Sen­ka upės ir žem­dir­bių kant­ry­bė

Be lie­taus – ant­ras mė­nuo

30 me­tų Šiau­lių ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tis Edas Sas­naus­kas sa­ko ne­pa­me­nan­tis to­kio pa­va­sa­rio. "Pas mus ne­li­jo pu­sant­ro mė­ne­sio, ža­la pa­da­ry­ta, joks lie­tus nea­ti­tai­sys. Kvie­čiai jau len­da at­gal į že­mę", – sa­ko "Edo ūkio" va­do­vas.

Dar lau­kia bul­via­so­dis, bet sun­ku pro­gno­zuo­ti, ko­kios bus są­ly­gos po po­ros mė­ne­sių, kai bul­vei rei­kės drėg­mės. E. Sas­naus­kas sa­ko, kad bul­vė pra­džio­je mai­ti­na­si iš mo­ti­ni­nio gum­bo, kol pra­de­da au­gin­ti "vai­kus". "Bet kas ga­li tiks­liai pro­gno­zuo­ti lie­tų? Vie­no­je vie­to­je ly­ja, o ki­to­je vi­sai sau­sa. Ga­li ly­ti ir ne­nu­si­leis­ti iki že­mės", – iš pa­tir­ties ži­no ūki­nin­kas.

Ki­tas iš­šū­kis – sen­ka grun­ti­nis van­duo. "Ban­do­me re­mon­tuo­ti dre­na­žo sis­te­mą, bet ji vi­sai sau­sa. Nė­ra pra­smės tvar­ky­ti, nes ne­ga­li nu­sta­ty­ti pro­ble­mos", – sa­ko E. Sas­naus­kas. Jis ste­bi­si, kad Lie­tu­va ir Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­ski­ria ­fi­nan­sa­vi­mo re­gu­liuo­ja­moms dre­na­žo sis­te­moms įreng­ti.

"Taip yra Ame­ri­ko­je, kur vals­ty­bė in­ves­ta­vo į re­gu­liuo­ja­mų dre­na­žo sis­te­mų pro­jek­tus. Šios sis­te­mos ga­li re­gu­liuo­ti van­dens ly­gį ir tau­py­ti van­de­nį. Tai nau­din­ga ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu: vie­na, tau­po­me van­de­nį ir ant­ra – su iš­plau­na­mais van­de­ni­mis trą­šos ne­pak­liū­va į van­dens tel­ki­nius. Pas mus bu­vo at­vež­ta tech­no­lo­gi­ja, bet kol kas nė­ra jo­kios pa­ra­mos, – pa­sa­ko­ja ūki­nin­kas. – Me­lio­ra­ci­jai taš­ko­me pi­ni­gus, vie­to­je to, kad tau­py­tu­me van­de­nį ir ne­terš­tu­me Bal­ti­jos jū­ros. Aps­kai­čiuo­ta, kad in­ves­ti­ci­jų vi­dur­kis bū­tų apie 300 eu­rų į vie­ną hek­ta­rą, dar kai­nuo­tų prie­žiū­ra."

Ir žą­sims ba­los ne­li­ko

"Mes jau bai­gė­me sė­ją, – pa­tvir­ti­no že­mės ūkio bend­ro­vės "Gin­kū­nų ag­ro­fir­ma" va­do­vas Arū­nas Grub­liaus­kis. – Ma­no pra­kti­ko­je, nuo 1986 me­tų, pir­mą kar­tą taip anks­ti pra­dė­jo­me sė­ti. Nors že­mė šal­ta, bet grū­das ne­sku­ba leis­ti šak­nis. Pa­si­sė­jo pui­kiai, že­mė ge­rai by­ra."

Sė­ją bend­ro­vė pra­dė­jo ba­lan­džio 2 die­ną, nors įpras­tai bū­da­vo ba­lan­džio 15–20 die­ną. Šie­met pa­sė­jo apie 300 ha va­sa­ri­nių kvie­čių ir apie 300 ha va­sa­ri­nių mie­žių. Da­bar sė­ja žo­lių įsė­lį – apie 150 ha, pa­skui iki 200 ha pla­nuo­ja sė­ti ku­ku­rū­zų, bet jiems rei­kės šil­tos dir­vos.

Dėl drėg­mės sty­giaus kol kas A. Grub­liaus­kis tra­ge­di­jos ne­ma­to: žie­mi­nius kvie­čius purš­kia tir­pa­lu su mik­roe­le­men­tais ir taip "pa­mai­ti­na" per la­pus.

"Ne pir­mi me­tai, vis tiek tu­ri­me kaž­ką da­ry­ti ir pa­da­ro­me, kad pro­gno­zuo­ja­mi nuos­to­liai bū­tų kuo ma­žes­ni. O po Ve­ly­kų ža­da lie­tų, – ti­ki­si bend­ro­vės va­do­vas. – Mies­tie­čiams ge­rai – sau­lė švie­čia, mes ir­gi ži­no­me sa­vo dar­bą, pri­si­tai­ko­me prie gam­tos ir su ja gy­ve­na­me."

A. Grub­liaus­kis tik nu­si­ste­bė­jo, kad šią žie­mą žmo­nės pra­šė at­vež­ti van­dens gy­vu­liams gir­dy­ti, nes iš­se­ko šu­li­niai ir van­dens tel­ki­niai. "Žie­mą! Nė­ra taip bu­vę. Tu­ri­me to­kių plo­tų, kur pa­va­sa­riais be­veik vi­sa­da sto­vė­da­vo van­duo, žą­sys plau­kio­da­vo, o šie­met sau­sa, jo­kio van­de­nė­lio."

Sen­ka upės

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu vi­so­je ša­ly­je sen­ka upės. Jos ne­spė­jo at­gau­ti van­dens at­sar­gų po 2018 me­tų va­sa­rą už­si­tę­su­sios saus­ros, o da­bar trūks­ta gau­ses­nių kri­tu­lių. Net eže­ruo­se van­dens ly­gis yra že­mes­nis, nors jie į be­si­kei­čian­čias drėg­mės są­ly­gas rea­guo­ja lė­čiau.

Ty­tu­vė­niš­kis Ro­ber­tas Mo­sė­jus, už­sii­man­tis tu­riz­mo veik­la ir bai­da­rių nuo­ma, pa­tvir­ti­no, kad Du­by­so­je van­dens ly­gis pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais vis nu­kren­ta. Tai ypač aki­vaiz­du sek­lu­mo­se.

"Praei­tą va­sa­rą gal 600 met­rų upe pra­bri­do­me be jo­kių pa­stan­gų, nors ten anks­čiau rei­kė­da­vo plauk­ti", – pa­sa­ko­ja vers­li­nin­kas. Jis pa­si­džiau­gė, kad Du­by­sa tu­ri daug in­ta­kų, ku­rie dar pa­mai­ti­na upę, nes lie­taus neuž­tek­tų – "po kiek­vie­no lie­taus Du­by­sa tik tru­pu­tį at­si­gau­na".

Mies­tie­čiams ge­rai – sau­lė švie­čia, mes ir­gi ži­no­me sa­vo dar­bą, pri­si­tai­ko­me prie gam­tos ir su ja gy­ve­na­me.

Ar kren­tan­tis Du­by­sos van­dens ly­gis truk­do bai­da­ri­nin­kams?

"Pas mus be­veik nė­ra to­kių vie­tų, kur rei­kė­tų temp­ti bai­da­rę, ne­bent už­plauk­tų ant sek­lu­mų, – pa­sa­ko­ja R. Mo­sė­jus. – Mū­sų marš­ru­tai tę­sia­si Du­by­sa iki pat Ne­mu­no. La­bai no­ri plauk­ti Du­by­sos in­ta­ku Kra­žan­te, nes ten yra gra­žus Pi­liu­ko (Bur­bai­čių) pi­lia­kal­nis, bet Kra­žan­te plau­kia­me ke­lias sa­vai­tes, nes nu­kren­ta van­duo. Va­sa­rą ne­be­siū­lo­me, nes ten­ka stum­tis."

Jis pa­ly­gi­no, kad Du­by­sa ne­beiš­si­lie­ja iš kran­tų kaip anks­čiau, o to­kių po­tvy­nių, kai rei­kė­da­vo net gel­bė­ti plau­kio­jan­čius tu­ris­tus, ne­be­su­lau­kia.

Upė­se – tar­si va­sa­ros lai­ko­tar­pis

Juo­zas ŠIM­KUS, Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Hid­ro­lo­gi­nių ste­bė­ji­mų sky­riaus ve­dė­jas sa­ko, kad pa­ly­gin­ti su dau­gia­me­čiais ro­dik­liais, upių van­de­nin­gu­mu, ab­so­liu­čiai vi­so­je Lie­tu­vo­je upių van­dens ly­gis yra že­mes­nis. Net di­des­nė­se upė­se, to­kio­se kaip Ne­ris, Ne­mu­nas, Ne­vė­žis van­dens ly­gis že­mes­nis dau­giau ne­gu met­ras ar pu­sant­ro už vi­du­ti­nį dau­gia­me­tį.

– Du­by­so­je van­dens ly­gis yra pu­sę met­ro že­mes­nis už dau­gia­me­tį, Ven­to­je – apie 80 cen­ti­met­rų, Kra­žan­tė­je – apie pu­sę met­ro, – var­di­jo Juo­zas Šim­kus ir paaiš­ki­no: – Anks­čiau ko­vo pa­bai­go­je – ba­lan­džio mė­ne­sį bū­da­vo po­tvy­niai. Dėl kli­ma­to kai­tos po­tvy­niai paanks­tė­jo. Per žie­mą su­si­kau­pęs snie­gas iš­tir­po jau va­sa­rio mėnesį–kovo pra­džio­je ir po­tvy­nio ban­ga yra pa­si­bai­gu­si, nors nor­ma­liai ji tu­rė­tų baig­tis apie ge­gu­žės mė­ne­sį ir ta­da pra­si­dė­tų va­sa­ros lai­ko­tar­pis. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad va­sa­ros lai­ko­tar­pis yra pra­si­dė­jęs da­bar, nors dar tik ba­lan­džio vi­du­rys.

– Kada upėse susidarys kritinė situacija?

– Kri­ti­niam ly­giui api­bū­din­ti yra gam­to­sau­gi­nis van­dens de­bi­tas, ku­ris pa­ro­do van­dens kie­kį, už­tik­ri­nan­tį mi­ni­ma­lias eko­sis­te­mos gy­va­vi­mo są­ly­gas. Dar iki šio ly­gio nie­kur nė­ra priar­tė­ję. Jei­gu kri­tu­lių bus apie nor­mą, ti­kė­ti­na, kad prie tos ri­bos priar­tė­si­me, nes orai šil­ti, ga­ra­vi­mas di­de­lis.

– Vadinasi, reikia, kad palytų ne kritulių norma, o gerokai daugiau, kad vandens lygis upėse pakiltų?

– Taip. La­bai di­de­lę da­lį kri­tu­lių su­ger­tų iš­džiūvęs dir­vo­že­mis ir į upes jų pa­tek­tų ma­žiau. Jei­gu iš­kris­tų nor­ma, upės neat­sis­ta­ty­tų, dar iš­lik­tų van­dens sty­gius.

– Ar toks pavasaris šiemet išskirtinis?

– Pa­ly­gin­ti su pa­sku­ti­niais me­tais, pa­sku­ti­niais de­šimt­me­čiais nė­ra iš­skir­ti­nis.

Žie­mos yra su at­ly­džiais, žie­mą ne snin­ga, o ly­ja, su­si­kau­pęs snie­gas iš­tirps­ta žie­mos vi­du­ry­je.

Tu­ri­me dvie­jų šim­tų me­tų ste­bė­ji­mų duo­me­nis, tai ly­gi­na­me su il­guo­ju pe­rio­du. Anks­čiau sa­ky­da­vo­me, kad pas mus yra pa­tys di­džiau­si pa­va­sa­rio po­tvy­niai, bet pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais di­džiau­si po­tvy­niai bū­na lie­taus po­plū­džiai, kaip bu­vo prieš dve­jus me­tus, kai su­lau­kė­me lie­tin­go ru­dens.

Rei­kia la­bai kri­tiš­kai ver­tin­ti, kai ly­gi­ni su il­guo­ju pe­rio­du. Ne­ga­li sa­ky­ti, kad to, kas yra da­bar, nie­ka­da ne­bu­vo, nes ab­so­liu­taus mi­ni­mu­mo nė­ra pa­siek­ta.

– Jeigu kažkas dar neigia klimato kaitą, tai reikėtų apsidairyti aplinkui

– Prieš 30–40 me­tų pa­sto­vi snie­go dan­ga su­si­da­ry­da­vo gruo­džio mė­ne­sį ir bū­da­vo tik ato­drė­kiai, o da­bar snie­gas pa­bū­na mė­ne­sį ir iš­tirps­ta. Po to dar kaž­kiek pri­snin­ga. Jei­gu snie­gas kaup­tų­si nuo gruo­džio iki va­sa­rio pa­bai­gos ar ko­vo, van­dens su­si­kaup­tų žy­miai dau­giau.

Per me­tus kri­tu­lių iš­kren­ta maž­daug tiek pat, gal net dau­giau, bet iš­kren­ta ne kie­tu pa­vi­da­lu, o skys­tu ir iš kar­to pa­ten­ka į upes, nu­te­ka. Me­ti­nis nuo­tė­kis ma­žė­ja, nes yra aukš­tes­nė tem­pe­ra­tū­ra ir di­des­nis ga­ra­vi­mas.

Kli­ma­to kai­ta yra ne tik ky­lan­ti tem­pe­ra­tū­ra, bet ir stai­gių tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mų pa­daž­nė­ji­mas. Moks­li­nin­kai pro­gno­zuo­ja, kad ekst­re­ma­lių reiš­ki­nių daž­nės.

– Ir vis dėlto – kada sulauksime lietaus?

– Prog­no­zės sa­vai­tės lai­ko­tar­piui ro­do, kad kri­tu­lių ne­nu­si­ma­to. Bus an­ti­cik­lo­ni­niai orai. Lyg ir sma­gu, kad šil­ta, bet ne ūki­nin­kams ir gam­tai.