Seminare prisiminta tremtis

Se­mi­na­re pri­si­min­ta trem­tis

Va­kar Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je vy­ko tarp­tau­ti­nis moks­li­nis se­mi­na­ras „Trem­ties is­to­ri­jos: nau­jo­sios kar­tos ref­lek­si­jos ir bend­rys­tės po­ty­riai“, skir­tas pa­mi­nė­ti 75-ąsias trė­mi­mų me­ti­nes. Ja­me skai­ty­ti pra­ne­ši­mai, vei­kė kny­gų, kraš­to­ty­ros dar­bų, as­me­ni­nių trem­ti­nių daik­tų pa­ro­dos.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos pra­ne­šė­jai

Se­mi­na­ras – vie­nas iš pro­jek­to „Skau­dūs is­to­ri­jos pus­la­piai“ ren­gi­nių. Į se­mi­na­rą įsi­trau­kė Pak­ruo­jo „At­ža­ly­no“, Rad­vi­liš­kio Vaiž­gan­to, Šiau­lių „Ro­mu­vos“, Ario­ga­los (Ra­sei­nių r.) gim­na­zi­jų, Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos moks­lei­viai ir stu­den­tai, už­ra­šę trem­ti­nių pri­si­mi­ni­mų.

Pra­ne­ši­mus skai­tė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro dar­buo­to­ja Mo­ni­ka Ka­re­niaus­kai­tė, šiuo me­tu Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­tis uk­rai­nie­tis Alek­sandr Svi­di­niuk, kny­gos „Kar­ta nuo Si­bi­ro“ au­to­rė Eg­lė Gu­do­ny­tė, „Mi­si­ja Si­bi­ras“ da­ly­vis And­rius Baut­ro­nis.

Trem­ti­nių bend­ri­ją Lat­vi­jo­je pri­sta­tė Lau­ra Zei­me iš Jel­ga­vos,"At­mi­ni­mo kny­gą“ – su­skait­me­nin­tas ka­pi­nes – Ni­jo­lia Kas­pa­ra­vi­čie­nė, P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos do­ku­men­tų sau­go­ji­mo sky­riaus ve­dė­ja.

M. Ka­re­niaus­kai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je trem­tis su­ta­pa­ti­na­ma su emig­ra­ci­ja. Šis as­pek­tas – la­biau me­ta­fo­ri­nis, nes skir­tu­mai tarp šiuo­lai­ki­nių emig­ran­tų, imig­ran­tų „trė­mi­mų“ ir so­vie­ti­nių trė­mi­mų – la­bai aiš­kūs.

Pa­sak pra­ne­šė­jos, emig­ran­tas ša­lį pa­lie­ka lais­vu pa­si­rin­ki­mu, lais­vai ren­ka­si kryp­tį ir iš­vy­ki­mo lai­ką, pa­ts spren­džia, kiek šei­mos na­rių iš­vyk­ti, kiek tur­to pa­siim­ti, ko­kį rink­tis trans­por­tą.

Trem­ti­nys ski­ria­si ir nuo pa­bė­gė­lio. Nors pa­bė­gė­lis dėl ka­ro veiks­mų tie­sio­gi­nio pa­si­rin­ki­mo ne­tu­ri, bė­gi­mas nė­ra kryp­tin­ga vals­ty­bės po­li­ti­ka at­si­kra­ty­ti tam tik­ros da­lies pi­lie­čių, pro­ce­sas nė­ra or­ga­ni­zuo­tas. Trem­ti­nys ski­ria­si ir nuo gu­la­go ka­li­nio – di­džio­ji trem­ti­nių da­lis ne­bu­vo teis­ti.

Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je bu­vo ga­li­ma pa­var­ty­ti mo­ki­nių, stu­den­tų kraš­to­ty­ros dar­bus, pa­ma­ty­ti trem­ti­nių iš Si­bi­ro par­si­vež­tų daik­tų. Apie iš­sau­go­tus daik­tus pa­sa­ko­jo, gro­jo šiau­lie­tis Ro­mual­das Bal­tu­tis.

Im­pe­ria­liz­mo po­li­ti­ka

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir bu­vę trem­ti­niai – Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių fi­lia­lo na­riai, bu­vęs Ir­kuts­ko trem­ti­nių jau­ni­mas. 1949 me­tų Ir­kuts­ko sri­ties trem­ti­nys, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­tis pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus į ren­gi­nį atė­jo su žmo­na, Kras­no­jars­ko sri­ties trem­ti­ne Čes­la­va Rim­kie­ne.

„Mū­sų šei­mą trem­tys ypač pa­lie­tė, iš ar­ti­miau­sių gi­mi­nių bus apie 30 žmo­nių. Bo­bu­tė mi­rė, du dė­dės, ma­mos bro­liai, bu­vo su­šau­dy­ti Re­šio­tuo­se. Aš pa­ts bu­vau ga­vęs mir­ties baus­mę“, – sa­ko V. Rim­kus.

V. Rim­kaus nuo­mo­ne, api­brė­ži­mo, kas yra trem­tis, dar ne­la­bai ži­no­me: „Vie­na min­tis aiš­ki – tai bu­vo ru­siš­ko­jo im­pe­ria­liz­mo po­li­ti­ka sa­vo pa­kraš­čius, vi­sas į be­si­plė­to­jan­čią im­pe­ri­ją įei­nan­čias tau­tas su­ru­sin­ti. Si­bi­re ne­bu­vo nė vie­nos lie­tu­viš­kos mo­kyk­los.“

Pa­sak V. Rim­kaus, šian­dien yra iš­li­kęs trem­ties jau­ni­mas, vai­kai, jų trem­ties priė­mi­mas jau šiek tiek ki­toks – tai yra šian­die­ni­nio suau­gu­sio žmo­gaus pe­rė­ji­mas į vai­ko bū­se­ną.

Praė­ju­sią sa­vai­tę V. Rim­kus skai­tė pra­ne­ši­mą kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je trem­ties ir la­ge­rio pro­ble­ma­ti­kai Vil­niu­je, pri­sta­tė Si­bi­re ran­ka ra­šy­tą ir iliust­ruo­tą lei­di­nį „Tai­ga“.

Šiau­lie­tis at­krei­pia dė­me­sį į kul­tū­ros rai­dą trem­ty­je – ma­žai kas pa­gal­vo­ja, kad bū­tent Si­bi­re daug žmo­nių, o ypač mo­te­rų, kai­mie­čių, pra­dė­jo ra­šy­ti ei­lė­raš­čius, kū­rė dai­nas, pie­šė. Po Si­bi­ro pra­si­dė­jus kas­die­niam gy­ve­ni­mui, dar­bams, ši veik­la nu­trū­ko.

„Pa­ra­dok­sas – trem­tis ska­ti­na kū­ry­bi­nę dva­sią ir veik­lą?“ – re­to­ri­nį klau­si­mą ke­lia V. Rim­kus.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

ŠEI­MA: Vy­te­nis Rim­kus į ren­gi­nį atė­jo su žmo­na Čes­la­va Rim­kie­ne. Abu – bu­vę trem­ti­niai.

PRA­NE­ŠĖ­JA: Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro dar­buo­to­ja Mo­ni­ka Ka­re­niaus­kai­tė skai­tė pra­ne­ši­mą apie trem­ti­nio są­vo­ką ir trė­mi­mų sam­pra­tą SSSR oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je.

PA­RO­DA: Iš Si­bi­ro par­si­vež­ti trem­ti­nių daik­tai ta­po bran­gio­mis šei­mų re­lik­vi­jo­mis.