Naujausios
Senosiose kapinėse karaliauja girtuokliai ir vandalai
Šiaulietė Tatjana bijo lankyti savo sesers kapą senosiose Šiaulių kapinėse, nes mirusiųjų amžino poilsio vietoje siaučia chuliganai. „Jei krizė galvoje, krizė — visur“, — rodydamas išvartytus paminklus, sako stačiatikių parapijos klebonas kunigas Olegas Štelmanas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Į kapines — gerti ir niokoti
Nuo vasario mėnesio Šiauliuose dirbantis O. Štelmanas prisimena: pirmas įspūdis, pamačius kapines, buvo kraupus. Niokojamos kapinės — ne vienerius metus besitęsianti problema, kurios niekas neįveikia.
„Nors yra pagrindinis įėjimas, į kapines traukia per tvorų plyšius, neuždarytus vartelius. Visi eina netrukdomi — kas į paplūdimį, kas su šuneliais, kurie pakelia koją. Bet juk čia — ne parkas. Ir ne pereinamas kiemas. Ir ne tualetas. Ir ne vieta meilės aistroms“, — sako tėvas O. Štelmanas.
Vaikštome po istorinių kapinių, kuriose palaidota ne viena iškili asmenybė, rusiškąją dalį. Aukšta žolė, nulaužyti kryžiai, nuversti paminklai, besimėtanti alkoholio tara.
Ant žemės guli iš kažkur atitempta nuskilinėjusi angelo skulptūra. Po juo kažkas buvo sukūręs laužą. O. Štelmanas svarsto — gal satanistai?
Kunigas pastebi — vieni į kapines ateina išgerti, kiti — specialiai paminklų pavartyti. Pasakoja ryte matęs du kapinėse triukšmaujančius, geriančius ir besišlapinančius jaunuolius.
„Kalbėti su triukšmadariais — beviltiška. Kai norėjau juos nufotografuoti, pradėjo šaukti: “Negalima, negalima!“ Pagrasinau, kad iškviesiu policiją. Atšovė: “Mes negeriame“. Kai pasišalino, radau paliktus plastikinius butelius“, — apie kasdienybę kapinėse pasakoja O. Štelmanas.
Kunigas sulaukia ir žmonių skundų. Kartą sutiko gėles ant mamos kapo sodinantį vyrą, kuris guodėsi, kad ankstesnes kažkas išrovė ir dar butelių ant kapo primėtė.
Įsisiautėję chuliganai nesibodi naktį belsti ir į klebonijos duris reikalaudami atidaryti.
„Galime peikti sovietinę santvarką, bet, kai buvau moksleivis, išbandžiau visus būrelius nuo gimnastikos iki teatro studijos. Galbūt dabar jaunimui nėra kuo užsiimti? Tėvai stengiasi uždirbti pinigų, o sotūs vaikai eina krėsti kvailysčių“, — sako O. Štelmanas.
Bijo vaikščioti
„Viskas nuniokota, jau beveik ir nebėra ką beniokoti“, — atsidūsta prie sesers kapo skubanti ponia Tatjana. Rankose — kauptukas. Moteris šypsosi: tai — jos ginklas.
Ant kapo augančių gėlių moteris nelepina, kad nebūtų išvogtos. Anksčiau suvešėjusius plačialapius ilgapirščiai nuskindavo gėlių krepšeliams. O smulkių niekas neliečia.
„Bijau čia vaikščioti, tad kapą šiek tiek apleidau. Kartą pamačiau įtartinai atrodantį vyrą ir nebėjau. Jei mieste chuliganai atiminėja rankines, ką jau kalbėti čia. Jaunimas siaučia, kai niekas nemato, ypač — vakarais. Ir guli, ir sėdi, ir teršia. Neduok, Dieve..“, — guodžiasi šiaulietė.
Moters artimieji ilsisi ir K. Donelaičio kapinėse, bet ten — ramu, su girtaujančiais vandalais nesusiduria.
Krizė — galvoje
O. Štelmanas mano, kad problemą bent kiek išspręstų sandari tvora su paliktu vienu pagrindiniu įėjimu tiems, kas iš tiesų lanko artimuosius.
Buvo nuėjęs susipažinti su meru. Išgirdo — visada kreipkitės, tik pinigų neprašykite. Krizė.
„Jei krizė galvoje, krizė — visur, — šypsosi kunigas. — Nesimato jokių pastangų, tarsi metai iš metų nieko nebūtų daroma. Kas iki manęs yra bandęs dėl kapinių tartis — jokio rezultato“.
Kalbėdamas apie niokotojus, O. Štelmanas palygina: Romos laikais žmonės amfiteatre stebėdavo žvėrių ir vergų kovą. Plojo, džiaugėsi. Šiandien to nebėra, tad žmonės taip atsipalaiduoja.
„Nežinia, ko iš tokių asmenų galima laukti. Jei žmogus nebijo Dievo, mirties, mirusiųjų, jis nebijo nieko. Tokiems žmonėms neegzistuoja vertybės, yra pamiršę savo protėvius. Tai — tik naikinantys vartotojai, kurie negerbia svetimo triūso, mirusiųjų atminimo“, — sako O. Štelmanas.
„Nėra galimybių“
Apie išvartytus paminklus Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis sakė išgirdęs tik iš „Šiaulių krašto“.
Paklaustas, ar nebūtų galima sutvarkyti bent kapinių tvorą, vedėjas teigė, kad šiuo metu tam nėra galimybių. „Tik prižiūrime, administruojame“, — darbus vardijo valdininkas. Paprašytas patikslinti, kokie konkrečiai darbai daromi, patikslino — vykdoma apskaita, švarinimas, neprižiūrimų kapų priežiūra.
Žolę pjauti, pasak A. Adomaičio „dar neatėjo eilė“, o šiukšles, pažadėjo, darbuotojai surinks.
ANGELAS: Po angelo skulptūra kažkas buvo sukūręs laužą.
KAPAS: Ponia Tatjana sako kapo gėlių nelepinanti, kad ilgapirščiai neišvogtų.
VANDALZIMAS: Senųjų kapinėse mėtosi išvartyti paminklai, nulaužyti kryžiai.
BUTELIS: Kapinėse mėtosi alkoholio tara.
Šiaulių stačiatikių parapijos klebonas kunigas Olegas Štelmanas sako, kad žmonėms nebeliko nieko švento: kapinėse jie geria, tuštinasi, mylisi.
Vagims užkliuvo ir metalinės lentelės su mirusiųjų pavardėmis.
Jono TAMULIO nuotr.
POŽIŪRIS: Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis sako, jog kapinių tvorai pinigų nėra, o žolę pjauti dar neatėjo eilė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Kunigas pastebi — vieni į kapines ateina išgerti, kiti — specialiai paminklų pavartyti.
