Naujausios
AR LAUKIATE SEIMO RINKIMŲ? (1)
Prieš spalio 12 dieną vyksiančius eilinius Seimo rinkimus kandidatai kedena plunksneles, gražbyliauja, žada žmonėms geresnį gyvenimą. Ką apie artėjančius rinkimus galvojame mes, rinkėjai, piliečiai, ne kartą rinkę, ne kartą tikėję, ne kartą apgauti?
„Šiaulių kraštas“ pradeda straipsnių ciklą iš apskrities kaimų ir miestelių apie tai, kaip gyvena ir ko tikisi iš Seimo rinkimų mūsų skaitytojai.
Seimas ir bomžai nesikeičia
Popietė Pakruojo rajono Rozalimo vidurinėje mokykloje. Dešimtokams tik ką įteikti baigimo pažymėjimai. Jaunimas su gėlėmis, tėveliai su fotoaparatais. Šypsenos ir šventės laukimas. Mūsų klausimas apie Seimo rinkimus pedagogus suglumina. Direktorius Gintaras Skorupskis tik sumojuoja rankomis — kalbėtų apie ką tik nori: mokyklą, miestelį, net apie kosmosą. Tik ne apie rinkimus. Kodėl?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Jokių vilčių
Mokyklos socialinės pedagogės kabinete, tarp pedagogikos, psichologijos, savipagalbos knygų ir vadovėlių kalbamės su socialine pedagoge Vaida Jankauskiene ir muzikos mokytoja Jūrate Skorupskiene.
Vaida ir Jūratė kiek pasipiktina klausimu, ar eis balsuoti spalio 12-ąją. Žinoma, negali būti nei kalbos, ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad reikia.
„Jokių vilčių į ateinančius rinkimus nededu, veikiau atvirkščiai. Lietuvai reikia šoko, bet jo nebus“, — sako Vaida.
„Nieko nelaukiu ir nebesitikiu“, — antrina kolegei Jūratė.
Vaida sako esanti tos kartos žmogus, kurie Sąjūdžio, atgimimo laiku išėjo į savarankišką gyvenimą. „Tikėjau, stovėjau mitinguose. Už Lietuvą, už save. Tikėjau, kad mano karta jau gyvens kitaip. O kai matai, kad tie patys žmonės, kurie sovietiniais laikais sukosi valdžioje ir dabar tebetvarko šalies reikalus, tik kitaip kalba, iš tokių tikrai nieko nesitikiu. Bet negaliu prarasti vilties, kad nors ateityje kažkas pasikeis“.
Mokytojos prisipažįsta, kad jas labiausiai skaudina išsikerojusi neteisybė. „Mus augino idealistais, aukokitės, nelaukite, ką jums duos tėvynė, jūs jai duokite. Mes taip ir gyvename. Bet matome, kad vieni duoda, o kiti tik ima“, — sako Vaida.
Prisiminėme ir Lietuvą sukrėtusius mokytojų streikus. „Jeigu ne anyta, su kuria gyvename, neįsivaizduoju, kaip reikėtų išgyventi nuo algos iki algos. Ji laiko visus keturis namų kampus, labai taupi, sugeba iš nieko padaryti viską, rūpinasi vaikais. Jeigu reikėtų tik parduotuvėje pirkti maistą — niekaip neišsiverstume“, — pasakoja Vaida.
Asmenybės tuštybės liūne
Su mokytojomis kalbamės apie asmenybių stoką, apie tai, kad žmonės balsuoja už žinomas pavardes, imponuojančius lyderius, o jie į valdžią atitempia vežimą, kuriame yra visokių — ir godžių, ir sukčių ir net niekšų.
„Norėčiau, kad rinkimų sistema būtų pakeista taip, kad sąrašo buksyru nebūtų į valdžią ištempiamas bet kas. Norisi balsuoti už konkrečius, vertus, veiklius, jaunus, naujus žmones“, — sako Vaida.
„Nebėra gerbtinų asmenybių politikoje. Visada gerbiau Andrių Kubilių, bet dabar žiūriu, kad beužsiima tik kritika. Gaila, kad Lietuva neturi autoritetų“, — sako Jūratė.
Mokytojos tikina, kad taip nusivylus Lietuva valdžia, turi džiaugtis tuo, kas vyksta jų kieme, miestelyje. „Reikia susitvarkyti savo kiemus, pradėti nuo savęs, džiaugtis šalia esančiais puikiais kaimynais, miestelio bendruomenės darbais, kiekvienam daryti tai, kas priklauso. Nuo mažo eiti tolyn. Tai žmogui yra svarbiau, nei kažkur Vilniuje sėdinti valdžia, kuria žmonės nebetiki“, — optimistiškai sako Jūratė.
Asmenybių, pasak mokytojų mažėja jau mokyklos suole, nebėra jų iš ko auginti.
„Daugėja vaikų, miestelio jaunimo, kuris nebeturi motyvacijos, kilnesnių pavyzdžių. Sakai vaikui: “Vaikeli, mokykis, nes neturėsi gero darbo“. “O kam dirbti, jeigu gausim pašalpas“, — atsako. Tikini, kad reikėtų mokytis, kad galėtų kur nors įstoti, įsigyti specialybę. “O kam to mokslo reikia, vis tiek važiuosi į Angliją dirbti, nes mano draugai ten dirba, gauna kelis tūkstančius ir vargo nemato“. Ir jie iš dalies teisūs, argumentų nebeturiu, neturiu motyvų, kaip paskatinti siekti ko nors daugiau. Mūsų vaikai nebeturi svajonių. Mūsų kartos žmonės dar svajodavo būti kosmonautais, gydytojais, na, mokytojais. O dabar berniukų svajonė — dirbti “furistu“, o mergaičių — renginių organizatorėmis. Iš ko išaugs ateityje autoritetų, asmenybių karta?“, — klausia pedagogė Vaida.
Atsibodo
Virginija Kazlauskienė, Rozalimo ambulatorijos šeimos gydytoja, miestelio bendruomenės pirmininkė prisipažįsta labai laukianti Seimo rinkimų. „Su esama situacija nebeįmanoma taikstytis“, — kategoriškai sako gydytoja.
Rietenos, pykčiai, nesutarimai ir korupcija — taip gydytoja Virginija apibūdina politikos elitą. Pas gydytoją, lyg pas kunigą atėję žmonės diskutuoja ir apie politiką. „Pyksta žmonės, dėl to, kas vyksta. Ruošiantis rinkimams prasidėjo raganų medžioklė. Gaudomi, sodinami kyšininkai tik dabar. Ką veikė visus ketverius metus, negi tai nevyko visą kadenciją? Kodėl laukė, neužkirto kelio nusikaltimui, kodėl sulaukė, kad kyšiai jau duodami nebe dešimtimis, o šimtais tūkstančių“, — piktinosi gydytoja.
Tiesa, gydytoja Virginija pripažįsta, kad ambulatorijos koridoriuose laukiantys eilės ligoniai jau žymiai mažiau politikuoja, nei prieš dešimt metų. „Paprasti žmonės jau nebesupranta, kas vyksta. Žmonėms atsibodo viskas, bijau, kad šie rinkimai bus labai neaktyvūs. Blogai, jei žmonės neis į rinkimus, bet jie pasimetę, nemato už ką balsuoti“, — sakė Virginija.
Įpratę gyventi geriau — seimūnai ir bomžai
Gydytoja Virginija išveda pribloškiančią paralelę iš mūsų dienų realijų: „Pas mus įpratę gyventi gerai ir nenori keisti savo gyvenimo tik seimūnai ir bomžai. Seimūnai įprato už dyką pokyliuose vaišintis, už dyką važinėtis, kurti savo gerovę. Pasižiūrėkit, kaip jie veržiasi į Seimą, kaip žada rinkėjams, kad tik išrinktų, o tada, kai atsisėda į Seimo kėdę, rūpinasi tik savimi. Lygiai kaip mūsų miestelio bomžai. Visada apsirengę, pavalgę, išgėrę už pašalpas, kam jiems dirbti“.
Virginijai nepatinka tai, kad Lietuvos politinis gyvenimas išsidalijęs į partijas partijėles, nors siekiai ir tikslai — visų vienodi. „Trys lietuviai — dešimt partijų, — nelinksmai juokiasi Virginija. Kiek prakutęs seimūnas, žiūrėk, ir kuria savo partiją, nors partijos idėjos niekuo nesiskiria nuo kitų“.
„Ta partijų partijėlių kova, manau, yra dėl savo vietos prie lovio, prie kurio galima gerai pavalgyti. O iš tikrųjų nėra nei pozicijos, nei opozicijos — ištisas chaosas, kuris vadinasi Seimu“, — mano gydytoja.
Pabraukiu ir viskas
Pakruojo rajono Petrašiūnų geležinkelio stotis, kurioje įsikūręs siaurojo geležinkelio muziejus. Ilgametis stoties viršininkas, dabartinis muziejaus prižiūrėtojas aštuoniasdešimt dvejų metų Vladislovas Padgureckas tik numoja ranka, kai paklausiu apie rinkimus.
„Nei ką mes, seniai, besuprantame, nei mums berūpi. Atneša mums su žmona balsavimo biuletenius į namus. Nežinau, nei už ką balsuoti, pabraukiu ir viskas. Nebe mūsų laikas dalyvauti rinkimuose. Nebesusigaudom, nei kas vyksta toje politikoje, nei kaip būtų geriau. Pensiją gaunam, pavalgyti turim, o politika nebe mano galvai“, — sako ilgametis geležinkelietis, prisėdęs ant senų išardyto geležinkelio pabėgių krūvos.
Jis balsavo per visus rinkimus, tiesiog iš įpročio.
Kiek pamąstęs senasis geležinkelietis staiga paklausė: „O jūs žinot už ką balsuoti? Ar yra Lietuvoje dar tokių politikų, už kuriuos verta balsuoti?“.
Gyvenimas — sau, politika — sau
Įsukę į Linkuvos miestelį pastebime: vietoj vienos aludės, atidaryta cemento parduotuvė. Pavakarys, miestelyje tylu, vos keli senukai, pasiramsčiuodami lazdelėmis eina gatve, keli vaikai sukinėjasi apie parduotuvę. Policijos nuovados darbo laikas baigiasi. Vienintelis nuovadoje užsilikęs po darbo valandų nuovados tyrėjas Darius Šonkevičius šypsosi, kai užsimename apie rinkimus.
„Galiu kalbėti tik kaip pilietis, bet ne kaip pareigūnas, bet ar verta diskutuoti apie politiką?“ — trūkteli pečiais Darius.
Į rinkimus jis eis be jokių svarstymų — būtina. „Kas bus, jei visi žiūrės abejingai, o kažkas ims ir išrinks kokį netikusį. Kuo mažiau balsuos, tuo blogiau. Negi būsim tokie, kaip tie, kuriems terūpi tik bokalas“, — sako Darius.
Darius įsitikinęs, kad tie, kurie dirba, nori dirbti, išgyvena prie bet kokios valdžios.
„Smagu žiūrėti į iniciatyvius žmones, jie buria, dirba ne tik sau, bet ir miesteliui. O politikai tiek kartų visko žadėjo“.
Himnas su „Linkava“
Linkuvos kultūros namų salėje į vakarinę repeticiją susirinkę ansamblio „Linkava“ dainininkai ir muzikantai. Repetuoja dainą “Linkuvos himnas“, visų rankose lapeliai su himno žodžiais.
Linksmai Pupų dėde ansambliečių vadinamas pensininkas, ūkininkas Ignas Valionis, pasirėmęs į akordeoną filosofuoja apie rinkimus: „Tikiuosi, kad nors kiek pagerės gyvenimas, jeigu išrinksime padorius žmones į Seimą. Bet iš kur gauti tokių? Visos partinės grupuotės žiūri tik savo interesų ir savo kišenės. O žmonės reikalingi, kol reikia balsuoti. Sunku turėti vilčių. Žmonės, man atrodo, net nelabai suprantą rinkimų sistemą. Trūksta žmonėms vienybės, kad pašalintų nereikalingus iš Seimo. Dabar gi paagituoja, gražiai pakalba, o žmogeliai patiki ir balsuoja. O politikais pasitikėti negalima“.
Ignas Valionis į rinkimus būtinai eis, nenori, kad gražių kalbų patikliai prisiklausę žmonės išrinktų melagius. „Namie sėdėdamas tikrai praloši. Balsuosiu už naujus žmones, nes senieji jau parodė save“, — sako Ignas Valionis.
Jį piktina tai, kad į valdžią išrinkti politikai nekreipia jokio dėmesio į darbo žmones, o kuria tik aukštuomenei palankius įstatymus.
„Linkavos“ dainininkai sukrunta: eis į rinkimus (“kad niekas nepasinaudotų mūsų balsais“).
Bet kalbos apie politiką jiems neįdomios. Užgroja akordeonas ir žmonės širdingai ima dainuoti savo miestelio himną.
CITATA
„Pas mus įpratę gyventi gerai ir nenori keisti savo gyvenimo tik seimūnai ir bomžai.
VERTYBĖS: Ilgametis Petrašiūnų siaurojo geležinkelio stoties viršininkas Vladislovas Padgureckas apie rinkimus nebenori kalbėti, jo tikrosios vertybės kitokios — rankoje laikoma knyga ir siauruko muziejus.
MELAGIAI: „Linkavos“ ansamblio Pupų dėdė Ignas Valionis į rinkimus būtinai eis, nenori, kad gražių kalbų patikliai prisiklausę žmonės išrinktų melagius.
ASMENYBĖS: Rozalimo vidurinės mokyklos mokytojos Jūratė Skorupskienė (kairėje) ir Vaida Jankauskienė politikoje pasigenda asmenybių.
LENGVATOS: Rozalimo ambulatorijos šeimos gydytoja Virginija Kazlauskienė sako, kad dabar Lietuvoje gerai gyvena tik seimūnai ir bomžai.
HIMNAS: „Linkavos“ ansamblio dainininkai pasiginčiję apie politiką, nutaria, kad ji neverta jų dėmesio ir užtraukia dainą “Linkuvos himnas“.
RINKIMAI: Linkuvos policijos nuovados tyrėjas Darius Šonkevičius tikina, kad balsuoti būtina, bet gražesnį gyvenimą galime susikurti tik mes patys savo darbu.
Jono TAMULIO nuotr.
