
Naujausios
Senoji Europa žlugdo Lietuvos vežėjus
Senoji Europa supykdė Lietuvos tarptautinių krovinių vežėjus. Europos Sąjungos Transporto taryba priėmė bendrąjį požiūrį dėl Mobilumo paketo, kuris gali sužlugdyti mažąsias vežėjų įmones, įsikūrusias Europos Sąjungos pakraščiuose, taip pat ir Lietuvoje. O didžiosios vežėjų bendrovės tiesiog persikels į kitas šalis, esančias Europos centre. Tokiu atveju Lietuvos ekonomika patirs didžiulę žalą.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Verslą žlugdantys reikalavimai
Susisiekimo ministerija skelbia, kad krovinių pervežimai kartu su sandėliavimo paslaugomis sukuria apie 13 procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Didžiausią grėsmę vežėjams kelia Mobilumo paketo nuostata, kad krovinius Europoje pervežantis vilkikas turi kartą per 4 savaites grįžti į savo kilmės šalį. Didžioji dalis Lietuvos vilkikų dirba Europos šalyse. Po 4-6 savaičių kelių savaičių poilsio sugrįžta tik vairuotojai. Juos pakeičia kiti, tad vilkiko darbas nenutrūksta.
Kartą per mėnesį grąžindamos vilkikus į Lietuvą įmonės patirtų nuostolių, kurių išvengų Centrinėje ar Vakarų Europoje įsikūrusios vežimo įmonės. Mūsų šalies pervežimų verslas taptų nekonkurencingas.
Dar vienas pasipriešinimą keliantis reikalavimas – ilgesnį nei 45 valandų poilsį vairuotojui atlikti ne vilkiko kabinoje, o viešbutyje.
Tokių pokyčių siekia Prancūzija, Belgija, Vokietija, Skandinavijos šalys.
„Lietuvos ekonomikos augimas neatsiejamas nuo Europos ir jos bendrosios rinkos, o skubotas ir neproporcingas priemones proteguojančio Mobilumo paketo priėmimas reikštų mūsų vežėjų išstūmimą iš Europos rinkos ir turėtų neigiamą poveikį mūsų šalies ekonomikai. Dedame dideles pastangas, kad ES bendroji rinka būtų kuo atviresnė, liberalesnė ir suteiktų daugiau laisvės mūsų verslui, tačiau susiduriame su protekcionizmu ir pasipriešinimu. Šalys, nesugebančios konkuruoti, imasi priemonių apsaugoti savo rinką ir taip pažeidžia laisvo prekių judėjimo ir sąžiningos konkurencijos principus“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministerija praneša, kad siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje yra neįgyvendinamas, kadangi Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių ir panašiai. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkstančiams vilkikų, nors ten kasdien juda apie 400 tūkstančių tokių krovininių transporto priemonių. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.
Ministerija vertina, kad dabartinės Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pirminių tikslų – pasirūpinti socialine vairuotojų gerove. Jei būtų pritarta naujam Mobilumo paketui, vos 20 procentų visų ES vairuotojų galėtų būti komandiruojami. Nesubalansuotos sąlygos skaudžiai paliestų ir daugiau nei 3 milijonus darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje Europoje.
Mobilumo paketas priešina šalies viduje darbdavius ir vairuotojus, suteikdamas pastariesiems viltį įgyti daugiau socialinių garantijų. Nors tolimųjų reisų vairuotojai į rankas gauna tūkstantines pajamas, atlyginimų dalis nedidelė – per 700 eurų popieriuje. Kitą dalį sudaro dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami mokesčiais, todėl negarantuoja dirbantiems jokių socialinių garantijų.
Didieji vežėjai žada išsikelti iš Lietuvos
Šiauliuose tarptautiniai krovinių pervežimai nuo seno stipriai išvystyta verslo sritis. Miesto įmonių savininkai neramiai stebi įvykius Europos Sąjungos būstinėje.
Per 100 vilkikų valdančios UAB „Gretvėja“ savininkas Gintaras Valungevičius teigė, kad verslas bus priverstas prisitaikyti, vilkikai tikrai nevažinės tokius atstumus, tad jau galvoja apie galimybę įmonę perkelti į Vokietiją.
Kitos miesto įmonės „Refta“, kurios per 230 vilkikų perveža krovinius, direktorius Artūras Grigaliūnas patvirtino, kad jau dabar domisi galimybėmis perkelti įmonę į Lenkiją ar Vokietiją.
Vadovas tragedija vadina reikalavimą kas keturias savaites grąžinti vilkiką į Lietuvą. Jis įvardijo, kad vienos mašinos grąžinimas į mūsų šalį kainuoja apie 1,5 tūkstančio eurų. Nėra tokių prekių srautų į Lietuvą ir iš jos, kad jų pakaktų visiems grąžinamiems į Lietuvą vilkikams, tad didelei jų daliai gali tekti grįžti tuščiomis.
A. Grigaliūnas tvirtina, kad atidirbęs mėnesį Europoje vairuotojas į rankas gauna apie 2 000 eurų pajamų ir lygina, kad Vokietijoje vairuotojo atlyginimas yra apie 1 800 eurų. Lietuvoje dirba 80 tūkstančių tolimųjų reisų vairuotojų.
Verslininkas mano, kad įmonių iškėlimas iš Lietuvos finansiškai pasijaus ne tik šalyje, bet ir konkrečiai Šiauliuose, nes mokesčius verslas moka ir į miesto biudžetą. Tai atsilieps ir viešajam sektoriui.
„Šiuo metu skleidžiama daug netiesos. Kai kurie europarlamentarai, neįsigilinę į situaciją, žaidžia žmonių jausmais“, – teigia A. Grigaliūnas.
Vairuotojai į viešbučius nenori
Pakalbintas nenorėjęs skelbti pavardės tolimųjų reisų vairuotojas Arvydas taip pat įvykius stebi su nerimu. Jis jau kelerius metus Švedijoje dirba 6 savaičių kadencijomis, o grįžęs į Lietuvą 3 savaites ilsisi namuose. Per mėnesį uždirba apie 2 tūkstančius eurų, tačiau tuo metu, kai ilsisi, dienpinigių negauna.
Vairuotojas norėtų, kad dienpinigiai būtų „įsodrinti“, tačiau dirbti už mažesnį atlyginimą nesutiktų. Jį neramina darbdavių ketinimai iškelti įmones į kitas šalis, nes tai reikštų, kad jis Lietuvoje mokesčių nebemokėtų ir jokių socialinių garantijų joje neįgytų, o dar pats turėtų mokėti už privalomąjį sveikatos draudimą.
Jis taip pat nenorėtų nakvoti viešbučiuose. Naujas vilkikas yra modernus, aprūpintas įvairia įranga, todėl jame ilsisi patogiai. Viešbutyje turėtų gyventi viename kambaryje su svetimais žmonėmis, kitų tautybių vairuotojais. Kai kurie jų nevengia išgėrinėti. Be to, stovinčio vilkiko saugumo niekas negarantuoja.
Mažųjų vežėjų laukia „Brisiaus galas“
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius tvirtina, kad toks Mobilumo paketas, koks pateiktas šiandien, nebus naudingas nei vairuotojams, nei vežėjams.
„Jis nei pinigų daugiau vairuotojams pridės, nei sudarys sąlygas namuose pabūti ilgiau. Tuo spekuliuojama. Man primena sovietmetį, kai būdavo sakoma, kad tokios knygos neskaičiau, tačiau jos autorių smerkiu. To Mobilumo paketo niekas neskaitęs, iš nuogirdų, kad jis kažką pagerins“, – sako asociacijos vadovas.
M. Atroškevičius prisimena, kad 2017 metais, kai pradėta kalbėti apie minėtą paketą, buvo minčių, kad jis turėtų pagerinti darbuotojų sąlygas. Jis teigė, kad neprieštarautų, kad vairuotojai ilgiau galėtų ilsėtis viešbutyje, bet jų nėra. Turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, skiriamos subsidijos, statomi moteliai šalia autostradų, kur yra didelės vilkikų parkavimo aikštelės.
„Linava“ atstovauja smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms. Jei bus priimtas toks Mobilumo paketas, mūsų transporto verslui bus „Brisiaus galas“. Jei įmonės išsikels iš Lietuvos, tas vairuotojas turės eiti iš paskos, nes Lietuvoje tiesiog nebus tokio poreikio, be to, ir atlyginimų tokių neuždirbs, tai namuose jis bus dar mažiau. Pasakykit man, kuo tam paprastam darbuotojui gali pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas vilkiko grąžinimas kas keturias savaites į kilmės šalį?“ – klausė asociacijos generalinis sekretorius.
Jis akcentuoja, kad Mobilumo paketas didiesiems vežėjams nepakenks. Jie suras išeitį – atidarys Europos centrinėse šalyse filialus, nupirks jau veikiančias ten įmones, perregistruos savo transporto priemones, mokės ten mokesčius.
„Nukentės mažiukai, kurie turi šeimos verslus. Jiems bus galas, nes jie neturi resursų, teisininkų, todėl mes prieštaraujame tam Mobilumo paketui“, – tvirtina „Linavos“ atstovas.
Sieks Mobilumo paketą nustumti naujam Parlamentui
Mobilumo paketas šiandien bus teikiamas balandžio 4 dieną svarstyti Europos Parlamente. Pasiteiravome Lietuvoje rinktų europarlamentarų nuomonės.
Valentinas Mazuronis: „Pakankamai realu, kad tas paketas bus priimtas, nes pagrindinės Vakarų valstybės jį remia ir didžiosiose parlamento frakcijose jų yra dauguma. Lietuvos europarlemantarų yra 11, o Vokietijos – per 90. Mūsų tikslas – nukelti šio sprendimo priėmimą. Kalbame apie nustūmimą naujai išrinktam Europos Parlamentui.
Iš vienos pusės, tokio paketo priimti negalima, tačiau iš kitos pusės tas paketas yra pakankamai didelis signalas tiek mūsų Vyriausybei, tiek įmonių savininkams, kad reikia spręsti transporte dirbančių žmonių problemas.
Reikia daryti viską, kad tokiu tempu paketo nepriimtų. Situacija sudėtinga. Jei priėmimo nukelti nepavyks, didelio šanso, kad būtų nepritarta, nėra. Bet politikoje būna visko“.
Laima Andrikienė: „Trijų teisės aktų rinkinį Europos Komisija pateikė svarstyti prieš dvejus metus. Baigiantis šio Parlamento kadencijai, siekiama priimti sprendimą.
Kai jis buvo pateiktas, atrodė patraukliai, kad mes galėsime pagerinti vežėjų darbo ir poilsio sąlygas. Tačiau tai, kas liko ir mums teikiama balsuoti Europos Parlamente, galėčiau pavadinti karikatūra. Pasiūlymas yra žalingas Lietuvai kaip ir kitoms Europos pakraščiuose esančioms valstybėms narėms – Latvijai, Estijai, Vengrijai, Bulgarijai, Rumunijai. Iš dalies – Ispanijai ir Portugalijai.
Įvertinę skaičių žmonių, kurie dirba Lietuvoje šiame sektoriuje, mes turime padaryti viską, kad šis Mobilumo paketas būtų paliktas patobulinti ir svarstyti naujos kadencijos Europos Parlamente. Prieš porą savaičių su kolegomis iš kitų valstybių minėtam dokumentui pateikėme 1200 pataisų.
Priimtas Mobilumo paketas turėtų milžiniškų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai. Lietuvos vežėjai jau būtų traktuojami kaip užsienio šalių darbuotojai. Šis dokumentas yra diskriminacinis mūsų ir kitų minėtų šalių valstybių narių atžvilgiu. Tai yra bandymas išstumti mus iš pervežimų rinkos.
Reikalavimas, kad vilkikas kas keturias savaites turėtų sugrįžti į savo kilmės šalį, ne tik padidintų krovinių pervežimo išlaidas, bet ir padidėtų apkrova keliuose, mažėtų saugumas ir gerokai intensyvėtų užterštumas. Taptume gerokai mažiau konkurencingi su kitų Europos šalių įmonėmis. Sveikas protas sakytų, kad pakaktų, jog vairuotojas kas keturias savaites grįžtų į namus ir nebūtina vilkiką tempti į Lietuvą, bet tokio supratimo iš savo Vakarų kolegų pasigendame. Stengsimės visomis išgalėmis blokuoti jos priėmimą. Nežinau, ką dar spėsime nuveikti šią savaitę, bet mums yra dėl ko pakovoti“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jei Europos Parlamentas ketvirtadienį priims Mobilumo paketą, kas keturias savaites į Lietuvą turės parvykti būriai vilkikų, šiandien dirbančių Europos šalyse.
Dainiaus LABUČIO (ELTA) nuotr.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius tvirtino, kad didieji vežėjai pasirūpins savimi patys, o asociacija bando apginti smulkiųjų įmonių interesus.
Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Europos Parlamento narys Valentinas Mazūronis: „Situacija sudėtinga“.
Gedimino BARTUŠKOS (ELTA) nuotr
Europarlamentarė Laima Andrikienė teigia, kad iš pradžių apie socialines vairuotojų garantijas kalbėjęs Mobilumo paketas po dviejų metų svarstymų šiandien virto karikatūra.