
Naujausios
Šešių valstybių atstovai domėjosi vaiko teisių apsauga
Šią savaitę Kelmėje lankėsi Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Turkijos ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių pedagogai. Jie drauge su „Kūlverstuko“ vaikų darželiu dalyvauja tarptautiniame projekte „Mes esame lygūs – visi turime vienodas teises.“ Šalių atstovai dalijosi patirtimi apie vaiko teisių apsaugą jų šalyse.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kelmės „Kūlverstuko“ darželio vedėja Lilija Paradnikienė sako, jog tema apie vaiko teisių apsaugą pastaruoju metu, kai šalį sukrėtė keletas skaudžių įvykių, labai aktuali Lietuvoje. Prieš atvykstant svečiams buvo progos išsamiau pasidomėti Hagos konvencija ir kitais su vaikų gerove susijusiais dokumentais. Eilinėmis dienomis dažniausiai rūpinamasi tik konkrečiu darbu su vaikais.
„Ir mūsų darželį lanko vaikų, kurie yra globojami, kurių tėvams apribotos teisės. Be to, turime neįgalių vaikų grupių. Taigi, vaiko teisių ir lygybės problema – aktuali. Vaikai savo emocijas atskleidė piešdami mamytės ir tėvelio meilę vaikui, vaiko teises ir galimybes mūsų darželio išleistame kalendoriuje. Pedagogai savo ruožtu, matydami, jog vaikui šeimoje sunku, stengiasi, kad jis bent darželyje patirtų kuo daugiau gerumo", – sakė vedėja.
Praėjusį pirmadienį rajono Savivaldybė priėmė visų šešių Europos šalių pedagogų delegacijų atstovus. Kalbėta apie vaiko teisių apsaugą jų šalyse.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė tvirtina, jog, išklausius visų šalių patirtį, susidarė įspūdis, jog problemų dėl vaiko teisių apsaugos ir gerovės neišvengia nė viena šalis. Visur yra negebančių savo vaikų tinkamai prižiūrėti tėvų. Egzistuoja ir tėvų girtavimo problemos.
Panašiausia situacija mūsiškei – Bulgarijoje. Ten vargstama su Rumunijos čigonų šeimomis. Jie gimdo daug vaikų, tačiau visiškai jais nesirūpina. Vaikai iš tokių šeimų ten paimami. Tuo tarpu Lietuvoje ir kitose ES šalyse iš čigonų vaikai labai retai atimami.
Lenkija panaši į Lietuvą tuo, kad ten taip pat vaiko teises dažniausiai pažeidžia girtaujantys tėvai. Vaikai paimami iš šeimų ir apgyvendinami vaikų globos įstaigose.
Tačiau ikimokykliniam ugdymui šioje šalyje skiriamas didesnis dėmesys. Lenkijoje nemažai privačių darželių, į kuriuos vaikus turi galimybę leisti nemažai pasiturinčių šeimų. Ten ugdymas remiasi ne valstybinėmis programomis, o vaiko praktiniu užimtumu, pažintine veikla.
Bene geriausiai vaiko teisių problemas sprendžia italai ir ispanai. Jie tik kraštutiniu atveju paima vaiką iš šeimos. Tačiau atiduoda ne į globos įstaigas, o ieško globėjo tėvų giminėje. „Deja, Lietuvoje giminės neretai kratosi svetimo vaiko, bijodami atsakomybės“, – apgailestavo D. Teišerskienė.
Pasak vedėjos, po pranešimo apie vaiko teisių apsaugą Lietuvoje ir konkrečiai Kelmės rajone, turkų pedagogai pastebėjo, jog Lietuvoje palyginti geri vaiko teises saugantys įstatymai. Turkijoje tokių dar nėra. Galbūt todėl, kad ji – ne Europos Sąjungos narė. Ten iškilus konfliktui šeimoje, vaikas dažniausiai atitenka tėvui.
Svečiai dalyvavo diskusijose, seminaruose. Ketvirtadienį užsienio delegacijos lankėsi Šiauliuose, pas savo partnerius, Šokolado muziejuje. Penktadienį jie lankėsi Vilniuje, specializuotame darželyje „Čiauškutis“, kur susitiko su neįgaliais vaikais, Valdovų rūmuose, aplankė kitas Lietuvos sostinės įžymybes.
Kelmės „Kūlverstuko“ darželyje po kelionių jie susipažino su etnokultūros programa.
Vaidos SUTKIENĖS nuotr.
DALIJIMASIS: Svečiai iš šešių užsienio valstybių atskleidė savą patirtį vaiko teisių apsaugos srityje.
PATIRTIS: Kelmės rajono savivaldybės (iš dešinės) administracijos direktorė Irena Sirusienė, rajono meras Vaclovas Andrulis, „Kūlverstuko“ darželio vedėja Lilija Paradnikienė, vertėjo finkciją atlikęs turizmo specialistas Vilmantas Kizis ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė pasidalijo patirtimi apie vaiko teisių apsaugą Lietuvoje.