti arba kruša iškrito retai gyvenamose vietovėse.
Sinoptinės situacijos analizė rodė, kad liepos 13-osios rytą nuo Lenkijos Lietuvą pasiekė šiltasis atmosferos frontas, kuris atnešė ne tik naują atogrąžų oro porciją, bet ir gausaus lietaus bei perkūnijų. Dieną šiltajame ciklono sektoriuje formavosi nepastovumo linija, kuri slinko iš šalies pietvakarių ir labai suaktyvėjo antroje dienos pusėje, pasiekdama šiaurinius rajonus, kuriuose susidarė palankios sąlygos viesulams bei smarkioms liūtims.
