Naujausios
Penktadienį prie Vilniaus arkikatedros susirinko tūkstančiai žmonių, protestuojančių prieš galimybių paso ribojimus. Anot Šeimų sąjūdžio organizuoto mitingo dalyvių, gyventojams negalima taikyti priverstinio skiepijimo, turi išlikti teisė rinktis.
Į renginį atėjusi sostinėje gyvenanti moteris Eltai pabrėžė esanti prieš prievartą ir galimybių pasą.
„Esu persirgusi koronavirusu, bet vis tiek, kadangi dirbu valstybinėje institucijoje, jaučiu prievartą, nes turiu atlikti arba testus, arba skiepytis, nes kitaip nebūsiu įleista į darbą. Tokio dalyko negali būti – tai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl aš turiu savo vedėjui siųsti kažkokias pažymas su antikūnų testais? Tai prasilenkia su teisės aktais“, – teigė pašnekovė.
Anot moters, valdžia turi eiti į dialogą, kontaktą, išklausyti abi puses ir priimti sprendimą, nes dabartiniai ribojimai prasilenkia su sveika logika.
„Žinojau, kad šis mitingas yra, atėjau pasiklausyti, pasižiūrėti. Riaušės, be abejo, netoleruotinas dalykas, bet kiekvienu atveju galbūt yra nusamdomi kažkokie provokatoriai, bent kiek teko skaityti, manau, kad žmonės atėjo taikingai išreikšti savo nuomonę“, – kalbėjo vilnietė.
Mantas Eltai sakė mitinge šiemet dalyvaująs ne pirmą kartą – buvo Šeimų marše pavasarį.„Manau, kad valdžia ne tik nesiklauso, bet ir iš esmės jau net negirdi, ypač kitos nuomonės ir žmonių, kurie turi teisę į laisvą apsisprendimą dėl tos pačios vakcinacijos. Matome, kad einama riboti net tėvų teises, kai tėvai nebegali spręsti dėl vaikų sveikatos – vaikai jau gali priimti sprendimus dėl skiepų savarankiškai. Tačiau tėvai turi pareigą rūpintis vaikų sveikata, morale, kol jie yra nepilnamečiai“, – pabrėžė sostinės gyventojas.
Anot jo, praėjęs renginys pavasarį nebuvo tinkamai nušviestas – buvo labai taikus, o dalyviai išreiškė politinę poziciją.
„Aš manau, kad tuo turėtų baigtis ir šiandien. Ėjau 300 metrų iki aikštės, nes negalėjau pastatyti arčiau automobilio. Manau, kad šiandien priemonių imamasi per daug drastiškų – labai daug gatvių uždaryta. Tos gatvės yra arterijos, skirtos privažiuoti prie paties renginio, lyg yra sudaromos kliūtys žmonėms patekti į vietą, ne tiek apsaugoti renginio dalyvius nuo riaušių ir panašiai“, – sakė vyras.
Vilnietė Kristina kalbėjo, kad buvo proteste ir rugpjūčio 10 dieną.
„Labai esu prieš prievartą. Mano tėvai ir seneliai nukentėjo nuo priespaudos – ir bolševikų, ir nacių. Aš esu prieš bet kokią priespaudą – negaliu šito pakęsti, tiesiog negaliu ramiai kalbėti“, – sakė moteris.
Katedros aikštėje mitingą surengęs Šeimų sąjūdis paskelbė rezoliuciją, kurioje išdėstė ir savo reikalavimus valdžiai.
Iniciatoriai pareikalavo nedelsiant atšaukti galimybių pasą ir visus su juo susijusius „antikonstitucinius, neteisėtus, piliečių segregaciją įvedančius Vyriausybės nutarimus ir poįstatyminius aktus“. Taip pat reikalaujama nutraukti testavimą bei „priverstinę“ vakcinaciją ir atverti darbo paslaugų rinką, transportą bei švietimo įstaigas kontaktiniam mokymui be jokių išlygų.
Šeimų sąjūdis akcentavo ir gegužės mėnesį Vingio parke vykusiame mitinge keltus reikalavimus: atsisakyti sumanymų įteisinti Partnerystės įstatymą bei ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Galiausiai mitingo metu pareikalauta ir Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės narių atsistatydinimo. Mitingo organizatorių manymu, iš Ministrų Kabineto turi būti pašalinta teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Nuo pavasario iniciatoriai nuomonės nepakeitė ir dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus. Jis, Šeimų sąjūdžio nuomone, taip pat turi trauktis.
Kaip teigia iniciatoriai, jei nebus įsiklausyta į šiuos reikalavimus, bus reikalaujama surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Galiausiai kreiptasi ir į prezidentą Gitaną Nausėdą. Mitingo organizatoriai prašo jo pareikšti politinį nepasitikėjimą ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Taip pat,tesėti paties viešai pareikštą iniciatyvą nedelsiant sušaukti nacionalinę piliečių asamblėją, pakviečiant visas visuomenes grupes ir regionams atstovaujančias organizacijas, Bažnyčią, teisininkų bendruomenę, įstatyminiu būdu išspręsti klausimą dėl valstybės stabilumo, pilietinės taikos ir valstybės ateities.
